Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Vietoje Marijampolės kolegijos MRU steigs Sūduvos akademiją
Mykolo Romerio universitetas (MRU) Marijampolėje steigs Sūduvos akademiją.
Universiteto rektorė Inga Žalėnienė Marijampolėje pirmadienį aptarė MRU Sūduvos akademijos kūrimo eigą ir universiteto bendradarbiavimą su miesto savivaldos, verslo, teisėsaugos įstaigų vadovais, pranešė aukštoji mokykla.
Anot pranešimo, tartasi, kaip naujas MRU padalinys galėtų prisidėti prie Marijampolei reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo ir aktualių mokslinių tyrimų, mokymų bei kitų universiteto paslaugų teikimo.
„Sieksime, kad Sūduvos akademija taptų ne tik Marijampolei, bet ir visam regionui svarbus aukštojo mokslo centras, kurio veikla reikšmingai prisidėtų prie viso regiono ekonominės, socialinės, kultūrinės raidos“, – teigė I. Žalėnienė.
Vasario pabaigoje Vyriausybė pritarė Marijampolės kolegijos prijungimui prie Mykolo Romerio universiteto.
Šios kolegijos pagrindu ir bus kuriama Sūduvos akademija.
Antradienį Marijampolės kolegijoje vyko strateginė sesija, kurioje universiteto ir kolegijos vadovai, dėstytojai ir administracijos atstovai svarstė strateginius būsimo konsolidavimo klausimus, tarėsi dėl artimiausių žingsnių, susijusių su Marijampolės kolegijos pertvarkymu į MRU Sūduvos akademiją.
Pablogėjus Stelmužės ąžuolo būklei, ieškoma specialistų pagalbos
Pablogėjus Zarasų rajone esančio Stelmužės ąžuolo būklei, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija ieško specialistų pagalbos, antradienį pranešė direkcija.
Pasak pranešimo, planuojama skelbti viešąjį pirkimą, kad arboristai įvertintų medžio būklę ir pasiūlytų galimus sprendimus, kaip pratęsti ąžuolo gyvavimą.
Praėjusią savaitę ąžuolą apžiūrėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos bei Zarasų rajono savivaldybės specialistai.
Anot direkcijos, kai kurios prieš keletą metų įrengtos šakų atramos nevisiškai atlieka savo funkcijas, atramas ir jų tvirtinimus reikia koreguoti.
Pastarąjį kartą Stelmužės ąžuolas buvo tvarkytas 2021 metais. Atsižvelgiant į arboristų rekomendacijas, ąžuolui įrengtos keturios naujos medinės atramos, atsargiai paremiant gyvas kamienines šakas. Šitaip siekta kuo ilgiau ąžuolą išlaikyti žalią.
Pernai pastebėta, kad ąžuolo būklė prastėja, rudenį Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija paskelbė pirkimą, bet jis neįvyko, nes vieninteliai dokumentus teikę tiekėjai nurodė didesnę nei numatyta darbų kainą.
Stelmužės ąžuolas prižiūrimas jau daugelį metų. Vienas žymiausių Europos arboristų, čekų mokslininkas Martinas Nemecas stebi ir tiria Stelmužės ąžuolą nuo 2005 metų. 2016-aisiais jis parengė išsamų Stelmužės ąžuolo tvarkymo planą.
Pagal jį svarbiausios ąžuolo gelbėjimo priemonės buvo neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, todėl medis buvo aptvertas. Buvo pašalintos grindinio trinkelės, išardyti laiptai, įrengta nauja tvora bei medžio apžiūros aikštelė. Taip pat buvo papildytas polajo substratas, įrengti vandens įsigėrimo kanalai, rinktuvai ir mulčiuota ąžuolo skiedromis, iškirsti šviesą užstojantys aplinkiniai medžiai, ąžuolo lajoje atsargiai nugenėtos šakų viršūnėlės, palengvintos galinčios nulūžti šakos.
Šios priemonės pagerino medžio būklę, tačiau jokiomis priemonėmis neįmanoma sustabdyti negrįžtamų medžio senėjimo procesų, pažymi direkcija.
Spėjama, kad Stelmužės ąžuolas yra seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas seniausių, galbūt net trečiasis pagal senumą Europoje. Specialistai spėja, kad medžiui galėtų būti apie 1,5 tūkst. metų. Jo apimtis 1,3 metro aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – 13 metrų. Į viršų medis stiebiasi 19 metrų.
Viršūnės ąžuolas neturi nuo senų laikų, čia atsivėrė kiaurymė, kuri vis gilėja, todėl ąžuolą teko gydyti.
2016 metais Stelmužės ąžuolas buvo išrinktas Lietuvos metų medžiu ir dalyvavo Europos metų medžio konkurse. Lietuvą garsinančio gamtos paminklo genams išsaugoti iš jo gilių įvairiose Lietuvos vietose auginami ąžuoliukai. Vienas Stelmužės ąžuolo vaikaitis auga Vilniuje, prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro.
Kariuomenė: planuojant pratybas, šaukimus į tarnybą gaus 10 tūkst. rezervo karių
Lietuvos kariuomenei rengiantis pratyboms „Perkūno griausmas 2024“, šaukimus atlikti tarnybą gaus per 10 tūkst. aktyviojo rezervo karių, tačiau realiai į karinius vienetus atnaujinti įgūdžių atvyks maždaug ketvirtadalis – apie 2,5 tūkst. karių.
Kaip antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė, balandį–gegužę vyksiančios pratybos bus didžiausios nuo Nepriklausomybės atgavimo.
Jos apims strateginės vadavietės veiklą, Jungtinės ginkluotųjų pajėgų (JGPV), Lietuvos kariuomenės pajėgų vadavietes, karo komendantūras ir savivaldos institucijas. Mokymų metu bus vykdomos ir didelės mobilizacinės pratybos.
„Perkūno griausmo 2024“ tikslas – treniruoti JGPV ir ginkluotųjų pajėgų gebėjimą vykdyti pasirengimą gynybai daugiadėmenių operacijų (angl. Multi Domain Operations) kontekste, testuojant valstybės ginkluotos gynybos operacinius planus kartu su sąjungininkais. Vadavietės bus perkeltos į atsarginius rajonus, kuriuose ruošis valstybės gynybos operacijoms.
Siekdama užpildyti karo meto struktūrą, Lietuvos kariuomenė pratybų metu vykdys minėtą mobilizaciją ir taip iki 100 proc. užpildys pagrindines Lietuvos kariuomenės manevrines „Geležinio Vilko“ ir „Žemaitijos“ brigadas, rezervinę „Aukštaitijos“ brigadą papildys daugiau kaip 700 aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių.
Kaip skelbiama, aktyviojo rezervo kariais bus užpildomi ir kai kurie remiantys vienetai.
„Perkūno griausmo 2024“ kontekste vyksiančių pratybų „Perkūno bastionas 2024“ metu bus siekiama sudaryti sąlygas treniruoti daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių personalą ir į šias savivaldybes numatytas komendantūras.
Vilniaus ir Kauno miestuose ketinama aktyvuoti ne tik karo komendantą ir pavaduotoją, tačiau ir komendantūrų štabams ir komendantiniams vienetams priskirtą profesinės karo tarnybos personalą, Lietuvos šaulių sąjungos Komendantinių ginkluotojo pasipriešinimo vienetų šaulius bei karius savanorius.
Kaune Laisvės alėjoje bus kertamos 23 kritinės būklės liepos, pranešė savivaldybė
Kaune, Laisvės alėjoje, dėl kamienuose smarkiai išplitusio puvinio bus kertamos 23 kritinės būklės liepos, darbai prasidės antradienį, pranešė miesto savivaldybė.
Pasak pranešimo, dvi dešimtis iš daugiau kaip penkių šimtų abipus Laisvės alėjos išsirikiavusių senųjų liepų pakeis jaunesni, bent dešimties metų sulaukę medžiai.
Kaip teigia savivaldybė, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į mokslininkų dendrologų rekomendacijas ir rūpinantis aplinkinių saugumu pagrindinėje miesto pėsčiųjų gatvėje.
Pranešime sakoma, kad pirmieji Laisvės alėjos liepų lajas apnikę kenkėjai buvo aptikti maždaug 2000-aisiais. Jau tąkart fiksuotas didesnis nei 10 procentų sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas.
Bemaž prieš 15 metų net ketvirtadalis liepų savo kamienuose ir skeletinėse šakose turėjo puvinių bei kitų ligų. Pasak pranešimo, siekiant pratęsti šių medžių ilgaamžiškumą jie laistomi ir tręšiami specializuotomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kitos kenkėjų mažinimo priemonės.
„Dar prieš prasidedant Laisvės alėjos rekonstrukcijai, dendrologai nustatė, kad bent trečdalį visų liepų yra apėmusios įsisenėjusios ligos. Tai – daugiametis neigiamų aplinkos veiksnių poveikis. Tąkart VDU Botanikos sodo mokslininkai siūlė net 109 liepas pakeisti naujomis“, – sako Kauno savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Anot jos, tuomet tokio masiško medžių šalinimo atsisakyta ir apsistota tik ties šešiomis labiausiai puvinio pažeistomis liepomis, vietoje jų ir papildomose vietose pasodinant 18 naujų.
Šį kartą sprendimas priimtas dėl 23 liepų ir vieno klevo. Leidimas šių kritinės būklės medžių šalinimui išduotas dar pernai.
„Visus pašalintus medžius pakeisime naujomis 50–60 centimetrų apimties ir 6–8 metrų aukščio liepomis. Kartu atvyksta ir naujas klevas. Naujųjų medžių sodinimą pradėsime kitą savaitę. Kadangi atsodinimas pareikalaus didelio kruopštumo, o didelę dalį darbo teks atlikti rankomis, tikimės viską užbaigti per porą mėnesių. Laisvės alėjos estetinis vaizdas tikrai nenukentės“, – teigė R. Savickienė.
K. Navickas: sprendimų dėl daugiamečių pievų ir ganyklų tikimės dar šioje EP kadencijoje
Europos Sąjungos (ES) institucijų sprendimo sprendžiant daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo problemą tikimasi sulaukti dar šioje Europos Parlamento (EP) kadencijoje, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Yra keletas dalykų, kuriuose geri norai ir sustoja. Vienas yra tai, kad dabartinė Europos Parlamento sudėtis baigia savo kadenciją ir keisti bazinius teisės aktus fiziškai nėra laiko. Tai klausimas, kiek dar per administracinius instrumentus bus galima peržiūrėti – čia jau visiškai (Europos – BNS) Komisijos kompetencija“, – LRT radijui antradienį sakė K. Navickas.
„Bet iš to, ką galima būtų įvardyti, kur einama sprendimo link, nes yra tam tikras postūmis ir rezultatas (…), dėl daugiamečių pievų ir ganyklų teisingesnio interpretavimo taip pat tikimės sprendimo dar šioje Europos Parlamento kadencijoje“, – teigė ministras.
Rinkimai į EP Bendrijos šalyse vyks birželio 6–9 dienomis. Naujai išrinktas parlamentas į pirmą posėdį turėtų susirinkti liepos 16 dieną.
Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.
Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį brango – pricer.lt
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį brango, rodo antradienį paskelbta kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 4,6 proc. (3,04 euro), tačiau, palyginti su 2023-ųjų vasariu, buvo 11,2 proc. (8,68 euro) pigesnis.
Stebimų pigiausių prekių krepšelis pabrango antrą mėnesį iš eilės po to, kai keturis mėnesius buvo fiksuotas jo pigimas.
Vasarį pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 56,71 euro (pigo 0,56 euro), antroje vietoje „Norfa“ – 64,28 euro (pigo 1,81 euro), trečioje „Barbora“ – 66,78 euro (brango 1,39 euro), ketvirtoje „Iki“ – 69,22 euro (pigo 3,88 euro), penktoje „Rimi“ – 71,42 (brango 7,37 euro), šeštoje „e-Rimi“ – 75,69 euro (brango 11,94 euro), septintoje „Last Mile“ – 76,49 euro (pigo 0,86 euro).
Į vasario mėnesio kainų palyginimą nebuvo įtrauktas prekybos tinklas „Lidl“.
Portalo pricer.lt teigimu, taip padaryta dėl to, kad prekybos tinklas vasario pabaigoje per kelias dienas net keletą kartų keitė kai kurių pigiausio prekių krepšelio kainas: pirmiausia jas sumažino, vėliau – vėl padidino.
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos sumažėjo 0,8 proc. (0,49 euro), o per metus pigo 2,6 proc. (1,56 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 16, pigo 35 prekės, vienos kaina nekito.
Reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 4 prekės, labiausiai brangusios prekės – pigiausi ryžiai, silkių filė „Zigmas“, juodoji arbata „Lipton“, pigiausia virta dešra, bulvės.
K. Starkevičius siūlo drausti žemės ūkio produktų ir pašarų tranzitą per Lietuvą
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius siūlo uždrausti ne tik importuoti, bet ir tranzitu gabenti žemės ūkio produktus ir pašarus per Lietuvą.
Pasak K. Starkevičiaus, pakeitimai siūlomi siekiant, kad šie produktai nepatektų į Lietuvą.
„Tada negalės krovininiai grūdai keliauti per Klaipėdos uostą ir visi kiti produktai, jeigu kas dar keliauja. Išskyrus, aišku, tuos, kurie gabenami pagal sutartis su Kaliningradu. Tie kiekiai, kurie buvo iki karo su Ukraina, tie skaičiai nemažėja“, – BNS teigė jis.
Pasak jo, kol kas maisto produktai nėra sankcionuojami, todėl jie keliauja per Klaipėdos uostą.
„Todėl visi ir pro pirštus žiūrėjome. Nei vadovai (Lietuvos – BNS) kėlė šį klausimą (dėl rusiško maisto – BNS). Reikia klausti jų, kodėl“, – kalbėjo K. Starkevičius.
Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad per Latvijos ir Estijos uostus gabenami dar didesni rusiškų žemės ūkio produktų kiekiai.
„Ką mes, Europa, neapsirūpiname maisto produktais? Rusija eina per visus vartus, kokie tik gali būti. Išnaudoja visus kelius. Paleidžiame, nes esame visa Europa be stuburo. Patys jiems suteikiame galimybes už šituos pinigus pirktis bairaktarus ir atakuoti Ukrainą. Tarytum neišsimaitintume. Tas klausimas ir yra – kodėl Europa ginklų, amunicijos Ukrainai neduoda, rusišką produkciją perka…“, – aiškino parlamentaras.
Praėjusią savaitę beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų pasiūlė laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus.
Seime įregistruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos. K. Starkevičius siūlo papildyti šias pataisas.
Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.
BNS turimais duomenimis, 2021 metais geležinkeliu ir autotransportu iš Rusijos į Klaipėdos uostą buvo atgabenta 169,2 tūkst. tonų kviečių ir kukurūzų, 2022 metais – 154,8 tūkst. ( 8 proc. mažiau), 2023 metais – 146,9 tūkst. (5 proc. mažiau), o šiemet per sausį ir vasarį rusiškų avižų, kviečių ir kukurūzų tranzitas siekė 41,5 tūkst. tonų, iš jų kviečių – 24,4 tūkst. tonų.
Latvija praėjusią savaitę laikinai uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, tačiau ne tranzitą.
Žemės ūkio ministerija šį pirmadienį pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.
Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.
STT dėl piktnaudžiavimo pareiškė įtarimus dar keturiems tarybų nariams
Įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo pareikšti dviem buvusiems Vilniaus miesto ir Mažeikių rajono tarybų nariams, taip pat dviem Šilutės ir Lazdijų rajonų tarybų nariams, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Kaip nurodė STT, įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo pareikšti buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Sergejui Popovui, tuometinei Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei Genoveitai Gricienei, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariui Edgarui Padimanskui, o dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo bei dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais – Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariui Arūnui Vaišnorui.
Tyrimo duomenimis, S. Popovas, kaip tuometinis tarybos narys, turėjo teisę gauti išmoką biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, tačiau buvo sudaręs galimai fiktyvią negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį biurui, kur tarybos nario veiklos nevykdė, ir, siekdamas asmeninės naudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikdavo sąskaitas faktūras.
Šitaip S. Popovas, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba ir galimai apgaule įgijo 7,4 tūkst. eurų.
Kito ikiteisminio tyrimo duomenimis, galiojant griežtoms karantino režimo sąlygoms bei viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimams, G. Gricienė, siekdama sau turtinės naudos ir pasinaudodama tarybos narės padėtimi, savivaldybės administracijai pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus už įsigytą kurą ir automobilio remonto paslaugas, kurios nebuvo susijusios su tarybos narės veiklos vykdymu.
Administracijai ji taip pat pateikė galimai kitiems asmenims išduotus pirminės apskaitos dokumentus už kurą. Įtariama, kad šiais būdais galėjo būti pasisavinta daugiau nei 4,2 tūkst. eurų.
Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys E. Padimanskas, įtariama, siekdamas gauti kompensacijas už patirtas išlaidas, administracijai galimai pateikė sąskaitas, kurios buvo skirtos apmokėti ne jo, kaip tarybos nario, veiklai naudojamam automobilio remontui apmokėti.
Tokiu būdu jis galimai neteisėtai įgijo daugiau nei 3,1 tūkst. eurų.
Dar vieno ikiteisminio tyrimo duomenimis, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Arūnas Vaišnoras, sistemingai klastodamas tikrus dokumentus dėl neva patirtų kuro išlaidų, įtariama, galimai neteisėtai įgijo daugiau nei 4,5 tūkst. eurų.
STT skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 24 savivaldybių tarybos narių išmokų: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.
Ikiteisminiai tyrimai atliekami siekiant patikslinti ir įvertinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama tarybos nariams naudojant išmokas su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.
Tyrimai pradėti atsižvelgiant į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją ir gaunamus pranešimus dėl įtariamo savivaldybių lėšų neskaidraus, nepagrįsto naudojimo ir atskaitomybės trūkumo.
Premjerė mano, kad Lietuvai pavyks paneigti Lenkijos ūkininkų įtarimus
Lenkijos ūkininkams nuo praėjusio penktadienio pasienyje su Lietuva pradėjus tikrinti vilkikus, neva vežančius ukrainietiškus ar rusiškus grūdus, premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Lietuvai pavyks paneigti kaimyninės šalies ūkininkų įtarimus.
„Nėra kažkokios ypatingos situacijos pasienyje, (…) ką turbūt ir reikėjo įrodyti – nėra kažkokio grūdų gabenimo iš Lietuvos į Lenkiją, nes, tiesą sakant, tai neturi jokios prasmės. Ir kiekiai, kurie į Lietuvą buvo atgabenti iš Ukrainos 2023 metais, o ir 2024 metų pradžioje, yra tikrai labai labai maži“, – pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Lenkijos premjeru Donaldu Tusku sakė I. Šimonytė.
„Manau, kad tokiu gana keistu būdu pavyks įtikinti protestuojančius žmones, kad tokio transporto, apie kurį yra teigiama, nėra, ir kad mes šituo klausimu tikrai neturime ko slėpti – esame pasiryžę viską deklaruoti, visus skaičius padėti ant stalo“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė taip pat atmetė Lenkijos ūkininkų teiginius, jog Lietuva gali būti paskutinė šalis į trečiąsias šalis skirtos išgabenti žemės ūkio produkcijos stotelė.
„Tas tranzitas yra užbaigiamas importo deklaracijomis, jeigu net taip ir būtų (tranzitu gabenamos prekės liktų Lietuvoje – BNS), ir importo duomenis Muitinė tikrai visiems, man atrodo, yra atskleidusi ir jokių ten didelių skaičių nėra, net lyginant su Lietuvos derliais – to, ką mes išauginame – o jau lyginant su didelių šalių derliais, tai išvis (kiekiai maži –BNS)“, – teigė premjerė.
„Žinoma, tą situaciją vertiname kaip tokią, kokia yra susiklosčiusi. Yra tam tikras protestas, yra tam tikri kaltinimai, kuriuos norime paneigti, ir manau, kad juos paneigti pavyks“, – pridūrė ji.
Anot I. Šimonytės, Lietuvos institucijų – policijos, muitinės, pasieniečių – bendradarbiavimas bei papildomos Lenkijos institucijų pajėgos padėjo nesutrikdyti ir nestabdyti eismo svarbiame tarptautiniame kelyje.
Protestuojantys Lenkijos ūkininkai nuogąstauja, kad dalis Ukrainos grūdų, juos perdirbus arba suklastojus dokumentus, iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją.
Lietuvos pareigūnams tikintis, jog savaitę suplanuota protesto akcija pasienyje su Lenkija bus trumpinama, jos organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) pirmadienį LRT radijui teigė, kad akcija vyks, kaip numatyta.
Jis pabrėžė, kad protestuojantys Lenkijos ūkininkai neturi jokių pretenzijų Lietuvos vežėjams ar ūkininkams, nes neatmetama, kad daug grūdų transportuojama pasitelkiant Lenkijos kompanijas.
Anot jo, bus laukiama aiškesnių patikrinimų rezultatų, taip pat planuojama, kad tokie patikrinimai be išankstinio perspėjimo vyks bent kartą per savaitę.
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų paskutinį ketvirtį buvo 383,5 euro
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) paskutinį praėjusių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2319,5 euro ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,6 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1936 eurus – 4,5 proc. daugiau.
Atlyginimų atotrūkis tarp šių regionų ketvirtąjį ketvirtį siekė 383,5 euro ir per ketvirtį padidėjo 17,7 euro, pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ Sostinės regione siekė 1422,9 euro – 4,2 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1204,7 euro arba 3,8 proc. daugiau.
Vidutinis darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose savivaldybėse nuo 0,3 (Pasvalio rajone) iki 10 proc. (Pagėgių).
Didžiausią atlyginimą iki mokesčių – 2396,9 euro – gavo Vilniaus miesto įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis 286,6 euro viršijo šalies vidurkį. Mažiausiai – 1385,4 euro – uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų darbo užmokestis buvo 1011,5 euro mažesnis nei Vilniaus miesto.
Per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais – vidutinis darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 5,9 iki 21,3 procento.
Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,3 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 0,6 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo Sostinės regione 3 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,2 proc.
Sartuose išdygo į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti griežtai saugomi grybai
Sartų regioniniame parke pasirodė labai reti, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti ir griežtai saugomi grybai – paprastieji taukiai.
Apie tai šią savaitę paskelbė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Kaip pranešime nurodo direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistė Daiva Norkūnienė, paprastieji taukiai yra Sartų regioninio parko pasididžiavimas, juos surasti ir pamatyti norėtų daugelis besidominčiųjų saugomomis rūšimis.
„Šie grybai ypatingi – ne tik saugomi kaip daugelis kitų retų grybų, bet įrašyti į griežtai saugomų rūšių sąrašą“, – teigia D. Norkūnienė.
Paprastieji taukiai (Sarcosoma globosum) yra išskirtinės išvaizdos ir biologijos nevalgomi grybai. Jų vaisiakūniai vienamečiai, bet gali išdygti ir vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje, išlaukti žiemą po sniego danga ir baigiantis žiemai augti toliau.
„Vis dėlto masinis taukių dygimas yra dabar, nutirpus paskutiniam sniegui. Jei bus palankūs orai, šios „statinaitės“ išliks ir iki gegužės pabaigos“, – nurodo D. Norkūnienė.
Pasak jos, prieš 60 metų taukiai buvo dažni vakarinėje ir vidurio Lietuvoje, vėliau daugiau kaip 30 metų buvo visai nebeaptinkami. Tik 2008 metais taukiai vėl ėmė rastis ir šiuo metu mūsų šalyje žinoma daugiau kaip 30 radaviečių, visos jos telkiasi vidurio ir Rytų Lietuvoje.
Beveik trečdalis radaviečių yra Sartų regioniniame parke, Antazavės šile ir Ilgašilio miške.
Paprastasis taukius yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, tai labai retas ir nykstantis grybas Europoje. Iš viso taukių žinoma 16 rūšių, o Lietuvoje randama viena.
Į 2010 metais aplinkos ministro patvirtintą Griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktos 39 rūšys, iš jų keturios grybų: didysis kuokas, krokinis minkštenis, paprastasis taukius ir smiltyninis ausūnis.
LHMT: penktadienį fiksuotas šilumos rekordas, Druskininkuose sušilo iki 14 laipsnių
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, jog penktadienį fiksuotas visų laikų kovo 1-osios šilumos rekordas – Druskininkuose termometrų stulpeliai pakilo iki beveik 14 laipsnių.
„Tokios šiltos pirmosios kalendorinio pavasario dienos mūsų šalyje dar nebuvę. Remiantis preliminariais duomenimis, išmatuotas naujas kovo 1-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas. Druskininkuose sušilo net iki +13,9 °C“, – „Facebook“ paskyroje šeštadienį pranešė LHTM.
Pasak tarnybos, ankstesnis, prieš 65 metus, Lazdijuose ir Kybartuose užfiksuotas rekordas viršytas daugiau nei dviem laipsniais – tuomet matavimo stotys fiksavo 11,8 laipsnio celsijaus.
LHMT tvirtina, kad vietiniai šilumos rekordai penktadienį buvo fiksuoti beveik visose pagrindinėse šalies meteorologijos stotyse, išskyrus Nidą.
Tarnybos teigimu, anomalią šilumą lėmė stiprus šilto oro srautas iš Pietų Europos.
Tai jau antrasis dienos šilumos rekordas šiemet, pernai tokių fiksuota septyniolika, 2022-aisiais – trylika, 2021-aisiais – šeši.
Šeštadienį hidrometeorologai prognozuoja, jog šalyje sušils iki 6–11, o kai kur – ir iki 13 laipsnių, tačiau rekordų nesitikima: kovo 2-osios aukščiausia temperatūra fiksuota prieš daugiau nei tris dešimtmečius, t. y. 1992-aisiais Varėnoje, kuomet oras sušilo iki lygiai 14 laipsnių.
Populiariausia partija išlieka opoziciniai socialdemokratai – LIETUVOS RYTAS/VILMORUS APKLAUSA
Populiariausia šalyje išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), rodo penktadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa.
Jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai, už LSDP balsuotų 19 proc. apklaustųjų, kai gruodį – 19,9 procento.
Reitingų lentelėje antrą poziciją išlaiko valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su 11,3 proc. palaikymu (7,7 proc. gruodį).
Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), už kurią balsuotų 8,7 proc. respondentų, kai gruodį – 7,6 procento, toliau lentelėje – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Už ją balsuotų, tiek pat, kiek ir už LVŽS – 8,7 proc. gyventojų, kai gruodį už „valstiečius“ būtų balsavę 7,6, už demokratus – 7,5 procento apklaustųjų.
Opozicinė Darbo partija sulauktų 4,7 proc. paramos (3,6 proc. gruodį), valdantysis Liberalų sąjūdis – 4,5 proc. (3,6 proc. gruodį), Lietuvos regionų partija – 3,3 proc. palaikymo (3,1 proc. gruodį), o Laisvės partija – 1,6 proc. palaikymo (2,8 proc. gruodį). Lietuvos lenkų rinkimų akciją palaikytų 1,1 proc. apklaustųjų, kai gruodį šis procentas siekė 1,2.
8,7 proc. apklaustųjų teigė, kad nebalsuotų, o 27,2 proc. – nežinojo, už ką. Gruodį šie skaičiai atitinkamai buvo 10,6 ir 28,7 procento. Už kitą partiją balsuotų 1,2 proc. gyventojų, kai gruodį – 1,5 procento.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 8–17 dienomis. Apklausti 1002 šalies gyventojai, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.