Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
ŽŪM tikisi, kad rusiškų grūdų kroviniai bus tikrinami nuo kovo 14 dienos
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) nusprendus stabdyti ir tikrinti visus iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamus grūdų krovinius, ji tikisi, kad griežtesnė patikra prasidės nuo kovo 14 dienos.
Ministro Kęstučio Navicko įsakymas dėl to pirmadienį paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje, bet dar 10 darbo dienų jam galima teikti pasiūlymus.
„Įsakymas galėtų įsigalioti kovo 14 dieną, jeigu nebus gauta kritinių pastabų“, – BNS pranešė ministerija.
Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorės įsakymo projektą dėl tokios kontrolės maistiniams grūdams planuojama paskelbti antradienį. Jis taip pat įsigaliotų nuo kovo 14 dienos.
Ministerija pažymi, kad su verslo asociacijomis dar bus aptartos galimos rizikos dėl papildomos administracinės naštos. Anot jos, tokių teisės aktų įsigaliojimui įprastai taikomas trijų mėnesių terminas.
„Tačiau mes ankstesnį įsigaliojimo terminą argumentuosime tuo, kad išliks ta pati administracinė našta, tik suintensyvės kontrolė“, – nurodė ministerija.
Latvijai praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Lietuvos Žemės ūkio ministerija pirmadienį pranešė griežtinanti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo neketina.
Bus stabdomi ir tikrinami visi iš tokių šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai, o sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai.
Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos šalies teritorijos, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazija ir Pietų Osetija.
Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.
Pretendentai dalyvauti prezidento rinkimuose sąskaitose jau turi per pusę milijono eurų
Pretendentai dalyvauti prezidento rinkimuose specialiose kampanijos sąskaitose jau yra gavę daugiau kaip 560 tūkst. eurų, antradienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Jos duomenimis, didžiausią dalį šios sumos – beveik 400 tūkst. eurų – sudaro lėšos, kurias pervedė kandidatus keliančios ar juos rinkimuose remiančios politinės partijos.
Daugiau kaip 150 tūkst. eurų būsimiesiems kandidatams yra suaukoję fiziniai asmenys.
Daugiausiai lėšų prezidento rinkimų politinei kampanijai finansuoti savo sąskaitoje turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos reikalų ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga – apie 200 tūkst. eurų, beveik visą šią sumą jam skyrė partija.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliamai premjerei Ingridai Šimonytei partija pervedė 150 tūkst. eurų.
Savarankiškai kandidatuojantis advokatas Ignas Vėgėlė turi surinkęs daugiau kaip 73 tūkst. eurų. Didžiausias aukas jam yra pervedę brolis Martynas Vėgėlė ir tėvas Algirdas Stasys Vėgėlė – po 17,9 tūkst. eurų. Pats I. Vėgėlė savo kampanijai pervedė 10 tūkst. eurų, yra gavęs 4,7 tūkst. eurų dydžio Ryčio Bičkausko auką.
Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda kampanijos sąskaitoje turi daugiau kaip 47 tūkst. eurų. Maksimalia 17,9 tūkst. eurų suma G. Nausėdą parėmė verslininkas Arvydas Paukštys, 11 tūkst. pervedė Dalius Trumpa, 8,5 tūkst. – Antanas Trumpa, 5 tūkst. – Rimas Varanauskas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas sąskaitoje turi beveik 39 tūkst. eurų, didžiąją dalį šių lėšų pervedė partija.
Savarankiškai išsikelti siekiantis medikas Eduardas Vaitkus turi surinkęs daugiau kaip 28 tūkst. eurų, 999 eurus jam yra pervedęs Andriejus Daugirdas, o didžiąją dalį šių lėšų sudaro fizinių asmenų mažos aukos.
Jeigu rinkėjas nėra deklaravęs pajamų, vienam politinės kampanijos dalyviui paaukoti jis gali pervesti iki 50 eurų dydžio sumą – tai vadinamosios mažos aukos.
Laisvės partijos keliamas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas rinkiminėje sąskaitoje turi beveik 16,5 tūkst. eurų, savarankiškai išsikelti siekiantis Valdas Tutkus – beveik 4 tūkst. eurų, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis – 2 tūkst. eurų.
Iš viso informaciją apie tai, kiek lėšų yra gavę, VRK jau yra pateikę 9 iš 14 politinės kampanijos dalyvių.
Save keliantys Zenonas Andrulėnas, Raimundas Kniukšta, Arūnas Rimkus, Žilvinas Treigys ir Remigijus Žemaitaitis kol kas jokių duomenų apie gautas aukas nėra pateikę.
Deklaravę pajamas rinkėjai gali paremti politinės kampanijos dalyvius iki 17,9 tūkst. eurų dydžio sumomis, bet bendra paaukotų lėšų suma negali viršyti 10 proc. jų deklaruotų pajamų. Patys rinkimų dalyviai savo kampanijai gali skirti dvigubai daugiau lėšų – iki 35,9 tūkst. eurų.
Juridiniams asmenims, išskyrus kandidatus keliančias ir remiančias politines organizacijas, aukoti draudžiama.
Iš 14 politinės kampanijos dalyvių pareiškinius dokumentus yra pateikę 11 išsikelti siekiančių pretendentų.
Tarp pareiškinių dokumentų pretendentai turi pateikti ir pažymą apie sumokėtą 8995 eurų dydžio prezidento rinkimų užstatą. Užstatus būsimieji kandidatai turi sumokėti iš asmeninės sąskaitos, jie bus grąžinti, jei kandidatai surinks ne mažiau kaip 7 proc. balsų, pateiks finansines ataskaitas ir nepadarys šiurkščių pažeidimų.
Pareiškinius dokumentus galima teikti iki kovo 8 dienos.
M. Skuodis: remiame prezidento siūlymą dalį valstybinių kelių perduoti savivaldai
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pritaria prezidento idėjai dalį valstybinių kelių, pirmiausia gyvenvietėse, perduoti savivaldybėms.
„Mes pozityviai vertiname prezidento ir Prezidentūros iniciatyvą, kad dalį valstybinių kelių, ypač kurie eina per gyvenvietes, reikėtų perduoti savivaldai“, – antradienį Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybes ir alternatyvas teigė ministras.
„Dėl perdavimo sąlygų, terminų – diskusinis klausimas. Į jį reikia atsakyti, bet faktas – kryptis, man atrodo, ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti šita“, – pridūrė jis.
Gitanas Nausėda žada inicijuoti įstatymų pakeitimą, kad savivaldybėms būtų suteikta daugiau savarankiškumo prižiūrint kelius. Pataisas prezidentas ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje.
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) sakė, kad savivaldybių, kurių teritorijoje yra valstybinių kelių, administracija susiduria su problemomis.
„Susiduria su labai praktiškais dalykais – kaip pastatyti stotelę, kaip pėsčiųjų perėją padaryti. Tas perdavimas daug ką palengvintų“, – konferencijoje kalbėjo prezidento atstovas.
Pasak M. Skuodžio, dabar valstybinių kelių priežiūrai skiriama 600 mln. eurų, Lietuvoje yra 21 tūkst. kilometrų tokių kelių.
Ministerija siūlo žvejams mėgėjams drausti paimti kai kurias dideles žuvis
Aplinkos ministerija siūlo žvejams mėgėjams drausti paimti kai kurių rūšių dideles žuvis. Tai, anot ministerijos, siūlo įteisinti žvejų mėgėjų organizacijos.
Ministerija parengė ir pateikė derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, pagal kurį būtų leidžiama sugavus paimti tik nuo 50 iki 65 centimetrų dydžio sterkus, 50–80 centimetrų dydžio lydekas, didesnius kaip 30 centimetrų ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti.
Tokia tvarka galiotų visuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose išskyrus atvejus, jei organizuojama limituota žvejyba, nes tuomet gali būti nustatyti kitokie žvejybos reikalavimai.
Šiuo metu taisyklėse nustatytas tik mažiausias leidžiamų paimti žuvų dydis, draudžiama paimti mažesnes kaip 50 centimetrų lydekas, iki 45 centimetrų sterkus, iki 30 centimetrų marguosius upėtakius, leidžiamų paimti ešerių dydis neribojamas.
Numatoma atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Šiuo metu, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną.
Draudimas taip pat negalioja paskutinę draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Panaikinus šią nuostatą, visi mėgėjų žvejybos draudimai galiotų tiek jų pirmą, tiek paskutinę dieną.
Numatomas ir naujas draudimas žvejoti Liekės upėje, įtekančioje į Nemuną. Draudimas reikalingas neršiančių šlakių ir margųjų upėtakių apsaugai, jis galiotų nuo spalio iki gruodžio pabaigos.
Be to, numatoma panaikinti draudimą žvejoti nuo liepos iki gruodžio Nemuno ruože nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Šis draudimas buvo įvestas norint sutramdyti užkabinamuoju būdu žuvis gaudžiusius brakonierius.
2 iš 10 lietuvių mokėtų gynybos mokestį, trečdalis – prieš daugiau lėšų krašto apsaugai – BNS/VILMORUS APKLAUSA
Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Sociologinis tyrimas atliktas pastaruoju metu Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp kurių svarstomi ir papildomi mokesčiai.
Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir įvesti visuotinį šaukimą, reikia didesnio finansavimo.
Apklausos duomenimis, 18,6 proc. respondentų sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė galėtų padidinti finansavimą krašto apsaugai. Tuo metu daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų to daryti nesutiktų ir apskritai nepritaria, kad būtų skiriama daugiau lėšų gynybai.
Šiek tiek mažiau – 31,5 proc. – Lietuvos gyventojų mokėti didesnių mokesčių nesutiktų, tačiau mano, kad tą galėtų daryti verslas.
Gynybos mokesčio klausimu nuomonės neturi 13,9 proc. apklaustųjų.
Gyventojai gali kreiptis dėl 12 mln. eurų paramos nuosavoms saulės elektrinėms
Gyventojai jau gali kreiptis dėl paramos nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti, tam bus skirta 12 mln. eurų.
Preliminariais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pernai įsirengti 10 kW elektrinę kainavo apie 10 tūkst. eurų, o šiuo metu – 6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad parama pernai sudarė virš 32 proc., o šiuo metu viršija daugiau nei pusę, o kuriais atvejais – ir du trečdalius saulės elektrinės kainos.
Energetikos ministerijos teigimu, gaminančių vartotojų skaičius vien pernai išaugo dvigubai ir perkopė 90 tūkstančių.
Artimiausias kvietimas gyventojams planuojamas trečiąjį metų ketvirtį. Jo sąlygos bus tikslinamos pagal saulės elektrinių plėtrai skirtos paramos rezultatų vertinimą, įrengimo kainų rinkoje analizę ir siūlymus dėl paramos sąlygų atnaujinimo.
Priemonę kaip ir anksčiau administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Iš viso šiais metais Energetikos ministerija gyventojų saulės elektrinėms skirs 85 mln. eurų.
Dujų tarifai gyventojams nuo balandžio turėtų mažėti 24 centais už kub. metrą
Sumažėjus gamtinių dujų kainoms rinkoje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nuo balandžio 1 dienos jų tarifus gyventojams siūlo sumažinti 24 centais už kubinį metrą, arba 19–30 proc.
Naujus tarifus energetikos rinkos reguliuotojas turėtų patvirtinti trečiadienį.
Pirmajai vartotojų grupei – mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų dujų per metus) suvartojantiems gyventojams – kainą siūloma sumažinti nuo 1,29 iki 1,05 euro (su PVM), antrai – besišildantiems namus (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 83 iki 59 centų už kub. metrą, o trečiajai (daugiau kaip 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 79 iki 55 centų.
Bendrovė „Ignitis“ anksčiau teigė, jog pagal prognozuojamus buitinių klientų vartojimo duomenis pirmos grupės vartotojams sąskaita mažėtų vidutiniškai 1 euru, o antros – 10 eurų.
Tuo metu pastovioji dalis nesikeistų: pirmajai grupei ji sieks 0,56 euro (su PVM) per mėnesį, antrajai ir trečiajai – 3,99 euro (su PVM).
VERT teigia, jog dujų tarifus siūloma mažinti dėl mažesnių nei anksčiau prognozuota 2024 metų pirmo pusmečio gamtinių dujų įsigijimo kainų.
Nuo sausio nustatyta dujų kaina, palyginti su 2023-ųjų metų antruoju pusmečiu, yra mažesnė 4–7 centais. Pirmajai grupei kaina siekia 1,29 euro, antrajai – 0,83 euro, o trečiajai – 0,79 euro.
Dujų tarifai vartotojams paprastai nustatomi du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.
Sergančiųjų gripu praėjusių savaitę buvo mažiau, bet mirė trys žmonės
Praėjusią savaitę registruota mažiau susirgimų gripu ir kitomis peršalimo ligomis, tačiau nuo gripo mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Jo duomenimis, vasario 19–25 dienomis sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Ankstesnę savaitę jis buvo 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Užregistruoti trys mirties nuo gripo atvejai, iš jų du – Šiaulių apskrityje, vienas – Kauno. Asmenys priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms, visi nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų lėtinių ligų.
Per savaitę dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 97 asmenys: 53 vaikai, septyni 18–64 metų grupei priklausantys žmonės ir 37 vyresni nei 65 metų asmenys.
Anot NVSC, šį sezoną iš viso užregistruota 19 mirčių nuo gripo. 2022–2023 metų gripo sezoną fiksuotas 21 mirties nuo gripo atvejis.
Nuo COVID-19 praėjusią savaitę mirė vienas žmogus.
Epideminis sergamumo lygis registruotas dešimtyje savivaldybių – peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, bet nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
NVSC teigimu, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu įvertinti situaciją socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose.
ŽŪM tikisi, kad išeitis dėl daugiamečių pievų atkūrimo bus rasta netrukus
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikisi, jog netrukus Europos Komisija (EK) ras išeitį dėl daugiamečių pievų atkūrimo problemos.
Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė EK pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.
Planuojama, kad deleguotojo reglamento pakeitimas bus pateiktas ES Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) per artimiausias savaites. Dėl to žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį kalbėsis su EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadovu Norbertu Linsu.
K. Navickas atkreipia dėmesį, kad būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po metų netektų susidurti su ta pačia situacija.
„Daugiametės pievos yra išimtinai klimato kaitos mažinimo priemonė. Todėl mes sieksime, kad ilguoju laikotarpiu būtų įvertinti visi Lietuvos pasiekimai mažinant poveikį klimato kaitai, tarp jų žemės apsodinimas mišku, nusausintų durpžemių užtvindymas ir kitos priemonės“, – pranešime teigė ministras.
ŽŪM jau yra sumažinusi dviem trečdaliais daugiamečių pievų plotą, kurį ūkininkai būtų turėję atkurti. Su EK suderintas pakoreguotas 2018 metų referencinis plotas, kuris sumažintas 52 tūkst. hektarų nuo 746 iki 694,5 tūkst. hektarų. Be to, ieškoma techninių galimybių ir sprendimų pagerinti referencinio daugiamečių pievų ploto rodiklius.
Darbo užmokestis Lietuvoje per ketvirtį augo 4,6 proc., per metus – 11,1 proc.
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2,11 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 4,6 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 11,1 proc. daugiau nei 2022-ųjų paskutinį.
Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,23 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 9,9 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 13,1 proc. nei prieš metus, privačiame – 2,03 tūkst. eurų – atitinkamai 2,2 proc. ir 10,1 proc. daugiau, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 4,1 proc., per metus – 7,9 proc.: viešajame sektoriuje – atitinkamai 9 proc. ir 9,8 proc., privačiame – 1,9 proc. ir 7,1 procento.
Atlygis augo daugelyje veiklų: nuo 0,4 proc. apgyvendinimo ir maitinimo iki 12,8 proc. švietimo sektoriuje, o žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikloje sumažėjo 1,2 proc.
Vidutinis užmokestis „į rankas“ spalį–gruodį siekė 1,3 tūkst. eurų – 4,2 proc. daugiau nei liepą–rugsėjį ir 10,1 proc. daugiau nei prieš metus: viešajame sektoriuje augo atitinkamai 9,1 proc. ir 12 proc. iki 1,41 tūkst. eurų, privačiame – 2 proc. ir 9,2 proc. iki 1,26 tūkst. eurų.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo išmokėtos didesnės premijos, priemokos ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Realiojo darbo užmokesčio padidėjimą per metus lėmė spartesnis nei vartotojų kainų neto darbo užmokesčio augimas.
Metiniams darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 metų sausio padidinta minimali alga, didesnis valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Projektas senjorų psichologinei sveikatai stiprinti šįmet vyks dar 13 šalies savivaldybių
Pernai gegužę pradėtas socialinio recepto projektas, skirtas vienišų, psichikos sutrikimų turinčių senjorų psichologinei sveikatai stiprinti, šįmet vyks dar 13 Lietuvos savivaldybių.
Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybėse prasidėjusi iniciatyva yra skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, vienatvę išgyvenantiems pensinio amžiaus žmonėms, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą.
Kaip BNS nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), 2023 metais projekte dalyvavo 731 senjoras. Daugiausiai senjorų – 360 – dalyvavo Kauno miesto savivaldybėje, o mažiausiai – Klaipėdos rajone.
Anot SAM, daugiausiai pensinio amžiaus asmenų rinkosi kultūros ir meno veiklas, antros pagal senjorų pasirinkimus buvo sveikatingumo veiklos.
2024 metais socialinio recepto projektas taip pat vyks Anykščių, Biržų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės ir Telšių rajonuose, Druskininkų, Marijampolės ir Visagino savivaldybėse, Klaipėdos, Panevėžio miestuose.
Iniciatyva toliau tęsis ir tose savivaldybėse, kuriose vyko pernai.
Projektas siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių, atrasti kultūros ir meno, neformaliojo švietimo, sveikatinimo veiklas bei savanorystę. Dalyvavimas šiose veiklose yra nemokamas.
„Belorus“ sanatorijoje baltarusius keičia lietuviai ir atvykėliai iš kitų šalių
Minsko valdomoje Druskininkų sanatorijoje „Belorus“ baltarusius keičia lietuviai bei iš kitų šalių atvykstantys žmonės, norintys pailsėti ar sveikatintis.
Sanatorijos vadovo pavaduotoja Džema Kisel BNS sako, kad Baltarusijos piliečiai į sanatoriją atvykti nebegali, nes Lietuva jiems neišduoda vizų.
„Iš Baltarusijos negalima atvažiuoti. Negalima gauti vizų“, – BNS tvirtino Dž. Kisel.
Pagal Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, vizų išdavimas baltarusiams sustabdytas nuo 2023-ųjų gegužės. Jie į sanatoriją gali atvažiuoti, jeigu turi Šengeno vizą.
Dž. Kisel teigimu, sanatorija nėra ištuštėjusi, tačiau vaikų korpusas stovi tuščias.
„Užimtumas normalus, žmonių yra daug, turime poilsiautojų, viskas gerai. Ne tik lietuviai, bet ir iš kitų šalių. Iš visos Europos. Daugiausia savaitgaliais planuoja pailsėti, savo sveikatą pagerinti“, – tvirtino ji.
„Nėra ką aptarnauti. Klausimas ne mums“, – aiškino Dž. Kisel, paklausta, kodėl vaikų korpusas nepritaikomas suaugusiems ar vaikams iš kitų šalių.
Pasak jos, sanatorijos vadovas Ilja Epifanovas dirba nuotoliu. Šiam Baltarusijos piliečiui pernai gruodį Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, jis prieš Kalėdas buvo neįleistas į šalį.
„Dirbame nuotoliniu būdu, nuolat galime kalbėtis, aptarti klausimus, priimti sprendimus. Nesunku taip dirbti“, – teigė Dž. Kisel.
2020 metų gruodį dėl Europos Sąjungos (ES) Baltarusijai įvestų sankcijų bankas „Swedbank“ buvo įšaldęs sanatorijos sąskaitas, kurios buvo atblokuotos 2021-ųjų liepą. Pusmetį sanatorija buvo uždaryta.
„Belorus“ iki 2021 metų birželio vidurio priklausė Baltarusijos prezidento reikalų valdybai, kuriai vadovavo į ES sankcijų sąrašus daugiau nei prieš dešimtmetį įtrauktas Viktoras Šeimanas, tačiau 2021 metų birželį jam išėjus į pensiją sanatorija, Aliaksandro Lukašenkos įsakymu, buvo perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui.
„Sodros“ duomenimis, dabar sanatorijoje dirba 181 žmogus.
Alytuje ir Druskininkuose išniekinti Antrojo pasaulinio karo paminklai
Alytaus apskrityje penktadienį išniekinti du su Antruoju pasauliniu karu susiję paminklai.
Kaip skelbia Policijos departamentas, penktadienį apie 11.10 val. Druskininkuose, V. Kudirkos gatvėje esančiose Senosiose kapinėse, pastebėta, kad neaiškia medžiaga apipiltas Antrojo pasaulinio karo sovietų karių paminklas.
Kaip BNS sakė Alytaus apskrities policijos atstovė Kristina Janulevičienė, kol kas sunku įvardinti, kokia medžiaga apipiltas paminklas.
„Pirminiame pranešime rašė, kad ten galimai dažai, bet iš esmės ten ne skysta, o galbūt labiau laki, net labiau panaši į molį medžiaga“, – sakė policijos atstovė.
Anot jos, vaizdo kamerų aplink kapines nėra, įtariamieji kol kas nenustatyti.
Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris numato atsakomybę už vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekinto kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos.
Tuo metu penktadienį vakare, apie 21.10 val., Alytaus miesto kapinėse patruliuojantys pareigūnai pastebėjo, kad dažais apipaišyta „nacių okupacijos metais sunaikintų karo belaisvių ir įvairių tautybių civilinių žmonių masinė kapavietė“.
Alytaus policijos atstovės teigimu, ant kapavietės nupieštas „galimai antisemitinis ženklas“, įtariamieji kol kas nenustatyti.
Dėl šio įvykio policija pradėjo administracinio nusižengimo teiseną.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją