„Kuo toliau, tuo labiau leidžiu sau klausyti savęs ir prisiminti, kad kartais nereikia kitų pritarimo leisti būti savimi ar užsiimti širdžiai malonia veikla“, – portalui LRT.lt sako žinių vedėja Monika Mazaliauskaitė, prie LRT naujienų tarnybos prisijungusi beveik prieš 3 mėn. Save ji vadina mėgstančia iššūkius, spontaniška, tačiau ne nutrūktgalve ir eteryje atskleidžia nematomą savo pusę.
– Lapkritį įsiliejote į LRT TELEVIZIJOS žinių vedėjų komandą, jau jaučiatės apšilusi kojas ir prisijaukinusi LRT studiją?
– Laikas bėga nepastebimai! Prisijaukinti studiją, ko gero, jau pavyko, vis dėlto, dirbant tiesioginiame eteryje kasdien tenka išmokti ką nors naujo, nes nuolat įvyksta neplanuotų situacijų. Kitaip žiniose ir negalėtų būti, tačiau tai mane ir žavi.
– Turbūt kai kurie žiūrovai išvydę eteryje atpažino jus iš ankstesnių darbų, ir pati prasitarėte, kad kameros jums – ne naujiena, buvote naujienų reporterė, orų pranešėja.
– Išties, savo karjerą pradėjau būtent televizijoje, kur dirbau penkerius metus. Buvau ir orų pranešėja, ir žinių vedėja, ir naujienų reporterė, turėjau rubriką, kalbinau įvairiausius pašnekovus – visos šios patirtys neabejotinai paklojo televizinius pamatus. Vis dėlto, LRT patyriau pirmąjį tiesioginį eterį. Tai – visiškai nauja patirtis.
– Debiutą LRT vadinote ir sugrįžimu į žurnalistiką. Vienu metu nusprendėte pasukti į komunikaciją, dirbote teisingumo ministrės komandoje, vėliau – „Keliauk Lietuvoje“. Buvote pavargusi nuo žurnalistikos, o gal nežinojote, ar tai tikrai jūsų kelias? Ką jums suteikė skirtingų atsakomybių ir pareigų „pasimatavimas“?
– Manau, ir komunikacija, ir žurnalistika – glaudžiai susijusios disciplinos. Džiaugiuosi įgijusi užtektinai patirties – tai leidžia geriau suprasti šių sričių sinergiją. Pradėjusi dirbti komunikacijoje, su žurnalistika neatsisveikinau, iki šiol save matau daugiau nei viename amplua. Esu linkusi manyti, kad verta išbandyti save įvairiose srityse. Kaip tik tą dabar ir darau.
– Kas galiausiai paskatino sugrįžti į žurnalistiką?
– Noras išstumti save iš komforto zonos ir įgyti naujos patirties. Labai vertinu ir asmenybės, ir profesinį augimą, o dirbti tiesioginiame eteryje visada buvo viena mano svajonių.
– Ar pamenate, kokios mintys sukosi galvoje, kai po žurnalistinės pertraukos sugrįžote į tiesioginį eterį? Tai galėtų būti nemenkas išbandymas net ir nuo kamerų nenutolusiam…
– Panika! Juokauju. Išties, tai buvo nemenkas išbandymas. Pradedant tuo, kad teko išmokti keltis 3 val. nakties ir sėsti rašyti tekstą bei būti pasirengusiai netikėtumams, reaguoti realiuoju laiku. Ryte žinios transliuojamos kiekvieną pusvalandį, tad informacijai atnaujinti telieka 15 min. Viskas vyksta taip greitai, kad vienintelė mintis, kuri tuo metu sukasi – kaip suspėti grįžti į eterį laiku (juokiasi).
– Sakoma, viskas gyvenime vyksta tada, kada turi įvykti. Tikite tokia mintimi, likimu?
– Tikiu visu 100 procentų. Jei kas nors nepasisekė, vadinasi, tam dar neatėjo laikas. Kai toks laikas ateis, iškart bus aišku, kodėl nepavyko anksčiau.
– Dėl žinių laidoje „Labas rytas, Lietuva“ laiko tenka atsibusti tada, kai visas miestas dar miega. Dideliu išbandymu tapo tie ankstyvi rytai?
– Keltis anksti man nėra toks didelis išbandymas, koks gali pasirodyti, tuo labiau, kai po filmavimo dažniausiai einu truputį pamiegoti. Manau, viskas priklauso nuo to, ar darbas, dėl kurio anksti keliesi, tau tikrai patinka. Tada į ankstyvus rytus imi žiūrėti visai kitaip.
– Kaip atrodo jūsų darbo diena? Jos turbūt ganėtinai skirtingos…?
– Kaip ir minėjote, keliuosi, kai visas miestas dar miega. Kol pusryčiauju – skaitau naujienas ir stebiu, kas įvyko per naktį, atnaujinu informaciją. 6 val. ryto su kolega „Labo ryto“ studijoje sveikinamės su žiūrovais, o 6:30 prasideda žinių maratonas, jas skaitau kiekvieną pusvalandį. Tiesa, mano darbo diena baigiasi, kai kiti kolegos dar tik atvyksta į darbą. Tarpduryje pasisveikindama palinkiu geros dienos, jie man palinki labos nakties, kadangi po darbo grįžusi namo dažniausiai einu pamiegoti. Darbo diena atrodo kitaip, kai tenka dirbti dienos ar savaitgalio žiniose – tad dinamikos čia tikrai netrūksta.
– Jūsų darbas susijęs su televizija, o ar televizija susijusi su jūsų laisvalaikiu?
– Ironiška, tačiau neturiu televizoriaus. Televiziją žiūriu internete – įsijungiu informacines ar kitas laidas, tačiau įpročio žiūrėti ką nors dėl fono – neturiu.
– Ar apskritai gyvenime vertinate stabilumą, ar mėgstate pokyčius, iššūkius?
– Gyvenime labiausiai vertinu balansą. Norisi sakyti, kad mėgstu iššūkius ir pokyčius, tačiau atsakomybės pojūtis man tiek pat svarbus. Esu spontaniška, tačiau ne nutrūktgalvė.
– Praėjusius metus socialiniame tinkle pavadinote pokyčių metais, ko tikitės iš šių metų? Pasakojote stebėtojams, kad pažadų sau nedalijate, vis tik vieną siekį įvardijote – išmokti priimti save netobulą. Užduotis ne iš lengvųjų?
– Per pastaruosius metus supratau, kad visi turime įprotį lygintis su kitais ir pagal tai vertinti save ar pasiekimus, ypač, jei užsiimame ne tuo, kuo norėtume. Dėl to, kuo toliau, tuo labiau leidžiu sau klausyti savęs ir prisiminti, kad kartais nereikia kitų pritarimo, kad leistum būti savimi ar užsiimti širdžiai malonia veikla. Net jeigu ir nepavyks – visada galima bandyti iš naujo.
– O kuo mėgstate užsiimti laisvalaikiu ir kaip atitrūkstate nuo įtempto žinių ir naujienų srauto? Kas labiausiai pakelia nuotaiką?
– Kai tik galiu, stengiuosi bent trumpam pakeisti aplinką – miestą, šalį, kraštovaizdį, o kartais man tiesiog užtenka grįžti į gimtąjį miestą ir išsijungti pranešimus telefone. Mėgstu rašyti, fotografuoti, skaityti, pažinti naujas kultūras ir bendrauti su įkvepiančiais, atvirais ir meniškais žmonėmis.
– Galima sakyti, kad esi užkietėjusi keliautoja? Tavo socialiniuose tinkluose daug nuotraukų, bylojančių apie apsilankymus užsienyje ar klajones po Lietuvą…
– Esu spontaniška keliautoja, nesvarbu, ar tai būtų kelionė po Lietuvą, ar už jos ribų. Iš anksto kelionių neplanuoju, tačiau pastebėjusi nebrangius bilietus mėgstu greitai susiplanuoti trumpą pabėgimą iš Vilniaus. Vis dėlto, mano įsimintiniausia ir ilgiausiai planuota kelionė buvo į Meksiką, kur leidausi viena. Prieš kelerius metus atradau solo kelionių džiaugsmą, kadangi mėgstu atsibusti ir tik tada nuspręsti, ką veiksiu šiandien.
– Kas jums yra laimė?
– Supratimas, kiek daug turime, tik to nepastebime.
