Dineta Babarskienė
„Dievas nuveda ten, kur reikia. Stebuklų šiam pasauly būna. Aplink pilna gerų žmonių, tik reikia, kad juos kas užrodytų. Matyt, tai pastebėjęs, Dievulis ir suveda žmones, kurie reikalingi vieni kitiems ir labai įdomūs, ir nuoširdūs“, – sako Stebulių ateities bendruomenės siela Rita Sabestinienė, prisipažindama, kad net jai pačiai dar sunku suvokti, kaip jie taip iškart susidraugavo su Ukmergės rajono Veprių kaimo bendruomene.
Rita pasakoja jų pažinties pradžią. „Susipažinome Lietuvos bendruomenių sąskrydyje Karklėje. Gyvenome gretimuose kambariuose. Paprašėme paskolinti prailgintuvą – paskolino. Parėjome naktį, kiti mūsiškiai išėję prie jūros ir raktą išsinešę, palei duris nestovėsi, tai pas juos kambaryje pasėdėjome. Ir jau kai prisėdome, taip ir neišsiskiriame: šiemet trečią kartą jau susitikome“, – pasakoja Rita. O gal ši pažintis visai neatsitiktinė? „Bendruomenės pirmininkė Aldona Medonienė puikiai žino Stebulius. Jos tėvo brolis gyveno prie Stebulių – Prygos kaime. Vaikystę ji praleido Prygoje, Stebuliuose. Tiesa, Stebuliuose paskutinį kartą lankėsi prieš 50 metų“, – kalba pašnekovė. Stebuliai gyvi prisiminimuose. „Veprių gamta nuostabi, na, labai ten gražu, o Aldona sako: „Man nieko nėr gražiau kaip Stebuliai“. Mes žiūrime į ją išsižioję“, – pasakoja R. Sabestinienė. Mylimų Stebulių kraštas, matyt, ir suvedė draugėn šias dvi bendruomenes.
Stebulių ateities bendruomenės nariai jau vyko į svečius: Veprių kaimo bendruomenė minėjo 20-metį. „Šventėje susitikome su moterimi, kuri yra kilusi iš Metelių, vyras – iš Žemaitkiemio kaimo. Jie verkė. Prisipažino, kad į mūsų kraštą neatvažiuoja, jau niekas jų nesieja, gyveno tėvai, iškeliavo amžinybėn – nieko neliko. Tai jiems taip norėjosi prisiglausti prie Lazdijų žmogaus. Lazdijų kraštas – jiems šventas dalykas“, – ir pati graudindamasi kalba R. Sabestinienė, Stebulių ateities bendruomenės pirmininko pavaduotoja.
Pasakoja, kad jiems buvo aprodyti visi bendruomenės „pakajai“, įgyvendinti projektai, gražios vietos, paminklai ir aikštelės, ežeras, upė, tiltai, kalnai ir kalneliai, bažnyčia, net Kalėdinė eglė, kurią vepriškių bendruomenė kasmet puošia, išklausyti dainingiausi atlikėjai, nustebinti gausiomis dovanomis, sutikti su cepelinais, vaišinti skaniausiais valgiais ir gėrimais, pašokdinti, išbučiuoti, išmyluoti, pagerbti ir įvertinti.
„Šios bendruomenės pirmininkė Aldona – lietuvių kalbos mokytoja, jos vyras – istorikas. Abu labai šviesūs žmonės“, – sako Rita. Tad stebuliečiai daug sužinojo apie šį kraštą. Rita pastebėjo, kad ir ten daug kas panaikinta, sumažinta, kaip ir visuose rajonuose: anksčiau ir ambulatorija buvo, ir mokykla didesnė, tačiau į ką ji labiausiai atkreipė dėmesį – tai, kad Veprių kaimo bendruomenė labai stipri, besidarbuojanti savo krašto labui 20 metų: jų darbai akivaizdūs. „Stebulių ateities bendruomenei dar tik 3 metai“, – atkreipia dėmesį Rita, pridurdama, kad pasimokyti jiems iš vepriškių tikrai yra ko.
„Bendruomenės pirmininkė Aldona sakė, kad jų bendruomenės ryšiai su savivaldybe, seniūnija labai stiprūs, vyksta labai glaudus bendradarbiavimas. Pirmininkė dar pabrėžė, kad jie labai daug reikalauja, prašo, nenusileidžia. Netgi buvo taip pasakyta, kad jei kas nevykdo to, kas derėtų, tai priverčia. Ji netgi patarusi, kad ir mes turime, netgi privalome eiti, prašyti ir reikalauti“, – pasakoja Rita. Kita vertus, anot Ritos, dar reikia būti ir turtingiems, norint kai kuriuose projektuose dalyvauti, reikia turėti dalį savų lėšų. „Bendruomenės pirmininkė Aldona, apsidairiusi, jog šalia vyro nėra, prisipažino, kad, vieną bendruomenės projektą teikdama, ji paskolino bendruomenei savo asmeninių lėšų. O paskui ėjo iš proto, ar patvirtins, ar grąžins? Ir dar dirbti daug tenka. Projektų rašymas – juodas darbas. Per 20 metų jau, aišku, daug išmokta, sužinota, jau lengviau“, – pasakoja Rita, prisipažindama, kad jai Aldonos įžvalgos, patarimai labai reikalingi ir tikrai pravers ateityje. Džiaugiasi Rita, kad ją nupūtęs vėjas ten, į Veprius, kur gauta daug informacijos. „Dabar žinau, kur kreiptis. Patars, kad ir viduryje nakties“, – prisipažįsta Rita.
Dabar jau stebuliškiai lauks svečių iš Veprių. Rita dėlioja planus, mano, kad tai jau bus kitų metų vasarą. Sako, kad priimti kone pusšimtį svečių, o dar tiek savų susirinks, reikia didelių patalpų, tad geriausia susirinkti visiems vasarą, kai oras geras. „O dabar jau noriu šiek tiek pailsėti. Reikia ir gėlynus, ir daržus susitvarkyti. O šitie darbai ramina: ravėsiu, tvarkysiuosi. Nereiks organizuoti, nereiks būti įsitempusiai. Pastaruoju metu buvo daug renginių, tad gyvenau nuolatinėje įtampoje. Noriu nors trupučio ramybės: šie metai labai įtempti“, – prasitaria Rita.