Juozas Gegužis gimė 1923 m. balandžio 17 d. Alytaus aps. Seirijų vls. Gervėnų k. Juozo Gegužio ir Marjonos Žurinskaitės-Gegužienės šeimoje1. Baigė Seirijų pradžios mokyklą. Mokėsi Alytaus gimnazijoje, vėliau perėjo į Alytaus mokytojų seminariją, kurią baigė 1943 m. Nacių okupacijos metais dirbo Seirijų valsčiaus sekretoriumi.
Nuo 1945 m. vasaros Karininko Juozapavičiaus grupės partizanas. Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities (PLPS) vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio adjutantas ir štabo darbuotojas: atlikdavo įvairius vado pavedimus, rašomąja mašinėle spausdino aplinkraščius, įsakymus ir kitus dokumentus, prisidėjo prie „Laisvės varpo“ (išėjo trys numeriai) leidybos, taip pat lydėdavo srities vadą kelionėse vizituojant partizanus.
1946 m. liepos pradžioje, vengiant sovietų persekiojimo, PLPS vadavietė buvo perkelta į Žaliamiškį (dabar Druskininkų sav. Leipalingio sen. teritorija). Į ją kartu su J. Vitkumi, srities štabo vadu Sergijumi Staniškiu-Antanaičiu, štabo nariuAntanu Kulikausku-Daktaru persikėlė ir J. Gegužis-Laisvūnas. 1946 m. liepos 2 d. Kazimieraitį su Laisvūnu, išėjusius iš bunkerio į pamiškę, prie Janavo kaimo užklupo MVD kariuomenės būrys. J. Gegužiui pavyko pasitraukti, o srities vadas J. Vitkus, sunkiai sužeistas, mirė atvežtas į Guobinių kaimą.
1946 m. spalio 13 d. J. Gegužis, kaip Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Karininko Juozapavičiaus grupės štabo viršininkas, dalyvavo Pietų Lietuvos partizanų srities vadų posėdyje, kuriame informavo apie Kazimieraičio žūtį, dalyvavo sprendžiant PLPS štabo veiklos atgaivinimo klausimą.
1947 m. rugpjūčio 11 d., žuvus Dainavos apygardos vadui Domininkui Jėčiui-Ąžuoliui, rugsėjo 24–25 d. Varėnos aps. Marcinkonių vls. miškuose vykusiame Dainavos apygardos vadų sąskrydyje naujuoju apygardos vadu buvo išrinktas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Šiame posėdyje dalyvavo ir Karininko Juozapavičiaus grupės štabo viršininkas J. Gegužis-Diemedis. Jis kartu su apygardos vado adjutantu Lionginu Baliukevičiumi-Dzūku buvo išrinkti posėdžio sekretoriais. Tų pačių metų spalio 20-ąją J. Gegužis buvo paskirtas Dainavos apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininku.
1949 m. kovo 7 d. žuvus Šarūno rinktinės vadui Benediktui Labėnui (Labenskui)-Kariūnui J. Gegužis laikinai perėmė rinktinės vado pareigas. Tų pačių metų gegužės 19–20 d. vykusiame Dainavos apygardos vadų posėdyje Diemedis buvo išrinktas Šarūno rinktinės vadu. Kartu su kitais partizanais leido rinktinės laikraštį „Laisvės rytas“, taip pat ėjo Šarūno rinktinės Karo lauko teismo pirmininko pareigas. A. Ramanausko-Vanago nuomone, tai buvo „ypatingai uolus ir pareigingas vadas“.
Dainavos apygardos vadas L. Baliukevičius-Dzūkas (dešinėje) su Šarūno rinktinės vadu J. Gegužiu-Diemedžiu. 1949 m. vasara. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių.
1950 m. gegužės 30 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto aktu Nr. 22 J. Gegužiui-Diemedžiui suteiktas kapitono laipsnis, o liepos 12-ąją Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado S. Staniškio-Vilties jis buvo paskirtas srities vado pavaduotoju ir Dainavos apygardos vadu.
J. Gegužis-Diemedis žuvo 1951 m. rugsėjo 27 d. Veisiejų r. (dabar – Lazdijų r. sav.) Bestraigiškės miške MGB 2-N valdybos surengtoje provokacijoje, panaudojus suimtą Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vado adjutantą ir agentų smogikų grupę. Kartu žuvo apygardos vado pavaduotojas ir Šarūno rinktinės vadas Bronius Šalaševičius-Žilvitis, šios rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos būrio vadas Bolesius Vailionis-Narsuolis, Mindaugo ir Juozapavičiaus tėvūnijų būrių vadai Stasys Krukonis-Žvaigždikis ir Algirdas Antanas Selinis-Skirmantas, partizanas Gediminas Vincas Urmanavičius-Pavasaris.
Paminklas ir atstatytas bunkeris 1951 m. rugsėjo 27 d.šioje vietoje įrengtamebunkeryje MGB 2-N valdybos surengtos provokacijos metu žuvusiems Nemuno partizanų srities vado pavaduotojui ir Dainavos apygardos vadui J. Gegužiui-Diemedžiui, apygardos vado pavaduotojui ir Šarūno rinktinės vadui B. Šalaševičiui-Žilvičiui, Juozapavičiaus tėvūnijos būrio vadui B. Vailioniui-Narsuoliui, Juozapavičiaus ir Mindaugo tėvūnijų būrių vadams S. Krukoniui-Žvaigždikiui ir A. A. Seliniui-Skirmantui, partizanui G. V. Urmanavičiui-Pavasariui atminti. Lazdijų r. VMU Druskininkų regioninio padalinio Leipalingio girininkijos Bestraigiškės miškas. 2000 m. pastatytas paminklas ir atstatytas bunkeris. R. Trimonienės nuotr., 2005 m.
1944–1953 m. Lazdijų krašto partizanams atminti. Lazdijų r. Seirijų mstl. Vytauto g. Priešais Seirijų Kultūros namus. Aut. skulptorius Jonas Jagėla. Atidengtas 2018 m. lapkričio 23 d. A. Vyšniūno nuotr., 2018 m.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Seirijų mstl. aikštėje. Vėliau užkasti. Teigiama, kad buvo rasti ir palaidoti Lazdijų r. Seirijų m. kapinėse.
Brolis Antanas Gegužis buvo suimtas 1945 m. balandžio 21 d. Nuteistas ir išvežtas į Komijos lagerį. Po dviejų kalinimo metų paleistas.
Tėvas, brolis Pranas Gegužis, seserys Anelė ir Ona Gegužytės 1947 m. gruodžio 19 d. ištremti į Tiumenės sr. Ten mirė tėvas. Visi kiti paleisti 1958 m.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 18 d. dekretu J. Gegužis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2005 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, o Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 8 d. dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
1 Lazdijų r. Civilinės metrikacijos skyrius.