Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.
„Kolegijos buvo pakviestos pačios siūlyti sprendimus, kaip galėtų geriausia vykdyti pokyčius, kurie padėtų joms pasiekti joms keliamus aukštesnius tikslus. Šiuos siūlymus teikė iki gegužės pradžios, po to suburta ministerijos komisija, kuri apėmė platų interesų grupių ratą, vertino pateiktus siūlymus, vertino, kokia visgi yra situacija kiekvienoje institucijoje, vertino poreikius regionus, vertino keliamus tikslus ir pateikė siūlymus“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė viceministras Gintautas Jakštas.
Anot jo, komisija pritarė siūlymui Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklą prijungti prie Vilnius Tech universiteto. Taip pat buvo pritarta Marijampolės kolegijos prijungimui prie Mykolo Riomerio universiteto (MRU), steigiant atskirą akademiją.
„Komisija siūlo, kad sutartume tai, kas buvo pasiūlyta iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir Vilnius Tech, pritarė šiam siūlymui sutelkti transporto inžinerijos studijas vienoje institucijoje. Matome reikšmingą bendradarbiavimą tarp šių dviejų institucijų. Tapimas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Vilnius Tech padaliniu, Jūreivystės akademija, atitiktų ir vyraujantį modelį Baltijos jūros regiono šalyse, kur prie technologijų universitetų veikia tokio tipo akademijos“, – sakė viceministras.
„Komisija pritarė siūlymui, pateiktam iš Marijampolės kolegijos ir Mykolo Riomerio universiteto, prie MRU prijungiant Marijampolės kolegiją, ir stiprinant aukštojo mokslo studijas Marijampolėje, kuriant atskirą akademiją“, – pridūrė G. Jakštas.
Komisija pritarė ir pasiūlymui sujungti Kauno technikos kolegiją ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, sukuriant Lietuvos inžinerijos kolegiją Kaune.
„Pritariame siūlymui pateiktam Kauno technikos kolegijos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos sutelkti resursus, išsigryninant inžinerinį profilį ir sukuriant Lietuvos inžinerinę kolegiją Kaune, Kauno technikos kolegijos pagrindu prisijungiant Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją“, – teigė viceministras.
Siekiant sustiprinti kolegines studijas Alytaus regione, ekspertai rekomenduoja Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos. Alytuje galėtų veikti Kauno kolegijos padalinys, teikiantis paslaugas jį supančiai Alytaus regiono bendruomenei.
ŠMSM suburta komisija siūlo susijungti Vilniaus kolegijai ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai, nors pastaroji teikė prašymą išlikti savarankiška.
„Komisija siūlo Vilniaus kolegijai prisijungti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją. Tokio siūlymo sulaukėme ir iš pačios Vilniaus kolegijos. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pati matė galimybes stiprėti savarankiškai. Tas galimybes įvertino komisija ir visgi atsižvelgiant į demografinę situaciją, į studentų skaičiaus pokyčius, į tai, kokia dalis studentų šiuo metu studijuoja kolegijoje, skaičius, kuris netenkina minimalių reikalavimų“, – pranešė G. Jakštas.
„Sutelkiant abi kolegijas, veikiančias Vilniuje, matome, kad galėtume turėti ir sinergiją stiprinant ir dabartines programas“, – pridūrė viceministras.
Taip pat komisija mato rizikas Klaipėdos valstybinei kolegijai išlikti ir stiprėti savarankiškai. Anot viceministro G. Jakšto, rizikos susijusios su per mažu studentų skaičiumi ir neišvystytu moksliniu potencialu.
Dėl Šiaulių, Panevėžio ir Utenos kolegijų savarankiškumo komisija dar siūlo diskutuoti.
„Šiaulių valstybinė kolegija, Panevėžio kolegija ir Utenos kolegija yra panašaus pajėgumo, turi skirtingas stiprybes. (…) Komisija siūlo kol kas šių kolegijų nejungti, bet pradėti diskusijas, įtraukiant regione suinteresuotas šalis, įtraukti savivaldybę, verslo atstovus“, – konferencijoje sakė viceministras.
Komisijos siūlymus dar svarstys Vyriausybė
Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.
Komisijos rekomendacijas įvertins l. e. p. švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Iki birželio 30 d. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei.
ELTA primena, kad gegužės pradžioje kolegijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikė projektus, kaip ketina stiprinti savo veiklą. Dalis valstybinių kolegijų siūlė susijungti su kita kolegija ar universitetu, likusios išreiškė norą išlikti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis.
Dalyvauti valstybinių kolegijų tinklo reorganizavimo procese, prisijungiant ar susijungiant su kita kolegija arba integruojantis į kitos kolegijos ar universiteto sudėtį, siekia Alytaus, Kauno, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Marijampolės, Vilniaus kolegijos bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla. Dalis šių kolegijų pateikė abipusius sutarimus sutelkti išteklius su kita aukštąja mokykla.
Išlikti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis siekia Klaipėdos valstybinė, Panevėžio, Utenos, Šiaulių valstybinė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Keletas jų neatmeta ir galimybės prisijungti kitą valstybinę kolegiją.
Pertvarkant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti prielaidas kolegijų vykdomų studijų kokybei gerinti. Tai daryti numatoma sutelkiant studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgiant į regiono ir įvairių sektorių poreikius.
Siekiama stiprinti aukštųjų mokyklų akademinių darbuotojų branduolį. Valstybinėse kolegijose numatoma plėtoti ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą, kad jų vykdomos studijos ir teikiamos kvalifikacijos būtų labiau grįstos MTEP rezultatais, profesionalia praktika, rašoma ministerijos pranešime.
Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
