DŽ redakcijos nuomonė
2022-ieji jau nuėjo į istoriją. Pasaulio mastu tai buvo labai permainingi ir dramatiški metai, palikę pėdsaką mūsų šalies ir kiekvieno iš mūsų patirtyse.
Žinoma, Lazdijų krašte per tuos metus lyg ir nieko ypatingo neįvyko – rajono valdžia nepasikeitė, nedarbas neišnyko, verslas neatsigavo.
Tačiau vieną pokytį galime įžvelgti ir mūsų savivaldybėje – merės postą laimėję ir valdančiąja dauguma pasiskelbę buvę „valstiečiai“ staiga tapo kovotojais „Vardan Lietuvos“ ir neteko realios valdžios Lazdijų rajono savivaldybėje.
Kas atsitiko, kad nuo merės komandos nusisuko ir konservatoriai, ir socdemai, ir „tvarkiečių“ bei liberalų likučiai? Kodėl merė taryboje liko viena su savo aštuoniais palaikytojais? Ar buvo nepatikima palaikymo komanda, ar ji kartu su savo bičiuliais padarė kažką netinkamo, kad buvusi koalicija netikėtai sužlugo?
Žinoma, tam galėjo turėti įtakos merės komandos netaktas savo rinkėjų atžvilgiu, kai „valstiečiai“, už kuriuos balsavo nemaža dalis lazdijiečių, staiga pakeitė mundūrą ir, nesitarę su rinkėjais, perbėgo pas S. Skvernelį, iškeldami ne vertybių, bet naudos principus. Kita vertus, tikras savo krašto lyderis visada traukia, bet ne stumia žmones nuo savęs.
Maža to, kad merė neteko politinio palaikymo, jai praėjusieji metai buvo ir skaudžių komandos narių netekties laikas.
Pirmiausia iš merės patarėjos pareigų pasitraukė Sonata Dumbliauskienė, kuri realiai buvo merės veiklos variklis ir naujų idėjų generatorius. Ji sulaukė pasiūlymo Alytaus miesto savivaldybėje ir juo pasinaudojo. Į šios moters vietą merei iki šiol nepavyko surasti adekvataus kandidato.
Vėlyvą rudenį merės laukė dar viena netektis. Naujoji tarybos dauguma be ceremonijų iš posto atstatydino administracijos direktorę Iloną Šaparauskienę. Tai buvo žmogus, sąžiningai vykdęs merės nurodymus ir bandęs suvaldyti savivaldybės administracijos darbą. Merė nesugebėjo jos išsaugoti. Nors po atstatydinimo Ilonai buvo suteiktas merės padėjėjos etatas, tačiau ji ten dirbo neilgai ir formaliai, kol galų gale visai paliko savivaldybę. Kodėl ji taip pasielgė, daugumai vis dar lieka paslaptis.
Naujuoju administracijos direktoriumi taryba paskyrė ne merės komandos žmogų. Saulius Petrauskas – socialdemokratas, o jo partijos kolegos yra naujai suformuotos „opozicijos“ daugumoje.
Dar vieno akibrokšto merė sulaukė praėjusių metų pabaigoje, kai tapo aišku, jog sparnus pakėlė ir Strateginio planavimo ir investicinių projektų valdymo skyriaus vedėja Andrė Zenevičienė. Sulaukusi rimto darbo pasiūlymo Alytaus rajono savivaldybėje, ji nusprendė atsisveikinti su Lazdijais ir iškeliauti į savo gimtąjį Alytų.
O ką jau kalbėti apie situaciją Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje, kuris jau dveji metai neturi vyriausiojo rajono architekto. Apie kokias rajono perspektyvas galima kalbėti, kai nėra specialisto, formuojančio ir savo parašu tvirtinančio rajono plėtros planus?
Kodėl taip yra? Kodėl specialistai nesiveržia dirbti į Lazdijų rajono savivaldybę, o geriausieji ją palieka?
Kodėl merei per ketverius metus taip ir nepavyko suburti tvirtos ir ištikimos komandos, kuri su ja eitų ir į ugnį, ir į vandenį? O sakoma, jog jaunystė – ne yda…
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /