Dzūkų žinios

Edukatorė su receptų sąsiuviniu. Tiesa, receptai – ne pyragų

Dalintis:
Edukatorė Rita Liaukevičienė iš Lazdijų.

Dineta Babarskienė

Atrodė, kad vasara ir geri orai su saulės spinduliais niekad nesibaigs, bet, pasirodo, baigėsi ir dabar jau norisi užduoti vieną gerai žinomą mįslę: vasarą – molis, žiemą – brolis. Atsakymą visi gerai žino. Norisi šilumos ir jaukumo namuose, norisi burtis, kažką įdomaus veikti, kai už lango vėjas ir lietus. Vidzgailų bendruomenės namuose rudeninio „režimo“ darbai prasidėjo: šeštadienį buvo laukiamos moterys, mergaitės ir vyrukai pabandyti šį tą naujo.

Visi norintys buvo pakviesti į edukaciją: lieti gipso žvakių. Ir norinčiųjų susirinko tikrai nemažas būrys: moterų prašyti ateiti į edukaciją Vidzgailų bendruomenės pirmininkei Dovilei Zilinkienei nereikėjo, pačios prašėsi, norėjo pabandyti, ko dar nebuvo išbandę. „Džiaugiuosi, kad moterys nori, kad joms patinka. Ateina ne vienos, atsiveda ir dukras. Smagu, kad susirenkame bendruomenės namuose ir kad jų noras kažką gražaus kurti neblėsta. Prašo, kad nepamirščiau pasakyti, kada, kas vyks? O planų tikrai turime. Edukacijų pas mus tikrai daug. Pamatę kažką naujo, norime pabandyti ir mes. Tuoj įsigysime keramikos krosnį, finansavimas jau patvirtintas, tad pas mus vyks ir keramikos užsiėmimai. Žodžiu, žiemą tikrai neliūdėsime, darbų laukia tikrai nemažai, planų turime. Ateina pas mus ne tik mūsų bendruomenės moterys, draugiškai priimame ir iš kitų bendruomenių atvykstančias“, – pasakoja Vidzgailų kaimo bendruomenės pirmininkė Dovilė Zilinkienė.

Edukatorė Rita Liaukevičienė iš Lazdijų iškart nuramino visas besibaiminančias, ar jos tikrai sugebės pagaminti tokias grožybes, kokių, jau pagamintų, atsivežė edukatorė. Mat gražūs veideliai taip gražiai išspausti gipse, kad gražu net pažiūrėti. Anot Ritos, visų šitų grožybių paslaptis – formos. O jos nepigios. Pati Rita parodo vieną formą, už kurią ji paklojo net 70 eurų, bet prisipažįsta, kad labai jos norėjo. Kitos pigesnės: ir po 40, ir 30 eurų. „Jei už kurią sumoki 15 eurų, tai jau pigu“, – prasitaria edukatorė. Dalyvės išsirenka formas, ir prasideda darbas. O Rita atidžiai skaito receptus. Ne, šie receptai – tikrai ne pyragų. Tai visai kitokie receptai. Jie reikalingi dirbant su gipsu. Ji tiksliai žino, kiek gipso reikia kiekvienai formai. „Viskas paskaičiuota“, – patikina ji, žiūrėdama į ranka rašytą sąsiuvinį, kur viską tiksliai pasižymėjusi. Žino, ir koks gipsas geriausias, mat ji išbandė ne vieną gipso rūšį ir spėjo įsitikinti, koks geriausias gipso žvakių liejimui. Tiesa, nusilieti gipso indeliai, vazonėliai nebūtinai turi virsti žvakidėmis, juos galima panaudoti ir kaip vazonus, vazeles, papuošalus juose susidėti. „Ką tik sugalvosite“, – sako Rita.

Tuoj pilame vandenį į gipsą ir maišome, paskui pilame į formas ir laukiame, kol sustings. Kol gipsas stingsta formose, jos šyla. Žvarbią rudens dieną gali net rankas pasišildyti. Uždedi delnus ant silikoninės formos su gipsu: šilta, gera. O paskui jau atsakingas momentas, net kvapą užgniauži ir lauki, ar pavyko? Mat laikas išimti iš formos savo darbą. Tai maždaug įvyksta po pusvalandžio laukimo, na, gal šiek tiek ilgiau. Nekantriausiems ir tiek būna per ilgai: norisi juk pamatyti, kas gavosi? Ir koks džiaugsmas, pamačius dailų gipso dirbinį. Tiesa, vienas darbelis suiro, tad reikėjo gaminti iš naujo. „Sugadinto gipso antrą kartą nepanaudosi. Jau tenka išmesti“, – pastebi Rita.

Šįkart susirinkusios buvo itin žingeidžios, tad edukatorė dar pamokė, kaip išsilieti gipso padėkliukus. „Dviguba edukacija“, – pasidžiaugė moterys.

Ši edukacija – tikras gipso atradimas dalyvėms, kur savo rankomis prisiliesta prie dirbinių, į kuriuos dažna seilę varvindamos žiūrėdavo gražių parduotuvių vitrinose. Pasirodo, tokį grožį galima pasigaminti pačioms. Daugeliui šis užsiėmimas patiko net labiau nei keramikos užsiėmimai. Dirbinio nereikia degti krosnyje, jis greičiau pasigamina, o ir ne itin sudėtinga. Gyvas, džiaugsmingas ir gydantis procesas, kurio metu užsiimama ne tik kūryba, yra laiko ir paplepėti, išgerti kavos, arbatos, tad šurmulio netrūksta. Tai savotiška meno pažinimo terapija, o kūrybinis įkvėpimas, sėkmingai išliejus gipso formas, nebepaleidžia: norisi dar. Tad nutarta, susitikti dar kartą: tada bus lakuojami dirbiniai, juose liejamas vaškas. Visų dalyvių laukia kvapnus užsiėmimas.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: