„Aš savo gyvenime ir šiame žemės plote padėjau didelį tašką, pabaigtas gyvenimo darbas“, – kalbėjo Albinas Kamarūnas po iškilmingų partizano Vlado Venckūno-Jovaro laidotuvių Šventežeryje.
Praėjusį penktadienį Lazdijų kraštas su pagarba ir dėkingumu į amžino poilsio vietą palydėjo savo kraštietį, tautos didvyrį, partizaną V. Venckūną-Jovarą. Jo palaikai, ilgus metus gulėję bevardžiame kape Sapiegiškių kaime, prieš metus buvo atkasti ir identifikuoti. Penktadienį jie sugrįžo į gimtojo Šventežerio kapinių žemę, kur ilsisi partizano mama ir kiti artimieji.
Pasisakė politikai
Gedulingas Mišias Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje aukojo klebonas E. Jurevičius, laisvės kovotojo garbei buvo giedamas Lietuvos valstybės himnas, skambėjo Kučiūnų bažnyčios choro atliekamos giesmės ir dainos.
Į iškilmingas laidotuves atvyko keletas Seimo narių, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė Angelė Jakavonytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas Vitas Karčiauskas, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariai.
„Pagaliau partizanas po ilgos kelionės į gimtąjį kraštą sulaukė tinkamo pagerbimo ir atguls amžino poilsio. Dėl mūsų nepriklausomos ateities kovoję laisvės kovotojai nusipelnė tinkamo pagerbimo“, – kalbėjo atsisveikinimo ceremonijoje Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius.
Laidotuvėse dalyvavęs Tarybos narys Artūras Margelis džiaugėsi mūsų krašto patriotui V. Venckūnui rodoma pagarba.
„Mes pasirodėme kaip tauta, kuri saugo savo valstybingumą, gerbia savo istoriją. Smagu, kad prie šių laidotuvių deramai prisidėjo ir Lazdijų rajono savivaldybė“, – sakė Tarybos narys.
Padėkos žodžius už dėl tėvynės laisvės paaukotą gyvybę, patriotizmą ir drąsą, už gražų pavyzdį jaunajai laisvos Lietuvos kartai tarė laidotuvėse dalyvavę Seimo nariai, kiti iškilmingos ceremonijos dalyviai.
Aidėjo šautuvų salvės
Po oficialios dalies laidotuvių kolona, kurios priekyje buvo Lietuvos trispalve uždengtas karstas su partizano palaikais, nuo bažnyčios pajudėjo į Šventežerio kapines, kur Venckūnų giminės kapavietėje atgulė garbingą pareigą tėvynei atlikusio Vlado Venckūno-Jovaro palaikai. Didvyrio atminimas pagerbtas Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės karių šautuvų salvėmis, nuskambėjo partizanų daina „Oi neverk, motušėle“.
Kaip pastebėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoja Aldona Jakavonienė, nors daugiau kaip trisdešimt metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau iki šiol kraujuoja tragišką mūsų valstybės praeitį liudijančios žaizdos – vis dar atrandami laisvės kovotojų palaikai. Centro duomenimis, Lietuvoje dar neidentifikuota apie 20 tūkst. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę palaikų.
Džiaugiasi užbaigęs svarbiausią darbą
Sapiegiškių kaimo gyventojui Albinui Kamarūnui, suradusiam ir ilgus metus prižiūrėjusiam partizano kapą, gruodžio 8-oji tapo labai prasminga diena.
„Aš savo gyvenime ir šiame žemės plote padėjau didelį tašką, pabaigtas gyvenimo darbas“, – sakė Albinas.
Jis pasakojo, jog V. Venckūno palaikų parvežimu ir laidotuvėmis deramai pasirūpino Lazdijų rajono savivaldybė.
„Ketvirtadienį katafalkas iš Lazdijų nuvyko į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kolumbariumą, kur buvo saugojami V. Venckūno palaikai. Jie buvo perkelti į specialų vidutinio dydžio karstą ir tą pačią dieną sugrįžo į Lazdijus. Pagal galiojančią tvarką, jie turėjo tą pačią dieną būti palaidoti, tačiau Lazdijų rajono savivaldybės darbuotojų pastangomis buvo gautas leidimas juos laidoti penktadienį“, – pasakojo A. Kamarūnas.
Pašnekovas labai gailėjosi, kad jam ir partizano giminėms nebuvo sudaryta galimybė paimti palaikų iš Vilniaus, ten vyko tik katafalko vairuotojas ir vienas velionio giminaitis, jo nuomone, šioje situacijoje pritrūko šiek tiek pagarbos velioniui.
„Galėjo skirti transportą, būtų nuvykę daugiau žmonių, bet visa kita buvo gerai, savivaldybė labai pasistengė ir viską finansavo“, – sakė A. Kamarūnas.
Jo teigimu, laidotuvės buvo iškilmingos, dalyvavo daug žmonių, Krašto apsaugos, Šaulių sąjungos atstovai, politikai, kraštiečiai.
„Man sako, kad esu romantikas, bet aš gal viską matau kitaip. Stovint prie atkasamų partizanų duobių, man kyla daug minčių. Kartais, atrodo, girdžiu žuvusių partizanų žodžius: „Mes jau tik kaulais iš žemės pakilsim, ir vėl atgal į ją sugrįšim. Priminę apie praeitį rūsčią, ir vėl mes į ją sugrįšim, trispalvės pridengti“, – kalbėjo A. Kamarūnas.
Jis pažadėjo savo šeimos narius nuvežti prie V. Venckūno kapo, jį lankyti ir prižiūrėti.
Ilga kelionė link istorinio teisingumo
– Pirmąkart A. Kamarūną prie partizano kapo 1960 metais, kai jam buvo šešeri, nusivedė mama ir močiutė.
– 1972 metais jis prisiekė Lietuvai prie Romo Kalantos kapo. Sau davė įžadą pratęsti partizanų duotą priesaiką: „Atiduok, ką privalai“.
– Subrendęs kaip pilietis A. Kamarūnas 1992 metais nutarė, jog būtina įamžinti tėviškėje palaidoto partizano atminimą, rinko informaciją apie žuvusio partizano asmenybę.
– 1995 metais prie partizano A. Venckūno kapo surengė jo žūties 50-mečio minėjimą. Ant kapo kauburėlio buvo uždėtas antkapis, pagamintas dailus kryžius.
– 2022 metų vasarą spaudoje pasirodė Kultūros vertybių globos tarnybos skelbimas, kviečiantis atsiliepti žmones, žinančius apie palaidotus partizanus. Perskaitęs šį skelbimą, Albinas netrukus paskambino nurodytu telefonu ir pranešė apie partizano kapą Sapiegiškėse.
– 2022 m. lapkričio 12 d. Sapiegiškėse darbavosi Kultūros vertybių globos tarnybos žmonės, vadovaujami tarnybos direktoriaus, mokslų daktaro, archeologo Lino Kvizikevičiaus. Tądien rezultatas buvo pasiektas – specialistai atkasė partizano kapą ir ekshumavo kovotojo už Lietuvos laisvę, stribų nužudyto Lietuvos partizano Vlado Venckūno-Jovaro palaikus.
– 2023 kovo 11 d. tiesioginio TV3 televizijos eterio metu A. Kamarūnui už istorinės atminties saugojimą buvo įteiktas „Lietuvos garbės“ apdovanojimas, kurį jis gavo iš Prezidento Gitano Nausėdos rankų.
– 2023 m. lapkričio 12 d. A. Kamarūno iniciatyva partizano žūties vietoje buvo atidengtas A. Venckūno atminimui skirtas paminklinis akmuo ir kryžius.
– 2023 m. gruodžio 8 d. V. Venckūno palaikai buvo iškilmingai palaidoti Šventežerio kapinėse.