Dineta Babarskienė
Pasirodžius pirmosioms snaigėms, daugelis traukia lesyklėles, tikėdamiesi sulaukti maisto besidairančių sparnuočių. Kai kas jau atidarė „restoranus“ paukščiams, kviesdami vaišintis.
Kol kas dar paukštukai gamtoje maisto gali susirasti, bet jei jau prisiėmėte įsipareigojimą lesinti, tai reiks daryti iki pavasario.
Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Metelių regioninio parko grupės patarėja Irma Maciulevičienė sako, kad dar kol kas paukštukai gali susirasti maisto gamtoje, tačiau jei jau pradėjome juos lesinti savo lesyklose, tą daryti reiks peržiem. „Jei jau prisiėmei tokį įsipareigojimą, reiks jį vykdyti iki pat šaltojo sezono pabaigos“, – sako specialistė.
Kol kas paukščiams badas negresia: dar yra ko lesti. „Uogų nemažai. Šermukšniai, gudobelės dar nenulestos“, – dėsto ji. O ir soduose obuolių dar yra likę, rojaus obuoliukai ant medžio šakų kabo: paukščių jie dar nedomina. Kol kas sniego, kuris uždengtų maisto atsargas, nedaug, šaltukas nespaudžia taip stipriai, kad „užrakintų“ maisto aruodus: padarytų sunkiai pasiekiamą maistą. „Kol kas jiems maisto dar tikrai užtenka. Gali kuo puikiausiai susirasti gamtoje. Tikrai yra, ką pasirankioti. Dar nėra juk didelio šalčio, daug sniego irgi nėra, kad negalėtų išsikapstyti sau lesalo“, – sako ji.
Bet jei jau pradedama lesinti, tai maistas turi būti tinkamas. „Reikia pasirūpinti tinkamu maistu: saulėgrąžomis, kruopomis, grūdais“, – sako specialistė. Kai kas įpratę duonos, batono trupiniais lesinti paukštukus, tačiau specialistė taip daryti nepataria. „Gal kokia duonos žiauberėlė ir nepakenks, tačiau nuolat to daryti nereiktų, mat mūsų kepiniai ir su cukrumi, ir su kitokiais priedais, paukščiams tai netinka“, – įspėja specialistė.
Lesyklos „aruodus“ akylai saugo varnėnai
O štai, tik iškritus pirmam sniegui, į lesyklėlę atskrido… varnėnai? Pavasarį ar žiemą skelbia šaukliai? Specialistė sako, kad dabar, kai gamta visokius šposus krečia, tai gal stebėtis labai jau nereiktų. „Manyčiau, kad užklydo migruojantys varnėnai. Matyt, užsitęsė jų migracija. Paprastai jų tokiu metu pas mus jau nebūna“, – sako pašnekovė. Tačiau varnėnams, matyt, nė motais, kad gi mes laukiame Kalėdų, pavasaris šiek tiek vėliau. Jie nuo pat ryto įsitaiso lesyklėlėje ir saugo savo „aruodą“ – lesykloje pabertus grūdus. „Paprastai varnėnai minta kirminais, musytėmis, uodais“, – pastebi ji. Mano, kad, ko gero, jie ilgai pas mus neužsibus. „Jie paprastai migruoja pulkais. Gal šie atsiliko?“ – svarsto pašnekovė.
O štai dažniausio svečio lesyklose – zylučių – kol kas mažoka. „Dar jos miškuose laikosi. Na, jos jau pasitikrino, kad kol kas retai dar kas joms pasiūlo kokią lašinių paltį, tad sau toliau miškuose cypsi, juolab, kad maisto dar randa“, – vaizdžiai aiškina specialistė. Anot jos, kai labiau atšąla, tai ir zylučių daugiau atsiranda, ir žvirblių. „Žvirblių daugiau ten, kur žmonės vištas laiko, ten grūdų būna. Dar kai kas laukan išleidžia naminius paukščius, grūdų papila, tai tikrai žvirblių priskrenda“, – sako ji. Ir išties grūdais dabar naminiai paukščiai dalijasi su pulku pilkųjų kardinolų.
Ir nors kol kas didelių šalčių nėra, bet gamta jau duoda ženklą pasirūpinti lesyklomis, jei jų neturime. Liaudies išmintis byloja, kad praėjus mėnesiui po pirmųjų snaigių kaip reikiant prisnigs.