DŽ redakcijos nuomonė
„Paaiškėjo naujoji merės patarėja“?! Tai, kad rytojaus nelaukti pasakysiu aš, kad tas didelis pasitikėjimas atiteko man. Nedaugžodžiausiu. Malonu, kad prieš tris metus pradėtas mano kelias, didelis pasitikėjimas ir kartu pasiekti rezultatai yra pripažįstami, vertinami, ir turėsiu dar daugiau galimybių padėti Lazdijų krašto žmonėms. Ačiū Mere Ausma Miškinienė už palaikymą ir suteiktą galimybė eiti toliau kartu. Taip teisingai naujoji Lazdijų merės patarėja nuo rytojaus dienos būsiu Aš.“ (kalba netaisyta, – red. past.)
Taip savo socialinio tinklo paskyroje apie naująsias pareigas pranešė merės patarėja tapusi Sigita Lenauskienė.
Gal ir teisingas sprendimas užbėgti aštriadantei spaudai už akių ir pačiai pranešti apie naująsias savo pareigas, kad lazdijiečiai sužinotų, jog ilgokai be patarėjos dirbusi merė pagaliau surado sau reikiamą pagalbininkę.
Būtų neetiška spėlioti, ką sugeba naujoji merės patarėja, kokios jos patirtys, kompetencijos, universitetiniai diplomai. Sunku numanyti, kokius merės pavedimus ji atliks, kokių patarimų jai pateiks. Kita vertus, tikėtis, jog per iki rinkimų likusius devynis mėnesius patarėja iš esmės pagražins merės darbų vaizdelį, būtų daugiau nei naivu.
Tačiau šia proga galima pasvarstyti apie tai, kas yra mero patarėjas, ką jis gali, ko jis negali, kokius žmones paprastai savivaldybių vadovai kviečia į šias pozicijas ir kokią įtaką savivaldybės įvaizdžiui ir veiklai gali turėti mero patarėjas.
Mero patarėjas – išskirtinė pareigybė. Patarėją pasirenka pats meras. Tik jis priima jį į darbą ir jis gali jį atleisti. Bet kada, kai tik to užsigeidžia, čia Darbo įstatymas galioja šiek tiek kitaip. Pasibaigus mero kadencijai, automatiškai baigiasi ir jo patarėjo tarnystė. Visi laisvi!
Priklausomai nuo savivaldybės dydžio, merai gali turėti nuo vieno iki keturių ir daugiau patarėjų.
Ką paprastai merai pasirenka patarėjais? Kaip rodo gyvenimo praktika, variantų šioje situacijoje yra nemažai. Neretai į patarėjus, kaip kompensaciją, meras pakviečia savo bendrapartiečius, kurie per sąrašus nepateko į tarybą. Kartais į šią pareigybę priimami tiesiog mero asmeniniai bičiuliai arba tie, kuriems reikia sulaukti pensijos ar motinystės atostogų su didesne finansine išmokų išraiška.
Jei merai yra charizmatiškos asmenybės ir puikūs vienos ar kitos srities profesionalai, patarėjai priimami tik kaip techniniai mero padėjėjai, liekantys savo šeimininkų šešėlyje.
Savo esme mero patarėjai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys vienoje ar keliose srityse daugiau kompetencijų už merą ir padedantys jam išvengti klaidų.
Geri merai renkasi patarėjus pagal tai, kokius svarbiausius klausimus ketina spręsti per savo kadenciją. Kaip pavyzdį galima prisiminti buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, kuris, planuodamas Vilniaus plėtrą, vienoje savo kadencijoje į patarėjus buvo pasikvietęs mokslų daktarę, teritorijų planavimo ir nekilnojamojo turto specialistę Dalią Bardauskienę. Šio pasirinkimo nauda buvo akivaizdi, tą kadenciją plėtros projektai tiesiog vijo vienas kitą.
Jei meras ketina savo kadencijoje sudaryti geresnes sąlygas verslui, mažinti bedarbystę, jis pasikvies profesionalą iš verslo ar žmogiškųjų išteklių specialistą, jei bandys pritraukti investicijas – projektinės veiklos profesionalą ir panašiai.
Ką gali mero patarėjas? Tai irgi priklauso nuo mero ir patarėjo santykių, pasitikėjimo, kompetencijų. Kai kuriose savivaldybėse mero patarėjas yra laikomas antruoju žmogumi po mero. Meras su juo derina visus savo sprendimus, įsiklauso į patarėjo pastabas, suteikia jam veiksmų laisvę. Žinomas ne vienas atvejis, kai meras be savo patarėjo pritarimo nepriimdavo svarbių sprendimų.
Kartais, kai merai būna abejotinų kompetencijų, situaciją gali gelbėti jų patarėjai. Pavyzdžiui, kai laikinajai sostinei vadovavo „ubagų karalius“, visi tikėjosi, jog Kaunas greit bankrutuos, tačiau meras turėjo aukščiausios klasės patarėją finansų ir ekonomikos klausimais, kuris puikiai suvaldė situaciją, ir bent šiose srityse kvailysčių ir nesąmonių tikrai nebuvo.
Akivaizdu, jog mero patarėjas turi būti labai lojalus savo viršininkui ir net aukotis dėl jo. Pavyzdžiui, vienos savivaldybės meras ir jo patarėjas pateko į prokurorų tinklą. Mero patarėjas ne vieną mėnesį praleido šaltojoje, tačiau prokurorams nepavyko iš jo išgauti merui galėjusį pakenkti prisipažinimą.
Lazdijų merė turėjo gerą patarėją Sonatą, kurią teigiamai vertino net opozicijos atstovai. Ši moteris puikiai išmanė projektinę veiklą, stengėsi padėti merei. Tačiau, nesulaukusi kadencijos pabaigos, o gal atsitrenkusi į norų ir galimybių sieną, pasirinko jai labiau patinkantį darbą.
Patarėjo pasirinkimas – mero asmeninis sprendimas. Kaip juokauja liaudis, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /