Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Rekordinį pelną uždirbusių bankų įkainių didinimą G. Šimkus vadina godumu
Pernai bankams uždirbus rekordinį pelną ir kai kuriems didinant paslaugų įkainius, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tai vadina godumu.
„Aš nenoriu komentuoti atskirų įstaigų sprendimų, bet kartais godumas yra didelis“, – interviu portalui „15min“ sakė G. Šimkus.
„Žvelgiant iš verslo perspektyvos, bankai turbūt skaičiuoja vienos arba kitos paslaugos atsiperkamumą ir tada atitinkamai koreguoja įkainius. Tą verslo logiką gali suprasti, bet iš kitos pusės, jeigu žiūri į šitą rinką kaip į vietos rinką, kur svarbu ne tik maksimaliai iš jos paimti, bet kad vartotojas būtų su tavimi ir galėtų mokėti už paslaugas, tai turbūt truputį kitokia filosofija turėtų būti“, – kalbėjo LB vadovas.
Lapkritį skelbta, kad „Revolut“ 1–2 eurais didina mokamų paslaugų planų kainas, o „Luminor“ nuo vasario didins kelių rečiau naudojamų paslaugų kainas, be to, jis naujai apmokestins kai kurias paslaugas. Be to, nuo šių metų Šiaulių bankas taip pat padidino kai kurių paslaugų kainas.
„Luminor“ grynasis pelnas Baltijos šalyse per devynis 2023 metų mėnesius siekė 178,3 mln. eurų – 2,1 karto daugiau nei užpernai tuo pačiu metu.
„Revolut Bank“, teikiantis paslaugas Europos ekonominėje erdvėje, bei jį valdanti įmonė „Revolut Holdings Europe“ per tą patį laiką uždirbo 43,218 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 14 proc. mažiau. Tuo metu jų grynosios palūkanų pajamos siekė 235,7 mln. eurų, kai prieš metus jos buvo neigiamos – 3,2 mln. eurų,
Šiaulių banko grupė per šį laiką uždirbo 65,7 mln. eurų – 32 proc. daugiau nei prieš metus.
Bendras Lietuvos bankų pelnas per devynis 2023 metų mėnesius siekė 757,5 mln. eurų pelno – 2,2 karto daugiau.
Vyriausybė keliams turėtų paskirstyti 583 mln. eurų
Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo paskirstyti šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų.
Bendras finansavimas keliams šiemet sieks apie 873 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 130,5 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 41,8 mln. eurų, o dar 117 mln. eurų papildomos ES paramos skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje.
Kaip teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte, 40 mln. eurų KPPP lėšų bus skirta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui, o 543,2 mln. eurų – valstybinės ir vietinės reikšmės keliams.
Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln. eurų – magistralinio kelio „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dviejų ruožų rekonstravimui, Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui, kelio Vilnius–Utena kapitaliniam remontui, kelio Kaunas–Prienai atnaujinimui.
Be to, lėšų bus skirta kelių ženklinimui, informacinės sistemos, šviesoforais reguliuojamų sankryžų modernizavimui, vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimui.
100,5 mln. eurų numatoma keliams ir tiltams rekonstruoti: A. Miškinio tilto per Nerį, tilto per Kruną ir kitų 44 tiltų rekonstravimui. Žvyrkeliams asfaltuoti numatyta 7,7 mln. eurų, eismo saugumo priemonėms, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui ir atnaujinimui kelio Smiltynė–Nida ruožuose – 15 mln. eurų.
Vietinės reikšmės keliams skiriama 33 proc. visų programos lėšų – 179,3 mln. eurų, iš jų 16,1 mln. eurų valstybei svarbiems vietiniams keliams, 3,3 mln. eurų – keliams Birštone, Druskininkuose, Palangoje ir Neringoje, 159,9 mln. eurų – savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams.
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje lapkritį buvo didesnis už ES vidurkį
Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.
Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį nepakito ir lapkritį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 104 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,7 punkto iki 13,3 procento.
Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje – 6,1 proc., arba 0,7 punkto daugiau prieš metus, bet 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį.
ES nedarbas vidutiniškai siekė 5,9 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc., arba atitinkamai 0,3 ir 0,1 punkto mažiau.
Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 12,95 mln. žmonių.
Paskelbtas 2024 metų šauktinių sąrašas
Lietuvos kariuomenė antradienį paskelbė šių metų karo prievolininkų sąrašus.
Pasitikrinti, ar pateko į sąrašus, jaunuoliai gali puslapyje sauktiniai.karys.lt.
Į šių metų karo prievolininkų sąrašą pateko 27 291 Lietuvos pilietis, į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiami 3845 jaunuoliai.
Į karo prievolę kviečiami 18–23 metų vaikinai.
Pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje.
Studentai į karo prievolininkų sąrašą nėra traukiami, tačiau gali būti šaukiami dar metus po aukštosios mokyklos baigimo iki 26 metų amžiaus. Jie gali stabdyti studijas privalomosios karo tarnybos laikotarpiu arba studijuodami per trejus metus baigti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Šauktiniai savanoriai gali atlikti tarnybą iki 38 metų amžiaus.
Šauktinių sąrašą praėjusią savaitę nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje sudarė kompiuterio programa.
Tai gali būti paskutinis kartas, kai šaukimas vykdomas pagal dabar galiojančią tvarką. Seimas praėjusių metų pabaigoje po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri ateityje leistų pašaukti daugiau jaunuolių.
Pagal naująjį variantą tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.
Numatoma galimybė vaikinams pasirinkti – jie galėtų tarnauti šešis arba devynis mėnesius.
KAM tikisi, kad įgyvendinus reformą kasmet būtų galima pašaukti iki 5 tūkst. jaunuolių, o sukurta teisinė bazė leistų ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais, reaguodamas į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Gruodį – 1,2 proc. metinė infliacija, 0,5 proc. mėnesio defliacija
Paskutinį praėjusių metų mėnesį Lietuvoje užfiksuota 1,2 proc. metinė infliacija, ji buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, kai siekė 0,6 procento. Tuo metu per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu, kainos mažėjo 0,5 procento. Mėnesio defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.
Vidutinė metinė infliacija siekė 9,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Mėnesio defliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, avalynės, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, kitų asmens priežiūros prietaisų ir priemonių, spirituotų gėrimų, drabužių, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų sumažėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų, daržovių, elektros, restoranų, kavinių paslaugų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas.
Gruodį, palyginti su lapkričiu, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 1 proc. Labiausiai atpigo džiovinti vaisiai ir riešutai, miltai, šokoladas ir desertai kakavos pagrindu, vaisių ir daržovių sultys, bet pabrango alyvuogių aliejus, pievagrybiai, šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės, gaivieji gėrimai.
Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo mandarinų, mangų, greipfrutų, apelsinų, bet padidėjo vynuogių, žiedinių kopūstų, bulvių, kininių kopūstų kainos.
Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 2,6 proc. Avalynė atpigo 5,2 proc., drabužiai – 1,6 proc.
Būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros kainos sumažėjo 1,9 proc. Viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainos padidėjo 0,7 proc. Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, restoranų, kavinių paslaugų, mėsos ir jos produktų, automobilių, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas bei elektros, šilumos, degalų ir tepalų, kietojo kuro kainų sumažėjimas.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus padidėjo 0,1 proc.
2023 metais fiksuotas žymus energetinių prekių pigimas. Elektros kainos sumažėjo 27,7 proc., kietojo kuro – 23,5 proc., šilumos – 19,9 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 17,3 proc., skystojo kuro – 12,2 proc., dyzelinių degalų – 11,1 proc., suskystintų automobilinių dujų – 11 proc., benzino – 4,8 proc. Tik gamtinių dujų kainos pakilo 14,2 proc.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių metinį 6,1 proc. kainų padidėjimą lėmė 7,9 proc. padidėjusios vyno ir vyno produkcijos, 6,8 proc. – tabako gaminių, 5,2 proc. – alaus, 5 proc. – spirituotų gėrimų kainos.
Kaip ir ankstesniais metais, išliko paslaugų kainų didėjimo tendencija. Keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainos padidėjo 37,3 proc., socialinės apsaugos – 11,3 proc., kino, teatrų, koncertų – 11,2 proc., medicinos – 10,2 proc., apgyvendinimo ir keleivių vežimo geležinkeliu – po 9,8 proc., pašto ir buitinių prietaisų taisymo – po 9,4 proc., namų ūkio personalo ir namų priežiūros bei kirpyklų ir asmens priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų – po 9,1 proc., poilsio ir sporto – 8,8 proc., keleivių vežimo taksi – 8,6 proc., viešojo maitinimo – 7,5 proc.
Iš ne maisto prekių pabrango farmacijos gaminiai – 12,7 proc., laidojimo reikmenys – 10,2 proc., sodo produktai – 9,5 proc., automobiliai – 9,2 proc., namų ūkio valymo ir priežiūros priemonės – 8,2 proc., gėlės – 6,6 proc., asmens higienos reikmenys – 5 proc., laikraščiai ir periodiniai leidiniai – 4,8 proc., gaminiai ir medžiagos būsto priežiūrai ir remontui bei kūdikiams skirti reikmenys – po 4,1 proc.
Desovietizacijos komisija nurodė Vilniuje pervadinti P. Cvirkos aikštę ir L. Giros gatvę
Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, pirmadienį nusprendė, kad Vilniuje esanti Petro Cvirkos aikštė ir Liudo Giros gatvė propaguoja totalitarinį režimą bei turi būti pervadintos.
„P. Cvirkos aikštės ir L. Giros gatvės pavadinimus – pakeisti, o dėl S. Nėries gatvės dar palauksime“, – pirmadienį po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
L. Gira, S. Nėris ir P. Cvirka buvo rašytojai, be kita ko, kūrę sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatai vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Pasak V. Karčiausko, dėl S. Nėries veiklos vertinimo užprašyta ekspertų išvados. Jos sulaukus, bus priimtas sprendimas ir dėl poetės vardo naudojimo viešuose užrašuose.
Pervadinti P. Cvirkos ir L. Giros gatves komisija anksčiau yra nurodžiusi ir kitoms savivaldybėms.
2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo nukeltas P. Cvirkos paminklas.
Pirmadienį taip pat nuspręsta, kad sostinėje turi būti pakeistas ir Broniaus Grigo gatvės pavadinimas.
„Tai buvo komunistinis veikėjas, atitinka (įstatyme apibrėžtus – BNS) reikalavimus ir turi būti pakeistas pavadinimas“, – sakė V. Karčiauskas.
Anot jo, pirmadienį daugiausia diskusijų sukėlė prašymai įvertinti rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus namo-muziejaus Varėnos rajone, Subartonių kaime, ir jo memorialinio buto-muziejaus Tauro gatvėje, Vilniuje, pavadinimus.
„Labai sunkus klausimas yra dėl V. Krėvės, ilgai diskutavome, šiandien jokio sprendimo nepriėmėme, nes reikalinga pažyma apie V. Krėvę. Vieni akcentavo vienus jo biografijos faktus, kiti – kitus“, – BNS sakė komisijos pirmininkas.
„Priėmėme sprendimą kreiptis į Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad būtų užsakyta pažyma, kurioje išsamiai būtų atskleista V. Krėvės veikla įvairiais gyvenimo laikotarpiais“, – pridūrė jis.
Pasak V. Karčiausko, tas pats nuspręsta ir dėl paminklo gamtininkui Tadui Ivanauskui Kaune.
V. Krėvė (1882–1954) laikomas Lietuvos literatūros klasiku, tačiau 1940 metų vasarą jis buvo vadinamosios Liaudies vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras, vyko į Maskvą derėtis su Sovietų Sąjunga. Per Antrąjį pasaulinį karą, naciams okupavus Lietuvą, 1942 metais V. Krėvė paskelbė viešą atsišaukimą, kuriuo pasmerkė Sovietų Sąjungos veiksmus Lietuvoje 1940 metais.
T. Ivanauskas (1882–1970) – lietuvių gamtininkas zoologas, gamtosaugos pradininkas, buvo vienas iš Lietuvos universiteto kūrėjų, įsteigė pirmąją kailinių žvėrelių fermą, Ornitologijos stotį Ventės rage, jo iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas, Kauno zoologijos sodas.
Pasak V. Karčiausko, esama duomenų apie jo galimus ryšius su sovietų valdžia, tačiau sprendimui būtina ekspertų išvada.
Desovietizacijos komisija taip pat konstatavo, kad Kaišiadorių rajone, Žiežmariuose, turi būti pervadinta Jurijaus Gagarino, Kauno rajone, Garliavoje, – Vytauto Montvilos gatvės.
Registruotas nedarbas Lietuvoje gruodį augo iki 9,1 proc.
Registruotas nedarbas gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 0,7 proc. punkto – nuo 8,4 proc. iki 9,1 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.
Anot jos, gruodį dirbančiųjų labiausiai sumažėjo statybos, apdirbamosios gamybos, prekybos, transporto ir saugojimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose.
Tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad nors gruodį registruoto nedarbo didėjimas yra įprastas reiškinys, paskutinį 2023-iųjų mėnesį jis buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus.
„Gruodį registruoto nedarbo rodiklio augimą lėmė mažėjantis klientų įsidarbinimas ir didėjantis grįžusių asmenų iš laikino užimtumo priemonių skaičius. Visgi teigiama tendencija išliko – naujų klientų įregistruota mažiau“, – pranešime sakė J. Zemblytė.
Tarnybos duomenimis, sausio 1 dieną darbo ieškojo 162 tūkst. šalies gyventojų – 7,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį, kai buvo registruota 150,3 tūkst. asmenų. 2022-ųjų pabaigoje jų buvo 156,1 tūkst.
Metų pradžioje Lietuvoje buvo 1,45 mln. dirbančių gyventojų – 14 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 15 tūkst. daugiau nei 2023-iųjų sausio 1 dieną.
Įsidarbinusių gyventojų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklą. Pagal verslo liudijimus darbą pradėjusių asmenų buvo 5,8 tūkst. – 22,1 proc. mažiau nei lapkritį.
Darbuotojų poreikis metų pabaigoje mažėjo 53 savivaldybėse, visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Laisvų darbo vietų paklausa visus 2023 metus buvo mažesnė nei 2022 metais.
Paskutinį metų mėnesį darbdaviai šalyje pateikė 8,4 tūkst. darbo pasiūlymų arba 46,2 proc. mažiau nei lapkritį. Tai – mažiausias registruotų darbo pasiūlymų skaičius tarnyboje šiais metais.
Nepaisant mažesnio laisvų darbo vietų skaičiaus, daugiau nei ankstesnių metų gruodį darbo pasiūlymų buvo gydytojams, mokytojams, gamybos vadovams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, suvirintojams, statybininkams, tinkuotojams, metalo apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams, krovinių platformų ir krautuvų operatoriams, pardavėjams, elektroninės įrangos mechanikams ir taisytojams, mėsininkams ir žuvies darinėtojams, virtuvės pagalbininkams.
Žemdirbiams nuo šių metų praradus lengvatą ne traktorių kurui, ministras aiškinasi
Nuo šių metų įsigaliojusi Akcizų įstatymo pataisa apribojo ūkininkų galimybes naudotis lengvata už įsigyjamus degalus – jie gali būti pilami tik į traktorių bakus. Žemdirbių atstovai prašo tvarką tikslinti, ministerija teigia tai svarstanti.
Žemės ūkio rūmų viceprezidentas Algis Baravykas BNS sako, kad akcizo lengvata dabar taikoma tik traktorių kurui – taip įstatymo pataisą išaiškino Mokesčių inspekcija.
„Jam (ūkininkui – BNS) apriboja kuro naudojimo būdą (…) Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atėjo išaiškinimas ir tas išaiškinimas labai konkrečiai nurodo, kad, jeigu technika yra universali, kaip priekabos, kaip transportas, tai ji netinkama, tas yra tikrai“, – BNS teigė A. Baravykas.
„Ūkininkai gauna lengvatinį akcizą, kadangi daug Europos šalių padeda taip žemdirbiams, tačiau toks nuslėptas arba praleistas punktelis pernai metais priimtas, niekas į tai neatkreipė dėmesio, tarsi paslapčiom įkištas, kad (…) jis (ūkininkas – BNS) negali naudotis (lengvata – BNS) ne žemės ūkio technika, pavyzdžiui, sunkvežimiais, kuriais pervežami gyvuliai, pašarai iš vieno ūkio į kitą arba teritorijoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Baravykas.
A. Baravykas sako, kad nauja įstatymo nuostata žemdirbius piktina ne dėl papildomų išlaidų, bet dėl pačios logikos.
„Pirmas dalykas, tai labai erzina ūkininkus, tiesiog nelogiškas sprendimas, kiek bekainuotų. Jeigu po ūkį kampais ar kvadratais vaikščioti įstatymas įpareigotų, tai irgi kiltų klausimas, kodėl? Tai čia irgi tas pats, labiau logikos klausimas“, – BNS kalbėjo A. Baravykas.
Jo teigimu, dėl tokio įstatymo taikymo organizacija kreipėsi į valdžią: „Mes kreipėmės raštais į Žemės ūkio ministeriją, į Vyriausybę, į Seimo Kaimo reikalų komitetą, dabar jie nagrinės.“
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad dar tikslinama, kas yra žemės ūkio gamybai skirtos transporto priemonės.
„Akcizų įstatyme yra pakeitimas, kad lengvatinis dyzelinas turi būti pilamas į žemės ūkio gamybai skirtas priemones. Yra šiek tiek, kas paaiškėjo čia paskutiniu metu, interpretacijos klausimas, kas tai yra, tai mes dar tiksliname ir tikimės, kad surasime tą dalyką“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Navickas.
Ministras teigia, kad tikslinti reikia vien dėl bitininkų, kuriems lengvata kurui skiriama pervežant avilius į žydinčias pievas.
„Tai, kaip yra apibrėžta, kad lengvatinis dyzelinas yra gamyboje, ne transportavime, ne perdirbime, bet pačioj gamyboj, tai natūralu, kad į tai įeina žemės ūkio technika. Bet yra toks klausimas, dėl kurio mes peržiūrime, kaip galėtume atliepti, tai yra bitininkystė, kur, pavyzdžiui, jiems lengvatinis dyzelinas daugiausia yra skiriamas ir buvo skaičiuotas avilių pervežimui į žydinčias pievas, transportavimui, tai čia nebūtinai žemės ūkio technika yra. Tai turime tą pasitikslinti, o visa kita tai, man atrodo, yra natūralu“, – kalbėjo K. Navickas.
A. Baravyko teigimu, iki pataisų įstatymas apibrėžė akcizą, taikomą žemės ūkio veikloje naudojamam kurui, todėl lengvata galiojo ir degalams, kuriuos ūkininkai naudojo universaliems krautuvams, gyvulių pervežimui skirtam transportui ir kitai technikai.
Tuo metu dabar įstatymas apibrėžia, kad lengvata taikoma tik žemės produkcijos gamybai naudojamiems degalams.
„Reikia ūkiams, kiaulininkystės pavyzdį pasakysiu, iš Šilalės nuvežti paršelius auginti į Biržus, kur yra to pačio savininko padaliniai. Tai dabar išeitų, kad jeigu vežtų sunkvežimiu – negalės naudoti to lengvatinio dyzelino, jeigu gabens traktoriumi, tai tada prašom (…) Kodėl tas daiktas būtinai turi būti traktorius?“ – aiškino A. Baravykas.
Praėjusią gegužę Seimo priimtos Akcizų įstatymo pataisos numato, kad žemės ūkio produktų gamybai naudojamai technikai skirtiems gazoliams taikomas 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas. Tačiau kuro, kuriam netaikomas akcizas, kiekis kiekvienam ūkininkui nustatomas pagal ūkio dydį bei kitus kriterijus.
Mirė vyriausias Lietuvos gyventojas, po poros savaičių jam būtų suėję 110
Eidamas 110 gyvenimo metus, sekmadienį mirė Kaišiadorių rajono gyventojas Juozas Mereckas – jis, Registrų centro duomenimis, buvo vyriausias žmogus Lietuvoje.
Kaip BNS pranešė Kaišiadorių rajono Rumšiškių seniūnė Eugenija Genevičienė, vyrui 110 metų būtų sukakę sausio 26 dieną.
„Juozas Mereckas mirė sekmadienį“, – teigė seniūnė.
J. Mereckas susilaukė keturių vaikų.
Garbingo amžiaus senolį prižiūrėjo viena dukrų, vasaras jis leisdavo savo namuose Kaišiadorių rajone, Dovainonyse, o žiemas – Kaune pas artimuosius.
Pasak seniūnės, J. Mereckas buvo žvalus ir aktyvus, „pats nueidavo į parduotuvę“, bet pasiligojo per pernykštes Kalėdas.
2024-uosius Lietuvoje pasitiko 339 šimtamečiai ar vyresni gyventojai, dauguma jų – moterys.
Šiuo metu vyriausiam Lietuvos vyrui, gyvenančiam Kaune, yra 103-eji. Jo gimimo diena yra kovą.
Šimtamečių galima rasti beveik kiekvienoje savivaldybėje.
A. Armonaitė dėl rusų mokyklų uždarymo: būtų klaiki klaida
Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė skeptiškai vertina svarstymus dėl rusiškų mokyklų uždarymo ir ragina politikus nenaudoti šio klausimo politinių dividendų rinkimuisi.
Pasak ministrės, tarptautiniai tyrimai rodo žemesnius tautinių bendrijų mokinių pasiekimus, tačiau orientuotis ji siūlo į ugdymo kokybės užtikrinimą, kad vaikams būtų užtikrintas geriausias mokymas.
„Jos (rusiškos mokyklos – BNS) gali išlikti, bet turi pirmiausia būti moksleivis viso to centras, nes dabar man kartais atrodo, kad direktoriams labiau reikia nei vaikams, o vaikai turi turėti kuo geriausią švietimą ir nuo to neturėtumėm pabėgt. Dabar pasakyti, kad nuo rytojaus mes uždarysime visas mokyklas, būtų klaiki klaida, ir siūlau to nedaryti“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Armonaitė.
A. Armonaitės vertinimu, rusiškų mokyklų uždarymo klausimą iškėlę politikai jautrioje geopolitinėje situacijoje bando didinti savo populiarumą. Ji ragina jokių „staigių judesių“ nedaryti.
„Dabar naudojame šią jautrią situaciją geopolitinę ir viską uždarome, naikiname ir panašiai. To reikėtų nedaryti, tai yra vaikai, tai yra jų gyvenimai, jie ten kuriasi mokyklose, kokios asmenybės iš ten išeis, turės įtakos mūsų šalies gyvenimui“, – teigė A. Armonaitė,
„Aš čia jokių staigių judesių dėl mokyklų uždarymo nedaryčiau, yra Lietuvoje ir buvo puikių mokyklų, kuriose dėstoma kita kalba, ar tai lenkų, ar rusų, todėl reikia labai atsargiai prie šito klausimo prieiti, ne populistiškai, ne drastiškai, ne feisbuko postais, o analize“, – kalbėjo Laisvės partijos vadovė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.
Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.
Pagal dabartinį įstatymą vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.
Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra Pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.
Minimu laikotarpiu rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausia Vilniuje, Klaipėdoje.
Šiemet pirmą kartą daugiau žmonių išeis į pensiją, nei įsidarbins jaunimo
Šiemet pirmą kartą Lietuvoje į pensiją išeis daugiau žmonių, negu į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų – tai darys neigiamą įtaką rinkai, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis. Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tokios statistikos pernelyg nesureikšmina ir sako, kad gelbės technologinė pažanga, imigrantai.
Pasak B. Gruževskio, senėjančios visuomenės tendencija formavosi jau nuo 20-ojo amžiaus pabaigos.
„Stebėdami skirtumą, kiek žmonių gimsta ir miršta, tas seniai žinoma, kad mūsų visuomenė sensta, ypač Lietuvoje matome tendenciją, kad daugiau žmonių miršta negu gimsta, todėl šita prognozė demografų užfiksuota, (…) kad paprasčiausiai šiemet pensinį amžių pasieks daugiau gyventojų negu pasieks 25 metų amžių. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pensinio amžiaus sulauks daugiau žmonių, nei ateis į darbo rinką“, – LRT radijui šią savaitę teigė B. Gruževskis.
„Šiemet tai yra šimtai, apie 500 žmonių, tas skirtumas, kuris formuojasi, bet kasmet jis didės, kitais metais bus virš tūkstančio, po to 3 tūkst. ir daugiau. (…) Šita įtempta padėtis darys neigiamą įtaką darbo rinkai“, – sakė jis.
Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka tokios tendencijos nesureikšmina. Anot jo, gerovę lemia ne demografinė situacija, bet ekonominė, technologinė pažanga.
R. Lazutkos teigimu, Lietuvoje yra apie 1,4 mln. dirbančiųjų, kasmet į darbo rinką ateina ir iš jos išeina kiek daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
„Jei pernai atėjo keli šimtai ar tūkstantis daugiau, nei sulaukė pensinio amžiaus, o šiemet išsilygino, tai tas tūkstantis ar du, kai yra dirbančiųjų mažau, reikšmės neturi. Tai simboliniai metai, nes tie skaičiai artėjo, išeinančių į pensiją skaičius taip smarkiai nekito“, – BNS sakė R. Lazutka.
„Į rinką ateina ir ukrainiečiai, ir baltarusiai, tai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais didėja. Pernelyg į tai kreipiamas dėmesys galvojant, kad visuomenės gerovė priklauso nuo biologinių dalykų. (…) Ekonomiką ir gerovę lemia ne tiek demografinė situacija, bet ekonominė, technologinė pažanga“, – teigė jis.
R. Lazutkos teigimu, šalys, kuriose gimstamumas mažas, įprastai klesti, o kur gimstamumas didelis, pavyzdžiui, Afrikoje, jos skursta.
„Nereikia daug dirbančių žmonių, kai yra mašinos, chemija, robotai, kaip tik svarstoma, ką reikės daryti žmonėms, kai juos išstums robotai“, – teigė jis.
Atliekų tvarkytojai: triskart išaugęs sąvartynų mokestis nugulė ant gyventojų pečių
Prieš metus 3,3 karto padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose nepasiekė tikrojo savo tikslo – mažinti šiukšlių apimtis, – jis tik padidino veiklos kaštus, kurie gula ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Mokesčio didinimą inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad didesnio mokesčio poveikį vertinti dar anksti.
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos viceprezidentas Algirdas Reipas sako, kad šiukšlių sąvartynuose mažėja natūraliai, o didinamas mokestis tik brangina paslaugą gyventojams.
„Jis visą laiką mažėjo, net kai ir sąvartyno mokesčio nebuvo. Šalinamų atliekų kiekis mažėjo natūraliai (…) Dabar pamatėme, kad nors nepadidėjo, o ir sumažėjo šalinamų atliekų kiekis, bet kadangi mokestis didėjo penkis kartus (nuo 2022 metų – BNS), tai akivaizdu, kad ir mažesnį atliekų kiekį jis pavertė didesniu pinigų kiekiu, kurį reikia sumokėti valstybei. Vartotojai, gyventojai tą mokestį ir sumokės“, – BNS kalbėjo A. Reipas.
Anot jo, nuo šių metų atliekų tvarkymas gyventojams vidutiniškai brango 40 proc. A. Reipas neabejoja, kad įkainiai didinami dėl mokesčio: „Jis (brangimas – BNS) susijęs su sąvartyno mokesčiu, neabejotinai.“
Seimui 2021 metų pabaigoje priėmus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, nuo 2022 metų mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose didėjo nuo 10 iki 15 eurų, o nuo 2023 metų – nuo 15 iki 50 eurų už toną.
Pataisas inicijavusios Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė BNS sakė, kad šiuo metu dar neaišku, kaip padidėjęs įkainis paveikė gyventojus, nes visi duomenys bus gauti ir įvertinti iki šių metų pabaigos.
„Kadangi atliekų tvarkytojai duomenis apie sutvarkytus atliekų kiekius ir apie sumokėtą mokestį už atliekų šalinimą sąvartyne pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai iki kovo pirmos dienos, agentūra tų duomenų teisingumą vertina iki 2024 metų pabaigos“, – BNS teigė V. Slavinskienė.
„Tuomet bus galima pasakyti, ar padarė kažkokį poveikį mokesčio pakėlimas ir kokį“, – pridūrė ji.
Duomenys, anot V. Slavinskienės, taip pat padės įvertinti, ar didesnis mokestis padeda siekti tikslo iki 2030 metų sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų: 2020-aisiais ši dalis buvo 17 procentų.
„Tai yra svarbiausias siekis (…). Tas (mokestis – BNS) turėtų įtakoti būtent šio tikslo pasiekimui. Kadangi tai yra žemiausias laiptelis visoje atliekų tvarkymo hierarchijoje, šalinimas sąvartyne, lyginant su kitais, labiau prioritetiniais būdais, tai dėl to tas mokestis turi būti brangesnis už kitus sutvarkymo būdus“, – teigė V. Slavinskienė.
A. Reipas sako, kad kitų būdų atliekoms tvarkyti nėra, nes deginimo pajėgumai išnaudoti, o pakuočių perdirbimas nėra efektyvus.
„Tu tiesiog neturi jokios kitos galimybės, kur tas atliekas dėti, čia toks užburtas ratas: deginti nėra kur, šalinimui – sąvartyno mokestis, alternatyvų daugiau nėra. Vartotojas atsiduria tokioje beviltiškoje situacijoje“, – BNS sakė asociacijos viceprezidentas.
Jo teigimu, per metus teigiamos mokesčio įtakos nebuvo, nes šiukšlių kiekį sąvartynuose mažina ne jis, o perdirbimas ar pakuočių gamintojų reguliavimas.
„Iš esmės, kaip ir buvo kalbėta, tas sąvartyno mokestis kažkokios teigiamos įtakos visai atliekų tvarkymo sistemai nepadarė, nes jai daro visai kiti aspektai: ar yra perdirbimo pajėgumai, ar yra reguliavimas ir įpareigojimas gamintojams ir importuotojams tvarkyti ir kiek tvarkyti tų atliekų“, – BNS sakė A. Reipas.
Anot jo, nuo 2026 metų mokestis dar labiau didės, nes bus taikomas didesniems šiukšlių kiekiams – šiuo metu jis dar negalioja sąvartynų perdengimui naudojamoms atliekoms, kurios sudaro apie 10 proc. visų komunalinių atliekų.
„Daug atliekų komunalinių naudojame sąvartynų perdengimui, šitoje vietoje iš tiesų dar mokestis neįsigaliojo, jis dar įsigalios tik nuo 2026 metų pabaigos, kai bus apmokestintos visos – nesvarbu, šalinamos ar ne – atliekos, naudojamos perdengimui ar kitiems tikslams, atsiduriančioms sąvartyne. Tikrosios šio mokesčio įtakos visai kainodarai dabar nepamatėme“, – kalbėjo A. Reipas.
Aplinkos ministerija anksčiau teigė, kad didesnis įkainis taip pat sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus, jie bus panaudoti ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, be to, tai skatins ekonomikos veiklas, kurios yra prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, gebančios efektyviausiai panaudoti atliekas kaip žaliavas kito gaminio ar produkto gamybai.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją