Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
LEA: augant reguliuojamai elektros kainai, nuo sausio 6–16 proc. didėja tiekėjų tarifai
Nuo sausio didėjant reguliuojamai elektros kainos daliai, nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos kainos planai brangs 6–16 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tiek kainos padidėjo šią savaitę, o jos įsigalios nuo sausio.
Siūlomas 12 mėnesių vienos laiko zonos plano elektros kainas „Ignitis“ padidino apie 13,8 proc., „Enefit“ – 15,9 proc., „Elektrum Lietuva“ – 6,2 proc.
Tuo metu 24 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifus „Ignitis“ padidino 13,3 proc., „Enefit“ – 13,6 proc., „Elektrum Lietuva“ – 13,8 proc.
Nuo sausio įsigaliosiančio „Ignitis“ 12 mėnesių vienos laiko zonos plano 1 kWh kaina antradienį buvo 27,3 cento, „Enefit“ – 27,7 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 24 centai. Tuo metu 24 mėnesių kainos buvo atitinkamai 27,3, 27,5 ir 26,4 cento.
Nuo sausio 1 dienos valstybės reguliuojama elektros kainos dalis standartiniame vienos laiko zonos plane padidės 3,1 cento – nuo 7,5 iki 10,6 cento už kWh.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius pirmadienį teigė, jog reguliuojama kainos dalis nuo sausio didėja vidutiniškai 2,2 cento už kWh, o tai lemia didesnis perdavimo tarifas.
Jo teigimu, didesnį perdavimo tarifą lėmė tai, jog į jį nebuvo įtrauktos „Litgrid“ gautos vadinamosios elektros perkrovų valdymo įplaukos, kurios pernai siekė 142 mln. eurų.
Tačiau galutinės elektros kainos dėl to augs tik nepriklausomus tiekėjus turintiems bei garantinio tiekimo vartotojams. Visuomeninio tiekimo klientams jos bus 4 proc. mažesnės nei šį pusmetį, jiems grąžinant dalį bendrovės „Ignitis“ už šią veiklą šiemet gautų 13 mln. eurų didesnių nei prognozuota pajamų.
LEA skelbia, jog lapkričio 1–28 dienų vidutinė elektros kaina biržoje siekė 10,1 cento už kWh (be PVM) ir buvo 16 proc. didesnė už spalio vidutinę kainą, kuri siekė 8,7 cento.
Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas lapkritį, palyginti su spaliu, atpigo 17,6 proc. iki 19,7 cento.
Lietuvos kariuomenę pasiekė pirmieji prieš metus užsakyti visureigiai
Lietuvos kariuomenę pasiekė pirmieji prieš metus užsakyti visureigiai „Mercedes-Benz“ G 350 d.
Visas transporto priemones, kurių bendra vertė siekia 32 mln. eurų, planuojama gauti per ateinančius metus, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Įsigyjamų visureigių skaičiaus ministerija pranešime neįvardijo.
„Lietuvos kariuomenė sparčiai modernėja, jos autoparką papildo nauja ir labai reikalinga technika. Šiandien Lietuvos kariuomenė gali džiaugtis naujais karinės paskirties visureigiais „Mercedes-Benz“ G 350 d. Šie visureigiai – nepakeičiamos transporto priemonės tiek taikos meto užduotims, tiek užnugario operacijoms“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministerijos, šie visureigiai bus naudojami beveik visuose Lietuvos kariuomenės kariniuose vienetuose. Su jais kariai vykdys taikos meto užduotis, užnugario logistines ir kitokias operacijas.
Nuo kitų metų keičiasi užstatomų gėrimų pakuočių tarifai
Dalis tarifų už į rinką išleidžiamas gėrimų pakuotes, kurios dalyvauja užstato sistemoje, nuo kitų metų didėja, dalis – mažėja.
Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba naujus tarifus nustatė, atsižvelgusi į makroekonomines prognozes ir antrinių žaliavų kainų pokyčius rinkose, pranešė USAD.
Nuo 2024 metų sausio 1 dienos už PET plastiko pakuotes bus taikomas didesnis tarifas – 4,4 cento už vienetą (dabar – 2,9 cento), už aliuminio skardines – 1,9 cento (1,5 cento), tuo metu kiti tarifai mažėja: už vienkartinius stiklo butelius – 5,5 cento (6,5 cento), už metalo skardines – 4,9 cento (6,5 cento).
USAD generalinis direktorius Gintaras Varnas sako, jog užstato sistema finansuojama iš trijų šaltinių: iš pajamų už perdirbėjams parduotas žaliavas, iš užstato už negrąžintas pakuotes bei gamintojų ir importuotojų indėlio, gaunamo proporcingai pagal į rinką išleistų pakuočių kiekį.
„Keičiantis makroekonominei situacijai ir krentant žaliavų kainoms rinkose atitinkamai yra koreguojamos ir USAD pajamų projekcijos“, – pranešime teigė G. Varnas.
Pasak pranešimo, smukus antrinių žaliavų kainoms smarkiai sumažėjo pajamos iš jų pardavimo, todėl sistemos finansavimas tampa nepakankamas, kita vertus, smukusios žaliavų kainos ne tik didina atliekų tvarkymo subsidijų iš gamintojų poreikį, bet ir mažina jų sąnaudas įsigyjant naujas pakuotes.
USAD duomenimis, per 10 šių metų mėnesių perdirbimui grąžinta beveik 585 mln. vienkartinių stiklo, plastiko ir metalo pakuočių. Planuojama, kad šiemet bus surinkta ir perdirbta daugiau kaip 670 mln. pakuočių.
Nuo užstato sistemos veiklos pradžios Lietuvos gyventojai sugrąžino beveik 4,7 mlrd. vienkartinių pakuočių ir atgavo apie 470 mln. eurų.
USAD nustatyti tarifai mokami nuo kiekvienos į Lietuvos rinką išleistos pakuotės.
Asociacijos vadovas siūlo gyventojams įvesti paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas siūlo gyventojams įvesti paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį – tokios nuotekos susidaro ant šaligatvių ar gatvių lietui lyjant ar per polaidį. Kitaip, pasak Broniaus Miežutavičiaus, apsemtų gatvių problema tik dar labiau gilės.
„Paviršinių nuotekų valdymo ir tvarkymo problema pribręs. Tik laiko klausimas, todėl jau metas grįžti prie diskusijų, kaip turime tvarkyti paviršines nuotekas. (…) Gyventojai neapmokestinami už paviršinių nuotekų tvarkymą, apmokestinami tik juridiniai asmenys ir pramonės įmonės, bet tų lėšų aiškiai nepakanka“, – antradienį Seime vykusioje konferencijoje apie vandentvarkos iššūkius tvirtino B. Miežutavičius.
„Jeigu anksčiau apsemdavo miestus po liūčių ir tuos miestus, kurie yra ant kalvų, kaip Vilnius, Kaunas, tai dabar per liūtis praktiškai semiami visi miestai – Klaipėda, Panevėžys neišvengia tokių dalykų“, – pridūrė jis.
B. Miežutavičiaus teigimu, paviršines nuotekas turėtų tvarkyti įmonės, kurios prižiūri miestų infrastruktūrą, o ne teikia komunalines paslaugas.
„Jeigu savivaldybės taryba paveda vandens tiekėjui tvarkyti paviršines nuotekas, jis ir tvarko paviršines nuotekas. Tik klausimas, kaip tvarko, kiek finansų gali skirti, ar nenukenčia komunalinio ūkio infrastruktūra nuo to, kad dalį pinigų nori ar nenori, bet reikia skirti ir paviršinių nuotekų tvarkymui, kurios yra gatvių, skverų kelių infrastruktūros elementas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Trečdalis šalies gyventojų susidūrė su telefoniniais sukčiais, rodo apklausa
Populiariausiu pinigų išviliojimo būdu išlieka telefoniniai skambučiai – su jais susidūrė daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas.
Apklausa rodo, kad su finansinio sukčiavimo atvejais nėra susidūrę kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių. Tuo tarpu susidūrusieji nurodo, kad dažniausiai pasitaiko telefoninio sukčiavimo atvejai, kuomet prašoma atsiskaityti už neva patirtą žalą (35 proc.) arba bandoma įtikinti atskleisti bankininkystės ar kitus jautrius duomenis (31 proc.).
„Telefoniniai skambučiai išlieka vienu populiariausių sukčiavimo būdų. Paprastai žmogus sulaukia skambučio, į kurį atsiliepęs išgirsta, kad jo artimajam nutiko nelaimė, pavyzdžiui, eismo įvykis. Tada prašoma atvykti į tam tikrą vietą ir atvežti sukčiui pageidaujamą sumą pinigų arba šią sumą pervesti į jo sąskaitą, kad nereikėtų kviesti policijos ir pildyti eismo įvykio deklaracijos“, – sako Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).
„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš pačio jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktai – išgalvoti“, – teigia P. Gotautas.
Pabrėžiama, kad artėjant šventėms bei kalėdiniams išpardavimams, padaugėja ir bandymų sukčiauti. Dažnai internetiniai sukčiai apsimeta pardavėjais ir siūlo telefonus, kompiuterius ar kitus produktus už žemesnę negu rinkos kainą. Susidomėjusio pirkėjo prašoma kuo greičiau atlikti avansinį apmokėjimą, tačiau prekė jo taip ir nepasiekia.
Pastaruoju metu itin populiarėja žinutės su netikromis nuorodomis – paspaudus ant jų, žmogus nukreipiamas į banko puslapį, kuris iš pažiūros atrodo patikimai. Vėliau jo prašoma suvesti jautrius duomenis ir prisijungimus, tačiau visus šiuos duomenis pasisavina sukčiai.
„Atsiminkite, kad bankas niekada nesiunčia žinučių, kuriose būna aktyvios nuorodos, ir niekada nerašo savo klientams per „Whatsapp“ arba „Viber“ programėles. Geriausia, ką galite padaryti, jei nesate tikri – paskambinti arba parašyti bankui ir paklausti apie susiklosčiusią situaciją“, – sako banko atstovas.
Dar viena lėšų išviliojimo schema – reklaminės juostos („baneriai“) su nuorodomis į kenkėjiškus puslapius. Naršant internete galima pastebėti tokių reklamų, kurios siūlo nemokamai atsisiųsti filmus ar dainas, atsiimti dovaną. Paspaudus ant tokių reklamų, žmogus nukreipiamas į sukčių sukurtą puslapį, kuriame ne tik siekiama išvilioti asmeninius duomenis, bet ir užkrėsti telefoną ar kompiuterį kenkėjiškomis programomis.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko nuo šių metų spalio 23 iki lapkričio 3 dienos. Joje dalyvavo 1011 žmonių, kurių amžius sudarė 18–75 metų.
Sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis sparčiai daugėja, skelbia NVSC
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo.
Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę siekė 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaitę anksčiau jis siekė 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ir augo sergamumas tiek gripu, tiek peršalimo ligomis, tiek COVID-19.
Praėjusią savaitę fiksuoti 236 susirgimai gripu (169 ankstesnę savaitę), 34 tūkst. 430 peršalimo ligos atvejų (29 tūkst. 545 ankstesnę savaitę), 5453 susirgimai COVID-19 (4105 ankstesnę savaitę).
Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis, kai peržengiama 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, buvo pasiektas septyniose savivaldybėse: Vilniaus mieste ir rajone, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Klaipėdos mieste, Kauno ir Jonavos rajonuose.
Praėjusią savaitę dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 17 asmenų, iš jų aštuoni vaikai, vienas 18–64 metų amžiaus grupės asmuo ir aštuoni vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi du asmenys, abu vyresni nei 65 metų amžiaus.
Prokuratūra apskundė nuosprendį V. Šiliauskui, prašo 6 metų laisvės atėmimo
Kauno apygardos prokuratūra pirmadienį apskundė nuosprendį už kyšininkavimą bauda nubaustam buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui ir prašo jam skirti šešerių metų laisvės atėmimą.
„Gautas prokuroro skundas. Prašoma Šiliauskui paskirti galutinę sumažintą bausmę – 6 metus laisvės atėmimo, įskaitant laikotarpį, kada jis buvo sulaikytas ir suimtas, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą“, – BNS pranešė Kauno apygardos teismo atstovė Milda Kryžė.
Lapkričio 6 dieną buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui už korupcinius nusikaltimus buvo skirta 70 tūkst. eurų bauda. Įskaičius V. Šiliauskui sulaikyme praleistą laiką, jam reikės sumokėti 65 tūkst. eurų.
V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Šie pinigai iš jo bus konfiskuoti.
Nuteistajam septyneriems metams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje – tai maksimalus terminas tokiai baudžiamojo poveikio priemonei.
Kauno apygardos teismas, kaip ir prašė kaltinamojo advokatas, perkvalifikavo baudžiamąją veiką ir vietoje aštuonių kyšininkavimo epizodų pripažino jį kaltu dėl vienos tęstinės veikos.
V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę – tai, kaip ir jo gailėjimasis, teismo pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis.
Teisėjo teigimu, skiriant bausmę įvertinta ir tai, jog jo išsamių parodymų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.
Prokuroras siūlė V. Šiliauskui skirti 30 tūkst. eurų baudą bei šešerius metus nelaisvės, tačiau, teismo vertinimu, tai nebūtų teisinga bausmė vedusiam, dirbančiam, vaikų turinčiam asmeniui, kuris iki tol nebuvo teistas ir nekelia pavojaus visuomenei.
Demokratų skyriai EP rinkimuose kelia eurokomisaro V. Sinkevičiaus kandidatūrą
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriams pradėjus kelti kandidatus dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, daugiausia palaikymo sulaukė dabartinis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Iki sausio 7-osios visi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai gali kelti savo kandidatus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šiuo metu pasiūlymus jau pateikė pusė partijos skyrių, pirmadienį pranešė partija.
Tarp pretendentų dažniausiai minimos kelios pavardės – dabartinio eurokomisaro V. Sinkevičiaus, partijos pirmininko Sauliaus Skvernelio, Seimo narių demokratų Luko Savicko, Algirdo Butkevičiaus, Tomo Tomilino ir partijos narės Olgos Vėbrienės.
Taip pat, be žinomų politikų, demokratų skyriai dalyvauti EP rinkimuose kelia ir vietos politikos lyderius.
A. Navicko profsąjunga stabdo streiką iki biudžeto priėmimo, pedagogai grįžta į mokyklas
Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nuo pirmadienio stabdo praėjusią savaitę atnaujintą streiką iki biudžeto priėmimo gruodžio 5-ąją.
„Čia lygiai tokia pati pertrauka kaip ir buvo po pirmos bangos. Dabar mokytojai grįžo į mokyklas, pamokas. Tą pertrauką išnaudosime diskusijoms tiek su mokytojais organizuojant ir kviečiant į kitą bangą, tiek susitikinėjant su Seimo nariais, o paskui gruodžio 5 dieną vėl streikuosime“, – BNS pirmadienį sakė profsąjungos vadovas.
A. Navicko nuomone, netikslinga nuolat streikuoti iki gruodžio 5 dienos, nes nukentėtų ir vaikai, ir jų tėvai.
Gruodžio 5 dieną, Seime ketinant tvirtinti kitų metų biudžetą, pedagogų streikas bus atnaujinamas, mokytojai vėl nedirbs, neves pamokų. Tuo metu profsąjungos atstovai vyks į Seimą.
Pasak profsąjungos vadovo, gruodžio 5 dieną kol kas neplanuojama surengti mitingo.
LŠDPS spalio viduryje sustabdytą mokytojų streiką atnaujino praėjusį trečiadienį. Tą pačią dieną pedagogai surengė mitingą prie Seimo.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, streike dalyvauja daugiau nei 2 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų.
Streikas buvo atnaujintas profsąjungai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutariant dėl darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.
Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
Šis siūlymas LŠDPS netenkina. Profsąjunga prašo darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.
Darbo užmokestis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį augo 0,9 proc.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį ketvirtį siekė 2 tūkst. eurų – 0,9 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį.
Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 2,09 tūkst. eurų ir buvo 0,1 proc. didesnis, privačiajame – 1,989 tūkst. eurų – 1,3 proc. didesnis, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Užmokestis išaugo daugelyje veiklų nuo 1 (kitos aptarnavimo veiklos) iki 8,4 proc. (administracinės ir aptarnavimo veiklos), o sumažėjo aštuoniose veiklose nuo 0,1 (meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos ir žmonių sveikatos priežiūros ir socialinis darbo) iki 4,7 proc. (elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo).
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1,25 tūkst. eurų – 0,8 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Viešajame sektoriuje jis siekė 1,29 tūkst. eurų buvo 0,1 proc. didesnis, privačiajame – 1,23 tūkst. eurų arba 1,2 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 1,1 proc.: viešajame sektoriuje buvo 0,4 proc. didesnis, privačiajame – padidėjo 1,5 procento.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo didesnis darbų mastas, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Geriausiai dirbančiu Vyriausybėje įvardijamas A. Anušauskas
Trys iš dešimties gyventojų mano, kad geriausiai dabartinėje Vyriausybėje dirba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (29,5 proc.), rodo LRT/Baltijos tyrimų apklausa.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę kaip geriausiai atliekančią savo pareigas įvertino 9,4 proc. gyventojų, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę – 5,7 proc.
Kaip skelbia portalas LRT, visų kitų ministrų darbą gerai vertina mažiau nei 5 proc. apklaustų gyventojų.
4,1 proc. gyventojų mano, kad geriausiai savo darbą atlieka kultūros ministras Simonas Kairys, 4 proc. – aplinkos ministras Simonas Gentvilas, 3,4 proc. savo balsą atidavė už finansų ministrę Gintarę Skaistę, o 3,1 proc. už transporto ministrą Marių Skuodį.
Tarpusavyje panašiai gyventojai vertina užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės darbą – kaip atliekamą geriausiai vertina atitinkamai 2,8 proc. ir 2,7 proc. gyventojų.
Švietimo ministras Gintautas Jakštas sulaukė 2,1 proc., teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska – 1,6 proc., o žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas – 1,5 proc. gyventojų, manančių, kad jie dirba geriausiai.
Energetikos ministras Dainius Kreivys bei sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujantis Arūnas Dulkys, respondentų nuomone, dirba prasčiausiai. Jie sulaukė vienodai – 0,9 proc. palankiai juos vertinančių gyventojų nuomonės.
10,6 proc. respondentų nurodė, kad visi ministrai dirba blogai, 16,7 proc. teigė nežinantys arba neatsakė.
Gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais
Lietuvos gyventojai tradiciškai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Jos duomenimis, ugniagesiais pasitikėjo 88,9 proc. apklaustųjų, nepasitikėjo 1,6 procento. Prieš mėnesį šie rodikliai atitinkamai buvo 91,9 proc. ir 1,6 procento.
„Pasitikėjimo ugniagesiais lygis aukštas jau labai daug metų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Anot apklausos, lapkritį policija pasitikėjo 63,8 proc. respondentų, nepasitikėjo – 9,3 proc. apklaustų gyventojų (spalį – 64,2 proc. ir 8,6 proc.), kariuomene – 60,7 proc. ir 11 proc. (63,9 proc. ir 9 proc.).
Daugiau kaip pusė – 51,4 proc. – apklaustųjų teigė pasitikintys „Sodra“, nepasitikį ja nurodė 12,2 proc. gyventojų (53,2 proc. ir 10,2 proc.).
Tarp teigiamai vertinamų tarnybų bei institucijų taip pat yra pasieniečiai, jais pasitiki 45,5 proc., nepasitiki – 11,3 proc. (46,7 proc. ir 8,3 proc.) apklaustųjų.
Švietimu pasitiki 43,7 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 11,9 procento (40,7 proc. ir 16,8 proc.).
Anot apklausos, pasitikėjimą Prezidentūra deklaravo 42,7 proc. apklausos dalyvių, nepasitikėjimą – 18,3 proc. (45,2 proc. ir 15,9), Bažnyčia – atitinkamai 42,5 proc. ir 20,3 proc. (43,2 proc. ir 21,5 proc).
Partijas teigiamai vertino 5,9 proc., neigiamai – 52,4 proc. apklaustųjų (6,1 proc. ir 53,3 proc.), Seimą – atitinkamai 8,5 proc. ir 57 proc. (10,7 proc. ir 53,4 proc.).
Vyriausybė sulaukė 12,5 proc. teigiamų apklaustųjų vertinimų, neigiamų buvo 44,6 proc. (17,5 proc. ir 41,6 proc.).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 9–19 dienomis. Apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.
Vilniuje atveriama atnaujinta geležinkelio stotis
Vilniuje po beveik metus trukusios rekonstrukcijos penktadienį lankytojams atveriama geležinkelio stotis. Netrukus joje įsikurs maitinimo įstaigos, įvairių paslaugų teikėjai. Atidarymo proga stotyje bus rengiamos ir nemokamos ekskursijos.
Teigiama, jog atnaujinus stotį ji tapo patogesnė keliaujantiems bei verslui, sukurta daugiau erdvių poilsiui bei darbui, o komercinis plotas nuomai padidėjo daugiau nei šešis kartus, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).
„Keliaujantiems šiandien svarbu, kad stotyje būtų vietų pavalgyti, padirbėti, pailsėti, patogių erdvių naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Per daugiau nei tris dešimtis metų, kai joks didesnis stoties atnaujinimas nebuvo daromas, smarkiai pasikeitė ir kelionės, ir keliavimo įpročiai“, – pranešime sakė LTG Turto valdymo paslaugų vadovė Viktorija Makovskienė.
Atidarymo proga Geležinkelių muziejus penktadienį rengia nemokamas ekskursijas.
Vilniaus geležinkelio stoties remonto darbus atliko įmonė „DP Group“. Su ja pernai gruodį pasirašyta 1,8 mln. eurų rangos darbų sutartis.
Paskutinį kartą Vilniaus geležinkelio stoties pastato vidaus kapitalinis remontas buvo atliktas 1998 metais.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją