Po teismų reformos Lazdijuose nebeliks Temidės namų

Nors garsiai kalbama apie platesnių galimybių suteikimą regionams, tačiau reali valstybės politika rodo ką kitą. Rajonų centruose naikinamos regioninės institucijos, vyksta akivaizdi centralizacija, paslaugų atitolinimas nuo regionuose gyvenančių žmonių.

Reforma veja reformą

Tai liečia ir teismų sistemą. Per prieš penkerius metus vykdytą teismų reformą neliko Lazdijų apylinkės teismo, ši mūsų rajono teisinė institucija buvo prijungta prie Alytaus teismo ir pavadinta Lazdijų rūmais. Nors Lazdijų teismas neteko savarankiškumo, tačiau toliau vykdė savo funkcijas – rengė teismo posėdžius, nagrinėjo bylas. Tai buvo patogu lazdijiečiams, jiems nereikėjo važiuoti į kitus miestus, kad spręstų teisinius ginčus.

Tačiau realybė tokia, jog nuo 2024 metų sausio Lazdijuose apskritai neliks Temidės namų, o visas teisines problemas mūsų rajono žmonės turės važiuoti spręsti į kitus miestus.

Teisingumo ministerija kartu su Teisėjų taryba yra parengusi teismų reformos įstatymų paketą, kuriuo tikimasi optimizuoti teismų resursus bei jų darbo krūvį. Teismų reformą sudaro teisės aktų, reguliuojančių apylinkių teismų įsteigimą, reorganizavimą bei veiklos teritorijas, pakeitimai bei kiti teisės aktai. Šiuo metu yra laukiama susijusių institucijų pastabų, o pavykus suderinti su suinteresuotomis institucijomis bei pritarus Seimui, planuojama, jog keičiamos įstatymų nuostatos galėtų įsigalioti nuo 2024 m. sausio 1 d.

„Dzūkų žinios“ domėjosi, kaip bus teikiamos teisingumo paslaugos lazdijiečiams, jei reforma būtų patvirtinta.

Gali kilti nepatogumų

Teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys sutiko „Dzūkų žinioms“ pakomentuoti šią situaciją: „Jei Seimas pritartų esamam Teisėjų tarybos ir Teisingumo ministerijos pasiūlymui, Lazdijų rajono savivaldybės teritorija po pertvarkos patektų į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teritoriją, taigi Lazdijų rūmai bus prijungti prie Alytaus rūmų. Tačiau jie išliks tame pačiame Alytaus apylinkės teisme. Tokiu atveju Alytaus apylinkės teismą sudarys Alytaus rūmai ir Druskininkų rūmai, tad atitinkamai gyventojams gali reikėti vykti į šių rūmų teritorijose veikiančius teismų pastatus, kurie po siūlomos reformos atitinkamai liktų veikti. Siekiant užtikrinanti teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu, buvo atlikti skaičiavimai ir nustatyta, kad nuvykti atstumus nuo Lazdijų iki, pavyzdžiui, Alytaus ar Druskininkų rūmų pastatų, važiuojant automobiliu, preliminariai užtruktų apie 30 minučių. Tačiau teismai tais atvejais, kai kiltų poreikis bylos nagrinėjimą organizuoti ne centriniame teismo pastate, galėtų numatyti posėdį organizuoti teismo pastate, kuris būtų arčiausiai byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietos arba rengti išvažiuojamuosius teismo posėdžius.“

Ministrės patarėjas atkreipė dėmesį į didėjančią dalį atvejų, kuriuose bylos yra sprendžiamos pasitelkiant vaizdo konferencijas, t. y. nuotoliniu būdu. Jo teigimu, dabartinė patirtis rodo, kad tokios priemonės sutaupo kelionės laiko ir pinigines sąnaudas. Dėl to, atitinkamai, teismų pertvarkos pakete taip pat yra siūloma ir daugiau skatinti šią praktiką.

„Pavyzdžiui, pertvarkoje yra siūloma rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas civilines bylas, prireikus žodinio proceso, prioritetiškai nagrinėti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad procesiniuose įstatymuose jau dabar yra numatytos kompensacijos proceso dalyviams, pavyzdžiui, iškviečiamiems į bylą liudytojams kompensuojamos visos jų patirtos išlaidos (CPK 190 straipsnis)“, – kalbėjo P. Žeimys.

Spręs personalo klausimą

„Dzūkų žinios“ pasidomėjo, koks likimas po teismų pertvarkos laukia Lazdijų teismo rūmuose šiuo metu dirbančių dvylikos darbuotojų – teisėjų, sekretorių ir kitų darbuotojų.

„Atsakant į Jūsų klausimą dėl Lazdijų rūmuose dirbančių darbuotojų, visų pirma turime pažymėti, kad Alytaus apylinkės teismas, kuriame yra įdarbinti Lazdijų teismo rūmų darbuotojai, išliktų kaip juridinis asmuo, tad vienų teismo rūmų uždarymas nereikštų automatinio visų rūmų darbuotojų atleidimo. Teisėjų komandos (kurios susideda iš teisėjo padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių), kaip darbuotojai, kurie padeda teisėjui įgyvendinti pagrindinę teismams priskirtą funkciją – vykdyti teisingumą, toliau liktų dirbti ir kituose teismo rūmuose. Įvertinus galimybes užtikrinti efektyvų paslaugų teikimą, Alytaus apylinkės teismo pirmininkas, teisės aktų nustatyta tvarka tvirtindamas būsimą naują Alytaus apylinkės teismo struktūrą, turėtų priimti sprendimus dėl kitų darbuotojų atliekamų funkcijų poreikio“, – sakė ministrės patarėjas.

Jonas Stankevičius, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, teisininkas:
„Alytaus apylinkės Lazdijų rūmai, kaip ir kitos institucijos, turi būti prieinamos gyventojams ir yra reikalingos vietoje, t. y. rajono centre. Svarbiausia yra Lazdijų rajono gyventojai ir jų teisės į teisminę gynybą prieinamumas, jos užtikrinimas, veiksmingos teisminės gynybos įgyvendinimas.
Ne kartą susidūrėme su atvejais, kai rajono gyventojams sunku nuvykti į kitą rajoną siekiant patenkinti paprasčiausius poreikius. Taip pat ne ką mažiau svarbus yra moralinis veiksnys – žmonės jaučiasi saugesni turėdami teismą, teisėsaugos institucijas, esančias savivaldybėje.“

Periferija – reformų įkaitė
Nors per kiekvienus Seimo rinkimus kandidatai žada, jog stiprins regionų savarankiškumą ir mažins atskirtį šalies regionuose, tačiau viskas vyksta priešingai. Nuolatinės įvairių institucijų reformos didina šią atskirtį ir stiprina centralizaciją. Tai liečia ir Lazdijus:
Lazdijuose neliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos;
Lazdijuose neliko savarankiškos miškų urėdijos;
Lazdijuose neliko savarankiškos Veterinarijos tarnybos;
Lazdijuose įvykdyta švietimo tinklo reforma, neliko keleto mokyklų, o vykdoma „Tūkstantmečio mokyklos“ programa pripažinta antikonstitucine;
sveikatos priežiūros įstaigų reformos metu gali labai susiaurėti Lazdijų ligoninės teikiamų paslaugų spektras;
Lazdijuose neliko bankų;
Lazdijuose neliks teismo.

„Dzūkų žinių“ informacija