Nors vieni mėgsta ant Velykų stalo dėti mišraines, šaltieną, liežuvį ir kitus riebius užkandžius, maisto tinklaraščio „Ko nors skanaus“ autorė Kotryna Stankuvė šią pavasario šventę pasitinka su lengvais, gaiviais ir paprastai pagaminamais patiekalais. „Pasiruošimas Velykoms man asocijuojasi su pavasariškais žalumynais ir gaiviais desertais, kuriuos gaminame šeimos rate: vieni kitiems padedame, šventės išvakarėse marginame kiaušinius, džiaugiamės atėjusiu pavasariu“, – pasakoja tinklaraštininkė.
Šeimos tradicija – kiaušinių marginimas karštu vašku
Kiekvienoje šeimoje, net jei vis išbandomi nauji kiaušinių dažymo ir marginimo būdai, yra iš kartos į kartą keliaujančių tradicijų. Kotrynos Stankuvės šeima džiaugiasi margučiais, kurių puošyba reikalauja nemažai triūso ir kruopštumo. „Labiausiai vertinu mūsų tradiciją šeštadienį, Velykų išvakarėse, visiems kartu susėsti aplink karšto vaško indelį ir marginti kiaušinius. Visada puikiai praleidžiame laiką, pasikalbame, prisijuokiame. O sekmadienio rytą būtinai sėdame prie papuošto stalo: visi kartu pusryčiaujame, daužiame margučius ir tikriname, kuris stipriausias, o vakare žaidžiame stalo žaidimus“, – atskleidžia tinklaraštininkė.
Tradicinėms šventėms neretai ruošiami iš kartos į kartą perduodami patiekalai, tačiau visada yra vietos ir improvizacijai. „Man Velykų stalas asocijuojasi su pavasariu ir gaiva, tad ir patiekalus ruošiame lengvus, gaivius, su daug daržovių. Gilių maisto tradicijų, išskyrus margučius pusryčiams, neturime, kasmet išbandome vis ką nors naujo. Bet štai desertas ant šventinio stalo privalo būti visada! Už jį esu atsakinga aš, tad dažniausiai gaminu mielinės arba raugintos tešlos pynes, kokį gaivesnį citrusinį keksą ar tortą“, – vardija Kotryna.
Natūrali puošyba ir tvarus maisto likučių panaudojimas
Stilingai papuošti namus ir Velykų stalą galima daug neišlaidaujant. Tinklaraštininkė Kotryna namus Velykoms puošia minimaliai ir visuomet natūraliai. „Pavasarinę džiugią nuotaiką sukuria besiskleidžiančios beržų šakelės, minkštos samanos, putpelių kiaušiniai, laukinės gėlės ar ryškiaspalvės tulpės. Maistą puošiame prieskoninėmis žolelėmis. Kaip ir su patiekalais, taip ir su dekoru – teikiu pirmenybę gaivai bei lengvumui“, – prisipažįsta K. Stankuvė.
Dažniausiai per šventes maisto prisigaminame per daug, tad Kotryna visada stengiasi apskaičiuoti, kiek maisto suvalgys prie stalo sėdantys artimieji. „O jei jau maisto lieka, galima jį sudėti į skaidrias dėžutes ir laikyti šaldytuve – taip matysis, kokių likučių dar yra, todėl didesnė tikimybė, kad jie bus suvartoti. Siūlyčiau nepamiršti ir maisto šaldymo: juk troškiniai, grūdiniai patiekalai, mėsa, pieno produktai ir daugybė kitų gali būti kuo puikiausiai užšaldomi ir nepraranda nei skonio, nei maistinės vertės“, – pataria tinklaraščio „Ko nors skanaus“ autorė.
Velykų stalui – išskirtiniai kepiniai
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva skubantiems ar nesiryžtantiems išbandyti sudėtingesnių kepinių siūlo Velykoms įsigyti šventinių „Mano dienai“ prekinio ženklo konditerijos bei kepyklos gaminių, kurie yra ruošiami renkantis kuo natūralesnes žaliavas bei priedus. „Pastebime, jog tradicinis „Panettone“ pyragas tarp pirkėjų populiarus ne tik per Kalėdas, bet ir per Velykas, tačiau šiais metais desertui turėsime ir specialiai Velykoms kepamą pyragą, keksą su varškės ir uogų įdaru. Mano favoritas – nepakartojamo skonio pyragas su karamelės ir apelsinų įdaru. Tai itin šventiškas derinys, kuris patiks net ir išrankiausiam saldėsių mėgėjui“, – pristatoekspertė.
O. Suchočeva priduria, kad norint šventėms pasiruošti protingai ir sutaupyti, verta rinktis privačios „Rimi“ bei „Rimi Basic“ etiketės produktus – jie pigesnė už kitus tos pačios kategorijos produktus, bet yra tokios pat puikios kokybės. „Privačių prekių ženklų prekės paprastai yra pigesnės nei žinomų prekės ženklų. Taip yra todėl, kad pirkėjams nereikia mokėti už masines rinkodaros kampanijas, be to, vietiniai gamintojai paprastai patiria mažesnes transportavimo išlaidas. Rekomenduojame nepraeiti ir pro paskutinės dienos galiojimo produktus, pažymėtus specialiu oranžiniu lipduku, kuriems taikoma iki 50 proc. nuolaida. Visą svarbiausią informaciją rasite „Rimi.lt“ programėlėje, kur galėsite pasiruošti produktų sąrašą, atsižvelgdami į nuolaidas“, – primena komercijos operacijų vadovė.
Kotryna itin mėgsta citrusinius vaisius, tad siūlo išsikepti jau ne kartą išbandytą kvapnų, gaivų ir burnoje tirpstantį citrinų keksą: jis labai tiks šventiniam Velykų stalui. O tam, kad jis pavyktų, visi produktai turėtų būti kambario temperatūros.
RECEPTAS
Kotrynos Stankuvės citrininis keksas
Keksui reikės:
230 g sviesto;
150 g rudojo cukraus;
3 vnt. kiaušinių;
230 g kvietinių miltų (galima dalį jų keisti viso grūdo speltos miltais);
150 g pieno;
1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
0,5 šaukštelio druskos;
35 g aguonų;
2 vnt.citrinų (ir dar vienos citrinos žievelės);
75 g cukraus pudros.
Kaip gaminti:
- Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių (be vėjelio).
- Smulkia tarka nutarkuokite dviejų citrinų žieveles (citrinas prieš tai gerai nuplaukite karštu vandeniu). Trečiąją citriną plonai nuskuskite ir žieveles supjaustykite siauromis juostelėmis.
- Sviestą, cukrų ir tarkuotas žieveles plakite mikseriu apie 10 minučių, kol masė taps puri. Po vieną įmuškite kiaušinius ir kaskart plakite po minutę.
- Įmaišykite pusę miltų, kepimo miltelius ir druską. Supilkite ir įmaišykite pieną.
- Suberkite likusius miltus ir aguonas, maišykite kuo trumpiau.
- Supilkite kepimo popieriumi išklotą kekso formą. Kepkite apie 60min, kol įkišę medinį pagaliuką jį ištrauksite sausą.
- Kol keksas kepa, pasiruoškite glajų. Išspauskite 1,5-2 citrinų sultis. 40g sulčių sumaišykite su cukraus pudra ir pjaustytomis žievelėmis, palikite pastovėti.
- Keksui iškepus, jį 10 minučių pavėsinkite, subadykite pagaliuku ir užpilkite likusias citrinų sultis. Kai keksas visai atvės, išimkite jį iš formos ir apliekite glajumi.
Skanaus!