Lionė Lapinskienė
Turbūt nesuklysime sakydami, kad kiekvienas mūsų krašto miestelis ar kaimas savo atminty saugo ne vieno, jo takais vaikščiojusio šviesaus žmogaus vardą, pavardę ir, žinoma, darbus. Dažnai tą paliudija tik artimųjų albumuose likusi viena kita nuotrauka ar įrašas mažai kam prieinamuose archyvų aplankuose. Todėl bet kokia artimųjų ar valstybės institucijų iniciatyva pažadinti mūsų domėjimąsi artimiausios gyvenamosios aplinkos istorija yra sveikintina ir, be abejo, prasminga.
Sektinas pavyzdys šiuo atveju yra Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, sėkmingai įgyvendinusi Lietuvos kultūros tarybos ir mūsų rajono savivaldybės remiamą projektą Andrulionių giminės atminimui įamžinti.
Baigiamoji šventė Demeniškių k., buvusioje Andrulionynėje, kaip vietos gyventojai neretai sako, įvyko saulėtą, turbūt paties Aukščiausiojo padovanotą gegužės 18-osios popietę.
Nuo šiol kiekvienas smalsesnis kraštietis ar svečias Demeniškių k. pradžioje galės stabtelėti ir, užsukęs į tyliai snaudžiančių alyvų ir dar ikikarinius laikus menančių kelių liepų pavėsį, iš kūrybiškai parengto informacinio stendo „Andrulionių būklių istorija“ daugiau sužinoti, kokios giminės čia gyventa. Juk tai yra knygnešio, dviejų partizanų – Bronislovo Andrulionio-Žaibo (1913-10-07–1945-02-20) ir Pranciškaus Andrulionio-Aro (1918-04-03–1945-07-29) – tėvo ir politinio kalinio Augustino Andrulionio (1875-01-26–1965-02-21) bei pirmojo Lazdijų rajono viešosios bibliotekos vedėjo (nuo 1937 m.), XX a. 4 deš. vaikų rašytojo, tautosakos rinkėjo ir mokytojo Albino Andrulionio (1908-08- 14–1986-01-07) gimtinė. Čia gimė ir užaugo ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, spaudos bendradarbė, gimtosios tarmės savo kūryboje puoselėtoja Jadvyga Andrulionytė-Vailionienė (1926-01-05–2017-01-12).
Apie tai, nuo gegužės 22 d. Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje tarnystę pradėsiančiam klebonui kun. Pauliui Marčiulioniui stendą pašventinus ir visiems pasimeldus, į šventę susirinkusiems kalbėjo Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Malinauskienė, jos pavaduotoja ir renginio vedėja Asta Mickevičienė, Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Petras Mikelionis ir kraštietė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė. Savo tėtį Albiną Andrulionį prisiminė jo dukra Jūratė Andrulionytė-Voloskevičienė, o apie mamą Jadvygą Andrulionytę-Vailionienę kalbėjo dukra Zita Vailionytė-Okmanienė. Kad šiose būklėse greta 2008 m. Albino Andrulionio šimtmečiui atidengtos atminimo lentos nuo šiol bus įamžintas ir kitų Andrulionių atminimas, pasidžiaugė Julija Maziukienė, buvusi Šlavantų seniūnijos seniūnė.
Į šventę susirinkusieji gėrėjosi ir Šiaulių dramos teatro aktoriaus Juozo Bindoko, kilusio iš Lazdijų, meniškai įtaigiai skaitoma Albino Andrulionio ir Jadvygos Andrulionytės-Vailionienės kūryba bei Trečiojo amžiaus universiteto Lazdijų skyriaus moterų ansamblio, kuriam vadovauja Birutė Gražulienė, daina „Mano tėviškė“ (ž. Albino Andrulionio“) ir kitomis tą popietę Demeniškių k. padange nuvilnijusiomis liaudies melodijomis.