Lazdijų žmonėms labai nepasisekė su šia rajono valdžia: arba ji kuria grandiozinius projektus, kurių neįmanoma įgyvendinti, arba steigia bendroves, kuriomis nesirūpina ir pasmerkia jas žlugimui. Dėl to nukenčia paprasti rajono žmonės.
Naujausia nesėkmė – dar realiai nepradėjusi veikti, bet jau žlunganti bendrovė „Lazdijų paslaugos“, kuri nesugebėjo per metus startuoti, nors valdžios planai buvo labai gražūs ir daug žadantys. Dabar rajono savivaldybės tarybos nariai inicijuoja tos bendrovės panaikinimą, o pilietinės visuomenės atstovai dėl Lazdijų žmonėms padarytos žalos siūlo kreiptis į prokuratūrą.
Kai pernai savivaldybės taryboje buvo svarstomas „Lazdijų paslaugų“ steigimo klausimas, merė Ausma Miškinienė visiems aiškino, koks tai bus gėris, kaip bendrovė sutvarkys Lazdijus ir visą rajoną, kiek bus sukurta naujų darbo vietų, kaip seniūnijoms sumažės darbų našta. Deja. Tai buvo tik rožinės svajonės, neparemtos sveika verslo logika.
Per bendrovės steigimo svarstymą savivaldybės tarybos narys Artūras Margelis paklausė, kiek bus skirta pinigų bendrovei būtinos technikos įsigijimui. Jam buvo atsakyta, jog pradžioje naujos technikos nereiks, o bus naudojami seniūnijų trimeriai, žoliapjovės ir kita aplinkos priežiūros technika. Bet tai buvo tik svaičiojimai. Praėjus metams po bendrovės įregistravimo, joje dirba du darbuotojai, ji jau skolinga „Sodrai“, bet jokie darbai nevyksta – kaip ir anksčiau, tvarka rūpinasi seniūnijos.
Siūlo kreiptis į prokuratūrą
Pilietinės visuomenės atstovo, socialinio tinklo paskyros „Lazdijų miesto ir rajono gėdos lenta“ įkūrėjo Donato nuomone, įmonė daro žalą Lazdijų rajono žmonėms.
„Jei bus sprendimas ją likviduoti, turėtų būti įvardinti kaltieji – kas ją steigė, kas neprižiūrėjo jos veiklos. Žala padaryta, ją reiks įvertinti. Reikia kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nežinau, ar tai darys taryba, ar privatūs asmenys, bendruomenės nariai. Neatmetu galimybės ir pats kreiptis į prokuratūrą. Sukurti įmonę ir metus nevykdyti veiklos – akivaizdi žala. Nevykdyti tai, kas buvo pažadėta žmonėms, ir dar mokėti algą už tai, kad įmonė realiai neveikia, tai yra žala“, – sakė Donatas.
Jo nuomone, jei įmonė būtų normaliai tvarkoma, gal ji būtų ir naudinga, nes visada pirkti paslaugas iš šalies yra brangiau, nei jas atlikti patiems, juo labiau, kai Lazdijuose toks nedarbas, tikrai atsirastų nemažai žmonių, kurie dirbtų už minimumą.
„Dabar įdomi situacija – yra įkurta įstaiga, kurios vadovui ir finansininkui mokamas atlyginimas, įstaiga veiklos nevykdo, o seniūnijos, kaip ir iki įmonės įsteigimo, taip dabar, rūpinasi tvarka rajone. Žmonės pyksta, kad yra įmonė, o seniūnijos darbininkams reikia tvarkyti. Rezultato nėra, kaltų irgi, vieni į kitus pirštais rodo. Pinigai į vandenį, matau konkrečią žalą ir aplaidumą. Kažkas turėtų atsakyti. Mano nuomone, kalčiausi yra tie žmonės, kas inicijavo tos įmonės steigimą ir nepasirūpino, kad ji realiai veiktų“, – pastebėjo Donatas.
Inicijuos posėdžio sušaukimą
Rajono savivaldybės tarybos narys A. Margelis yra įsitikinęs, jog, norint, kad įmonė veiktų, reikia, kad valdžia ką nors apie tai suprastų. Jo nuomone, dabartinė valdžia apie įmonių veiklą neturi žalio supratimo.
„Kur matyta, jog įstaigos kūrimasis tęsiasi iki šio laiko. Sugebėjo tik įstatus pas notarą nunešti ir prieš tris mėnesius direktorių parinkti. Man buvusi administracijos direktorė aiškino, kad reikia septynerių metų, kad bendrovė būtų sukurta. Realiai pagal verslo logiką per septynerius metus turi sugrįžti investicijos, kurios įdėtos į įmonę, tai – maksimalus laiko tarpas, kai sugrįžta investuoti pinigai. Pagal verslo taisykles, jei per septynerius metus nesugrįžta investicijos, tai bloga įmonė. Dar įmonė neveikė, bet jau sugebėjo priimti direktorių iš Kalvarijos ir buhalterę iš Alytaus“, – kalbėjo A. Margelis.
Jis teigė, jog jau parengtas tarybos sprendimo projektas tą bendrovę likviduoti, nes negalima toliau lengva ranka švaistyti savivaldybės pinigų.
„Atlyginimus gauna du darbuotojai, jie neuždirba pajamų, o išlaidų yra, nes mokami atlyginimai, mokesčiai. Buvo padaryta dar daugiau išlaidų, nes buvusios administracijos direktorės nurodymu buvo atliktas visų seniūnijose turimų trimerių ir kitos technikos vertinimas. Samdė turto vertintojus, kad įvertintų turtą ir jį investuotų į įmonę, bet iki šiol niekas nepadaryta, tik sumokėta už turto vertinimą. Jei paimsim tuos trimerius iš seniūnijų, tai tos seniūnijos liks nešienautos, neprižiūrimos“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
Nors tarybos sprendimo projektas dėl bendrovės panaikinimo jau parengtas, taip pat reikia skubiai spręsti ir kitus svarbius klausimus, tačiau merė nešaukia posėdžio, nes neva jai netinka sprendimų projektai.
A. Margelis teigė, jog tarybos nariai rinks parašus ir patys inicijuos posėdžio sušaukimą.
„Tas merės vengimas sušaukti posėdį kvepia sabotažu ir kenkimu rajono žmonėms. Taip paralyžiuojamas savivaldybės darbas, nes skubiai reikia daryti biudžeto tikslinimus, perskirstyti pinigus, tikslinti objektų sąrašus. Jei nebus patikslinimo, teks grąžinti Vilniui pinigus“, – sakė A. Margelis.
Pasikeitė direktoriaus nuotaika
Prieš du mėnesius „Dzūkų žinių“ kalbintas „Lazdijų paslaugų“ direktorius Karolis Babeckas teigė, jog svarbiausias jo darbas – surinkti gerą komandą, tačiau ir čia kyla nemažai iššūkių – sunku surasti žmones nekvalifikuotam darbui, nes, jo žodžiais, kvalifikuotų darbuotojų Lazdijuose yra, tačiau jie nenori dirbti nekvalifikuoto darbo, o paprastų darbininkų surasti tikrai sunku.
Jis pasakojo, jog domėjosi analogiškų bendrovių veikla kitose šalies savivaldybėse.
„Semiamės patirties, dviračio neišrasi, jį reikia minti. Daug iššūkių. Esu nusiteikęs ne karingai, bet ambicingai, noriu parodyti, kad galima viską padaryti, bet jei nepavyks, tai prisiimsime atsakomybę“, – rugsėjį žadėjo K. Babeckas.
Šią savaitę kalbintas direktorius buvo nusiteikęs šiek tiek kitaip, netryško optimizmu. Paklaustas apie bendrovės veiklą, jis atsakė: „Dabar nieko nauja jums pasakyti negaliu. Pabandykime pasikalbėti po kokių dviejų savaičių, gal bus kas aiškiau.“
Sprendimai sukėlė abejonių
Bendrovė „Lazdijų paslaugos“ ilgai negalėjo pradėti veiklos, nes vis nepavykdavo surasti nuolatinio vadovo. O jį suradus, iškilo nauji skandalingi faktai ir galimos teisinės klaidos, kurios savivaldybės administracijos direktorei Ilonai Šaparauskienei galimai kainavo postą.
Akcinių bendrovių įstatyme nurodoma, kad skirti bendrovės vadovą teisę turi visuotinis akcininkų susirinkimas, šiuo atveju – Lazdijų rajono savivaldybės taryba. Taigi, I. Šaparauskienė privalėjo įregistruoti įmonę Registrų centre, įregistruoti įstatus, atidaryti bendrovės sąskaitą banke ir surasti kandidatą į bendrovės direktorius. Ji direktoriaus kandidatūrą turėjo teikti akcininkų susirinkimui – savivaldybės tarybai – tvirtinti.
Tarybai patvirtinus direktoriaus kandidatūrą bei įgaliojus I. Šaparauskienę pasirašyti su naujuoju direktoriumi darbo sutartį, I. Šaparauskienė privalėjo jam perduoti bendrovės steigimo dokumentus ir kitus įgaliojimus pagal pareigas.
Tačiau tai padaryta nebuvo. Savivaldybės taryba, kaip akcininkas, buvo eliminuoti iš visų šių reikalų. Visas juridines akcininko teises vienasmeniškai ir neteisėtai prisiėmė I. Šaparauskienė. Akivaizdu, kad tarybos, kaip akcininko, teisės buvo pažeistos.
I. Šaparauskienė savo įsakymu priėmė į darbą UAB „Lazdijų paslaugos“ direktoriaus pareigoms Lazdijų seniūnijos seniūną Aidą Simanyną, paskirdama jam ir atlyginimą, nors pagal įstatymą tam turėjo teisę tik Lazdijų rajono savivaldybės taryba.
Naujasis direktorius K. Babeckas galimai buvo paskirtas irgi pažeidžiant įstatymus, nes jį skirti galėjo tik bendrovės valdyba, tačiau ji nebuvo suformuota, o konkursą paskelbė ir jo laimėtoją K. Babecką direktoriumi paskyrė ta pati – dabar jau buvusi administracijos direktorė.
„Dzūkų žinių“ informacija