Kučiūnų kaime esančioje Juozapo Galecko gatvėje nuo senų senovės gyva bendruomeniškumo dvasia, o čia gyvenantys žmonės yra ypatingi, jie puoselėja protėvių tradicijas, yra darbštūs, svetingi ir nuoširdūs. Gerbdami tradiciją, šios gatvės gyventojai centrinėje gatvės dalyje pastatė naują ąžuolinį kryžių. Jis pakeitė 2003 m. šioje vietoje gyventojų pastatytą pušinį kryžių, kuris jau buvo gerokai papuvęs.
Kryžiaus padarymą ir pastatymą inicijavę Juozas Pileckas bei Vilma Dobilienė pasidžiaugė, kad jis iškilo bendromis gatvės gyventojų pastangomis. Keleto metrų aukščio kryžių iš ąžuolo savo rankomis pagamino gatvės šviesuolis Juozas Pileckas. Tačiau jam prireikė ir kaimynų pagalbos. Vieni gatvės gyventojai padėjo pastatyt, kiti jį nudažė. Meistras ant naujojo kryžiaus pritvirtino Kristaus kančią, kurią dzūkai vadina Dzievulio mūkele. Kiek gatvės gyventojai atmena, kryžius šioje vietoje stovėjo visada. Anksčiau įvairių religinių švenčių metu prie jo degdavo žvakės, žmonės praeidami pasimelsdavo.
Po šv. Mišių aukos naują kryžių pašventinęs Kučiūnų parapijos klebonas Vytautas Sakavičius pagyrė J. Galecko gatvės gyventojus, gerbiančius senovines lietuvių tradicijas bei puoselėjančius tikėjimą.
Po visų apeigų vietiniai neskubėjo namo. Visi gatvės gyventojai susėdo prie bendro stalo sodyboje pas Vilmą ir Artūrą Dobilus, kur ragavo šeimininkų išvirtos sriubos ir ilgai bendravo. Taip šiltai ir jaukiai – seneliai, tėvai ir mažieji.