Lietuvoje vėl užfiksuotos šalnos dirvos paviršiuje
Lietuvoje šeštadienį vėl užfiksuotos šalnos dirvos paviršiuje, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Prieš tai jos buvo fiksuotos penktadienio paryčiais.
Pasak tarnybos pranešimo, žemiausia oro temperatūra (1,5 m aukštyje) šeštadienį anksti ryte daug kur buvo tarp 2–8 laipsnių šilumos, o pajūryje ir pamaryje, 9–13 laipsnių.
Tačiau dirvos paviršiuje (5 cm aukštyje) Varėnoje (iki -1 laipsnio), Šalčininkuose (iki -0,5 laipsnio) ir Anykščiuose (iki -0,1 laipsnio) užfiksuotos silpnos šalnos.
Kitur meteorologijos stotys šalnų neužfiksavo, tačiau vietomis žemumose (daubose) jų galėjo pasitaikyti (pvz., apie Vilnių, Uteną, Alytų, Panevėžį ir kt.).
Rugsėjo 15 dieną daugelyje šalies upių buvo stebimas 1–10 cm vandens lygio kritimas. Vakarinėje, pietinėje dalyje, taip pat ir Vidurio Lietuvoje, vietomis, 1–16 cm kilimas.
Vandens temperatūra upėse 13–20, ežeruose – 15–20, Kuršių mariose – 19, Baltijos jūroje – 17–18 laipsnių šilumos.
Artimiausiu metu vandens lygis toliau pamažu kris.
Šiuo metu Lietuvoje hidrologinė sausra tebestebima lokaliai. Hidrologinės sausros rodikliai pasiekti ties 18 vandens matavimo stočių, 13-oje jų situacija artima hidrologinei sausrai.
Prezidentas atėmė išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko atėmė išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę.
„Prezidentas pasirašė dekretą“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.
Atimti Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko ketvirtadienį rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Pati ledo šokėja šią savaitę išplatintame viešame laiške teigė Rusijos propagandoje nedalyvaujanti, o skleidžianti „kultūros ir gėrio šviesą“.
Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.
Šiemet Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvos pilietybę atimti iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.
Prasidėjo Lietuvoje dislokuotų NATO karių pratybos, keliais juda karinė technika
Penktadienį prasidėjo Lietuvoje dislokuotos NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pratybos „Rising Bull“, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pirmadienį ir rugsėjo 22-ąją pratybų dalyviai ir karinė technika iš Ruklos Jonavos rajone judės į Švenčionių rajone esantį generolo Silvestro Žukausko poligoną, o rugsėjo 26 dieną, pratyboms pasibaigus, priešinga kryptimi.
Technikos kolonos bus lydimos Karo policijos. Iš viso mokymuose dalyvaus per 1,2 tūkst. karių ir 100 karinės technikos vienetų.
Pasak kariuomenės, dvi savaites truksiančiuose mokymuose NATO sąjungininkai treniruosis vykdyti gynybos ir puolimo operacijas, įrenginės inžinerines kliūtis ir vykdys būrio lygmens kovinio šaudymo pratybas.
Eksportuotų prekių kainos per liepą ūgtelėjo 0,1 proc., importuotų sumenko 0,2 proc.
Eksportuotų prekių kainos liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,1 proc., importuotų prekių kainos sumažėjo 0,2 procento.
Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,9 proc. – pabrango rafinuoti naftos produktai. Guminiai gaminiai pabrango 6,7 proc., betono, cemento ir gipso gaminiai – 5,8 proc., bet atpigo sodinukai – 20 proc., elektra – 15,1 proc., stiklas ir stiklo gaminiai – 5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Iš importuotų prekių labiausiai – 7,1 proc. – atpigo žemės ūkio daugiamečiai augalai. Žuvys ir žuvininkystės produktai atpigo 6,1 proc., gamtinės dujos – 5,4 proc., bet pabrango žalia nafta – 3,8 proc., tabako gaminiai – 3,4 proc., perdirbta ir konservuota žuvis, vėžiagyviai ir moliuskai – 3,3 procento.
Per metus – liepą, palyginti su 2022 metų liepa – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 8,6 proc., prekių – 15 procentų.
Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos sumažėjo 3,2 proc., ne iš euro zonos – 23 proc., per mėnesį atitinkamai mažėjo 0,7 proc. ir augo 0,3 procento.
Nuo krušos ir audros nukentėjusiems ūkininkams – 463 tūkst. eurų paramos
Nuo rugpjūčio pradžioje praūžusios stiprios audros bei krušos nukentėjusiems ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms siūloma kompensuoti dalį palūkanų už paskolas sugadintam turtui atstatyti. Kompensacijoms žadama skirti 463,4 tūkst. eurų.
Kompensacijos siūlomos Panevėžio, Ukmergės, Pakruojo, Joniškio ir Širvintų rajonų žemdirbiams – juose buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.
Kaip numato žemės ūkio ministro įsakymo projektas, ketinama padengti 80 proc. palūkanų už paskolas, imamas nukentėjusių ūkinių pastatų stogų remontui ar kitam turtui įsigyti.
Palūkanos būtų kompensuojamos ne ilgiau kaip 36 mėnesius – iki 2026 metų. Ministerija skaičiuoja, kad šiemet tam būtų skirta 30 tūkst. eurų, kitąmet – 150 tūkst. eurų, 2025-aisiais – 120 tūkst. eurų, o 2026-aisiais – 163,4 tūkst. eurų.
Vienam ūkininkui parama per visą jos mokėjimo laiką negalės viršyti 25 tūkst. eurų, o didžiausia palūkanų norma, nuo kurios būtų skaičiuojama kompensacija, – 4 proc.
Rugpjūčio 7-ąją Lietuvoje iškrito didelė kruša ir praūžė stipri audra, dėl kurių Panevėžio, Ukmergės, Pakruojo, Joniškio ir Širvintų rajonuose buvo paskelbta ekstremali situacija.
Kaune atidarytas modernizuotas laivybos kelias Nemunu
Užbaigus kelerius metus trukusį laivybos Nemunu ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimo projektą, penktadienį oficialiai paskelbtas krovininės laivybos startas, pranešė Susisiekimo ministerija.
Modernizuotame 200 kilometrų Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių upės vagą reguliuos 553 bunos – statiniai iš akmens ir žvyro, įrengti statmenai upės tekėjimo srovei, jie susiaurina vagą, o sustiprėjusi jos srovė išvalo laivakelį nuo sąnašų. Taip visame šiame ruože sukurtos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.
Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
D. Kreivys: būsimas šildymo sezonas bus pigesnis
Dėl užpildytų dujų saugyklų Europoje ir atpigusio biokuro būsimas šildymo sezonas turėtų būti pigesnis, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Anot jo, Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 94 proc., Latvijos Inčukalnio saugykla – daugiau nei 90 proc., dėl to dujų kainos neturėtų smarkiai svyruoti.
„Tai leidžia mums teigti, kad dujų kainos neturėtų stipriai šokti, nebent turėsime kokį ekstremalų įvykį, nuo kurio niekada nesame apsaugoti, bet tam reikalingas ir draudimas, ir draudžiamas tam tikras kiekis dujų, taigi ateinantis šildymo sezonas bus pigesnis mūsų gyventojams“, – antradienį Seime žurnalistams sakė D. Kreivys.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dujų kainos Nyderlandų TTF prekybos taške šiuo metu siekia 34,8 euro už megavatvalandę (MWh).
D. Kreivio vertinimu, tokia kaina, įvertinus visas aplinkybes, yra nebloga.
„Ar maža, ar didelė, šiuo metu sunku pasakyti, aiškiai matome, kad kainų lygis šiais metais yra šiek tiek didesnis nei iki karo (Ukrainoje – BNS) pradžios, tai turbūt pakankamai neblogas yra šiuo metu turint omenyje visas aplinkybes, kurios klostosi dujų rinkose“, – sakė D. Kreivys.
Anot jo, šildymo kainą mažins ir dėl padidėjusios žaliavos pasiūlos šiemet atpigęs biokuras: „Ir biokuro kainos yra žemesnės, Vyriausybė įdėjo nemažai pastangų, kad padidintų žaliavos pasiūlą“.
Biokuro kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 19,68 euro už MWh, ji yra mažiausia Baltijos šalyse.
Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka per metus augo 13 proc.
Lietuvoje rugpjūtį pirmą kartą įregistruota 13,9 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 13,2 proc. daugiau nei 2022 metų rugpjūtį.
Asmeninių automobilių buvo 13,1 tūkst., o lengvųjų komercinių – 838, remdamasi išankstiniais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.
Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 65,9 proc., kai prieš metus – 68,2 procento.
Praeitą mėnesį Lietuvoje buvo 17,6 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų pasikeitimų – 3,2 proc. daugiau nei 2022 metų rugpjūtį.
Asmeninių automobilių savininkų keitimų buvo 17 tūkst., o lengvųjų komercinių – 571. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 13,9 metų.
Sausį–rugpjūtį Lietuvoje pirmą kartą įregistruotų 104,4 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 6,9 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2022 metais. Vidutinis jų amžius siekė 10,3 metų. Dyzelinių automobilių dalis siekė 66,8 proc., kai prieš metus – 68 procentus.
Veiklą stabdo nepriklausoma elektros tiekėja „EGTO energija“
Smulki nepriklausoma elektros tiekėja „EGTO energija“ nutraukė veiklą, pranešė LRT naujienų portalas.
Anot jo, bendrovė apie nutraukiamą veiklą savo klientus informavo vėlų pirmadienio vakarą, elektros energijos tiekimas perleistas kitam nepriklausomam elektros tiekėjui – „Enefit“.
Vartotojams pranešta, kad kainodara ir sutarties sąlygos jiems nesikeis. Portalas skelbia, kad „EGTO energija“ veikla nutraukta rugsėjo 15-ąją.
Rinkos reguliuotojui šiemet balandį nustačius, kad „EGTO energija“ neturi būtino pakankamo nuosavo kapitalo, bendrovės vadovas Egidijus Rutkauskas tikino, kad pašalinus trūkumus stabdyti veiklos neketinama. Gegužę ir birželį bendrovė pranešė apie didinamą kapitalą išleidžiant naujas akcijas.
Bendrovės akcijas valdo du privatūs asmenys.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, „EGTO energija“ elektrą tiekė 5,6 tūkst. vartotojų. Praėjusiais metais bendrovė gavo 6,8 mln. eurų pajamų – 5,7 karto daugiau nei 2021 metais (1,8 mln. eurų), jos veikos nuostolis siekė 212,9 tūkst. eurų (2021 metais – 231,8 tūkst. eurų nuostolis).
Per savaitę į Lietuvą neįleisti 58 automobiliai su rusiškais numeriais
Per savaitę Lietuvos pasienyje apsisuko 58 automobiliai, pareigūnams įspėjus jų vairuotojus, kad kirtus sieną dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų rusiškoms transporto priemonėms grės jų konfiskavimas.
Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos muitinė, automobilių su rusiškais registracijos numeriais srautai per savaitę kasdien mažėjo, dabar fiksuojami tik pavieniai atvejai, kai tokiais automobiliais bandoma patekti į Lietuvą.
Lietuvos muitinės pareigūnai pasienio kontrolės postuose atvykstančiuosius su Rusijoje registruotais automobiliais perspėja, kad jie nebus įleidžiami, taip pat tokiais automobiliais keliaujantys piliečiai informuojami, kad jeigu bandys įvažiuoti pakartotinai, jiems gresia atsakomybė dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo – bauda ir automobilio konfiskavimas.
Pagal praėjusios savaitės pabaigoje pateiktą Europos Komisijos išaiškinimą, į ES negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai.
Muitinė šiais išaiškinimais vadovaujasi nuo praėjusio pirmadienio, jie netaikomi tranzitui į ar iš Kaliningrado srities.
Sankcijos, pagal kurias į ES negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai bei asmeniniai daiktai, yra skirtos apriboti prekių iš Rusijos į Bendriją patekimą.
Savo ruožtu Lietuva drauge su Baltijos valstybėmis ir Lenkija yra apsunkinusi ir pačių rusų įvažiavimą tiek į šalį, tiek į Europos Sąjungą.
Į Lietuvą leidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Be to, Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Automobilių su rusiškais registracijos numeriais taip pat neįleidžia Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija.
Į Seimą išrinktas Raseinių vicemeras M. Skamarakas
Į Seimą Raseinių-Kėdainių rinkimuose per antrąjį turą sekmadienį išrinktas Raseinių rajono vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas.
Politikui netrukus sukaks 35-eri metai.
M. Skamarakas savo biografijoje nurodo, kad du kartus įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą: 2011 metais Lietuvos kūno kultūros akademijoje tapo lengvosios atletikos ir fitneso treneriu, o 2013 m. Kauno technologijos universitete baigė viešąjį valdymą. Savo pomėgiais jis nurodo sportą, žvejybą, aktyvų laisvalaikį su šeima.
Nuo 2019 metų iki dabar M. Skamarakas yra Lietuvos socialdemokratų partijos Raseinių skyriaus pirmininkas.
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), už M. Skamaraką antrajame rinkimų ture balsavo 56,65 proc. rinkėjų, o už jo konkurentą, buvusį Raseinių merą konservatorių Andrių Bautronį, – 43,35 proc. rinkėjų.
Šių rinkimų galutinių rezultatų tvirtinimas turėtų vykti kitą savaitę. VRK sprendimu oficialiai patvirtinus rezultatus, per penkias darbo dienas išrinktam Seimo nariui bus įteiktas pažymėjimas.
Oficialiai Seimo nario pareigas M. Skamarakas pradės eiti po priesaikos parlamente.
Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą
Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet Lietuva privalės per pusantrų metų įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.
Toks sprendimas priimtas pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją.
„Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą! Tai yra istorinis momentas, ypač turint omenyje, kad Kauno modernizmas yra gana naujas paveldas, ir ypač įvertinant, kaip istoriškai, politiškai mums svarbus tas periodas, kuomet gimė ir vystėsi mūsų modernusis valstybingumas“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją