Apie Alytaus kolegijos laukiančius pokyčius kalbamės su šios mokslo įstaigos direktoriumi Sigitu Naruševičiumi.
– Kodėl Alytaus kolegija negali dirbti autonomiškai?
– Kiekviena mokymo įtaiga privalo pasiekti tam tikrus rodiklius – privalo turėti ne mažiau 1200 studentų, tuo tarpu šiandien Alytaus kolegija, turėdama 750 studentų, nemato galimybių dar 400–450 studentų pritraukti iš šalies ir pasiekti nustatytą rodiklį. Kita svarbi sąlyga – moksliškumo rodikliai. Kadangi kolegijos, kaip ir universitetai, yra aukštosios mokyklos, mokslinė veikla turi būti vienodai vystoma tiek universitetuose, tiek kolegijose. Žinant paskutinių 10 metų Valstybės kontrolės atliktų aukštojo mokslo auditų rezultatus ir rekomendacijas, tiek mūsų kolegija, tiek kitos šalies kolegijos neturi galimybių pasiekti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nustatytų rodiklių pagal moksliškumą, nes per paskutinius 9 metus tyrėjų, mokslininkų sumažėjo 25 proc.
– Ar ministerija siūlė konkrečius jungimosi variantus?
– Buvo įvardinta, jog aukštosios mokyklos turėtų jungtis tarpusavyje, tačiau nenurodyta, kad kolegija turi jungtis būtent prie kolegijos ar universiteto. Konkrečių siūlymų, su kuo jungtis, nebuvo, tik klausimai, kodėl nesijungiame su kitomis kolegijomis. Paaiškinome, jog dėl moksliškumo rodiklių, kai universitetai tokią veiklą vykdė anksčiau ir turi atitinkamą įdirbį šioje srityje, konsolidavus žmogiškuosius, materialiuosius, laboratorinius resursus, jau galime matyti šviesą tunelio gale, ir kolegijos gali taip pat pradėti daryti mokslinius tyrimus.
– Kodėl buvo pasirinktas Klaipėdos universitetas?
– Nuo praėjusių metų spalio mėnesio, žinodami Vyriausybės nutarimo projekto nuostatas, supratome, kad laikas daryti įdirbį šioje srityje. Mes kalbėjome dar su dviem universitetais, tačiau nepavykus susitarti, matydami studijų dermę su Klaipėdos universitetu, nors jis ir labiausiai nutolęs nuo Alytaus, pasirinkome būtent jį. Įvertinome nuotolinių studijų galimybes, esame įsirengę hibridines auditorijas, leidžiančias tiek dėstytojams paskaitas skaityti, tiek studentams bendrauti tarpusavyje esant hibridinei įrangai, kai dalis studentų gali būti nuotolyje, dalis auditorijoje. Pagrindinis pasirinkimo akcentas buvo studijų dermė: informatikos mokslų studijų krypčių grupėje su informatikos inžinerijos studijų kryptimi, inžinerijos mokslų – su statybos ir transporto inžinerijos kryptimis, sveikatos mokslų – su reabilitacijos ir slaugos bei akušerijos kryptimis, verslo ir viešosios vadybos – su vadybos kryptimi. Tikimės, kad ir mokslinė veikla galėtų būti vystoma šių studijų programų kryptyse.
– Kokie žingsniai susijungimo link jau žengti?
– Vienas pirmųjų žingsnių įvyko praėjusių metų gruodį, kai Akademinės tarybos posėdyje nariams buvo pristatyta galimo Alytaus kolegijos konsolidavimo su kitomis aukštosiomis mokyklomis galimybė. Kitame posėdyje taryba, įvertinusi Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto vykdomų studijų programų dermę, pavedė kolegijos direktoriui kontaktuoti su Klaipėdos universiteto vadovybe institucijų galimo jungimosi klausimais. Vėliau buvo žengta daug didesnių ir mažesnių žingsnių, artinančių šių dviejų mokyklų susijungimą. Gautas Alytaus regiono plėtros tarybos, Alytaus kolegijos tarybos bei Klaipėdos universiteto tarybos ir senato pritarimas jungimuisi su Klaipėdos universitetu, tarp abiejų aukštųjų mokyklų pasirašytas Ketinimų protokolas. Balandžio pabaigoje į ŠMSM išsiųsta Alytaus kolegijos siūlymą dėl sprendimo reorganizuoti ir dalyvauti reorganizavimo procese pagrindžianti informacija.
– Kokia veikla šiuo metu vyksta Alytaus kolegijoje?
– Šiandien vykdoma 12 studijų programų. Pačios populiariausios yra transporto logistikos verslo, informacinės technologijos, bendrosios praktikos slauga ir kineziterapija. Kai vyksta paskaitos su antraeilininkais, dirba 100 dėstytojų, o nuolat dirbančių dėstytojų yra apie 70. Dėl dėstytojų mokslinių laipsnių mes vykdome įstatymais numatytą reglamentą, kad atskirose studijų kryptyse būtų ne mažiau kaip 10 proc. mokslo daktarų Mūsų turimų mokslo daktarų skaičius viršija šį procentą. Prieš 5 metus pradėjus vykdyti sveikatos krypties studijas, studentų geografija prasiplėtė, į Alytų studijuoti atvyksta studentai ir 18 Lietuvos savivaldybių.