Po ketverių metų Lazdijuose konservatorių partija gali neinvestuoti į rinkimus ir nešvaistyti pinigų. Rinkimų Lazdijų krašte kitai kadencijai konservatoriams neprireiks. Paskutinių dienų vietinių jų lyderių šokis su demokratais iškasė politinei dešinei Lazdijuose duobę, įstūmė į ją visas dešiniąsias politines idėjas ir savo rankomis tą duobę su partijos lavonu užkasė. Taškas. Pridėti nėra ką.
Tiems, kurie bandys save guosti, kad nėra taip blogai ar kad čia yra toliaregiškas žingsnis partijos ateities plėtrai, siūlau išgerti korvalolio ar ko stipriau, nes su jūsų protu tuomet kažkas ne taip. Tik aklas gali nematyti, kaip per besibaigiančią kadenciją šią ilgametę ir ypač tvirtas pozicijas Lazdijų krašte turėjusią partiją užtikrintai naikino jų vietiniai lyderiai savo rankomis. Ar galėjo būti kitaip? Atsakant į šį klausimą, reikėtų atidžiai peržiūrėti vietos partinių lyderių biografijas, ypatingai kreipiant dėmesį į tų asmenų politinę veiklą per visą jų gyvenimą, ir atsakymas bus aiškiau nei aiškus.
Sovietmečio komunistų partijos funkcionieriaus atžala sėkmingai praeityje griovė ne tik konservatorius. Prisiminkime partinę to politinio sprinterio liniją ir virsmus: kažkada komjaunuolis, vėliau – socialdemokratas, liberalas, konservatorius. Neatmestina, kad tuoj pataps demokratu. Ir visose – pabrėžiu, visose lietuviškose politinėse partijose, prie kurių šis žmogus prisiplakė, viskas baigdavosi vienodai – tų partijų vietos skyrių sudaužymu ir sunaikinimu.
Dar gerai prisimename tą istoriją, kai rajono spauda mirgėjo nuo nuotraukų, kuriose Brazauskas, Apanavičius ir Klėjus vienas kitam amžiną politinės kairės draugystę demonstruoja. Buvo ir kitokių įrodymų, kad va šitas štai žmogus – tas naujasis atsinaujinančios komunistų partijos lspp‘istų perėmėjas ir vietos politikos naujoji žvaigždė – partinis socialdemokrato bilietas, kurį tam ambicingam vyrukui pasirašė pats Algirdas Mykolas AMB. Žinau daugiau, nei tuomet rašė spauda apie tai, kaip Klėjus organizavo Apanavičiaus ir Co kompanijos vertimą iš Lazdijų socdemų viršūnių. Dar daugiau, neabejoju, galėtų papasakoti patys Lazdijų socialdemokratai, matę tą daužymą iš vidaus. Galėtų, bet tyli. Iš padorumo, ne iš baimės. Nors kai kurie, gal ir iš baimės – dar vis yra socialdemokratų partijai priklausančių žmonių, dirbančių valdiškose savivaldybės įstaigose, taigi toks paatviravimas būtų tiesioginis savęs išstatymas sušaudymui prie demokratų valdomos savivaldybės sienos.
Markūnas su Mikelioniu puikiai, neabejoju, prisimena ir Klėjaus buvimą tuometinėje Liberalų ir centro partijoje. Tiesa, nežinau, ar ta narystė buvo ten oficialiai įforminta, bet kaip dabar menu, kaip privačiai štanginei patalpos iš savivaldybės tam vaikinui buvo organizuojamos savivaldybės mokyklos sąskaita, prisidengiant formaliai įkurtu sporto klubu.
Apie Margelio išėdimą iš konservatorių partijos Lazdijų skyriaus pirmininko pareigų ir Klėjaus vaidmenį jame geriausiai galėtų papasakoti pats Margelis ir konservatorių pirmininkas Gabrielius. Užreiderinimui buvo pasitelkta net Margelio į politiką atsivesta jaunoji partinė žvaigždutė, vėliau tapusi naujojo lyderio favorite. Kodėl apie tai rašau? Nes prisimenu tuos laikus, kai konservatorių partija Lazdijuose buvo Verseckas, Kubilius, Ražukienė, Lepeškienė, Leskevičius, Launikoniai, Patašiai, Sukackas, Leščinskas, Labenskas ir kiti sąjūdiečiai. Tie tikrieji politinės dešinės lyderiai, savo politines pažiūras ir ištikimybę dešiniosioms politinėms idėjoms įrodę darbais, tvirta nuomone, drąsa, kurios nepalauždavo net tuomet dėl lyderiavimo partinėse varžybose lenktyniavę Kukučionis su Margeliu. Pasigendu tų laikų, kai savivaldybės tarybos nariai visuomenėje buvo autoritetai – gerbiami ir gerbiantys kitus, t. y. rinkėjus. Dabar politika tapo preke ir kuo toliau – tuo pigesne, tarsi per kokį Juodąjį penktadienį vykstantys išpardavimai akropoliuose. Ar jie, tie idėjiniai rajono konservatoriai, juodžiausiame košmare sapnavo, kad, balsavę už savo vietinius lyderiukus, galutiniame variante gaus milicininkų partiją?
Baikit, nemanau, atsakytų buvusi švietimo ministrė Audronė. Gi dabartinė švietimo ministrė net reklamuoti abiejų politinių priešininkų (kaip idėjiškai reiktų manyti) atvyksta. Ir nieko. Viskas gerai. Joks vietinis konservatorius net feisbuke nesucypė, kad čia kažkas ideologiškai – nu, nu, nu. Kodėl? Atsakymas paprastas. Vos uzurpavę skyrių ir įgavę teisinę jo valdžią, naujieji liberalų sparno dešinieji pasistengė apsišvarinti aplinkui save, iš visų partinių vietos postų išstumdami senuosius politinės dešinės mohikanus. Iš pradžių – tyliai partinėse grupelėse, valdžią į rankas atiduodami kolaboruojantiems su naujaisiais vadukais padlaižiais partijoje. O vėliau – ir nustumdami idėjinius partiečius į rinkimų sąrašo antruosius ir trečiuosius ešelonus ar visai „pamiršę“ įrašyti. Pastarieji, vardan tylos priešrinkiminėse batalijose ir kad neįduotų kastuvo oponentams, tokį akibrokštą pratylėjo.
Bet toliau tylėti nežada. Tyliai traukiasi. Iš partinių postų ir net iš partijos. Kitos kadencijos konservatoriams Lazdijuose nematyti. Užtat lyderiukai ketverius metus pavaikščios savivaldybėje kostiumuoti, ištikimų politikos damų pavėsyje mėgaudamiesi politinės prostitucijos teikiamais malonumais.
Apžvalgininkas