Šiais metais daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Komisijai priėmus deleguotojo reglamento papildymą, susijusį su pirmuoju geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartu, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) reikalavimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo pripažįsta netekusiu galios. Visiems žemės ūkio veiklos subjektams iki kovo 20 d. bus išsiųsti pranešimai apie daugiamečių pievų atkūrimo procedūros netaikymą.
Europos Komisija priėmė papildytą deleguotąjį reglamentą, kurio vienas iš papildymų valstybėms narėms suteikia galimybę netaikyti reikalavimo atkurti daugiametes pievas, jeigu plotas, kuris turi būti pertvarkytas į daugiametes pievas arba kuriame turi būti įkurtos daugiametės pievos (t. y. plotas, kurį pareikalauta atkurti pareiškėjų), neviršija daugiamečių pievų plotų, kurie yra įregistruoti Kontrolinių žemės sklypų (KŽS) duomenų bazėje, bet nebuvo deklaruoti einamaisiais metais.
Pritaikius šią sąlygą, Lietuvoje nustatyta, kad 2023 m. nedeklaruotų daugiamečių pievų plotai, esantys KŽS duomenų bazėje, padengia reikiamą atkurti daugiamečių pievų plotą, todėl daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės.
Atkreipiame dėmesį, jog 5 proc. daugiamečių pievų pokyčio riba, palyginus su 2018 m. nustatytu referenciniu dydžiu, lieka galioti, todėl ateityje svarbu laikytis įsipareigojimo dėl pievų išlaikymo, o suarus pievas ar pakeitus jų paskirtį ir esant reikalavimui jas atkurti, šias pievas atkurti.
Patvirtinta nauja tręšimo mėšlu ir srutomis tvarka
Aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė įsakymo „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pataisas, kuriose numatyta nauja tręšimo mėšlu ir srutomis tvarka. Dėl šios tvarkos po antradienį įvykusių derybų susitarė abiejų ministerijų ir ūkininkams atstovaujančių organizacijų atstovai.
„Laukus tręšti mėšlu ir srutomis bus draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., tačiau naujoje tvarkoje yra numatyta išimčių. Jos įteisintos dėl skirtingų gamtinių sąlygų minėtais laikotarpiais“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. bus galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurios nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Bus draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos, o į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.
Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. tręšimui galioja tos pačios sąlygos, tačiau netaikomas reikalavimas, kad azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.
Kaip ir anksčiau, visą laikotarpį draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę.
Naujoje tvarkoje nebelieka nuostatos, kad Žemės ūkio ministerija gali paskelbti ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvoje arba atskiruose regionuose, jei 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃.
„Ateityje, kai sulauksime mokslininkų išvadų, ketiname tobulinti šios tvarkos nuostatas dėl mėšlo laikymo rietuvėse“, – teigia aplinkos viceministrė.
Tręšiant dirvą mėšlu ir srutomis, būtina laikytis aplinkosauginių reikalavimų, nes neatsakingas tręšimas organinės kilmės trąšomis daro žalą aplinkai. Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius.
Išsamiau, kaip tinkamai mėšlą laikyti, saugoti ir juo tręšti, skaitykite Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.
Bus griežtinama moliūgų augintojų kontrolė
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) visuotiniame-ataskaitiniame susirinkime Babtuose (Kauno r.) aptarė didžiausią įtaką daržovių sektoriui darančius veiksnius ir galimus problemų sprendimus.
Pasak LDAA direktorės Indrės Lukoševičienės, besikeičiantis klimatas, ekstremalūs oro reiškiniai, griežti aplinkosaugos reikalavimai daržovių augintojams kelia didelį nerimą. Daugėjant naujų kenkėjų ir augalų ligų, nukenčia derliaus kokybė ir kiekybė, pasiūla tampa nepastovi. Eksportas patiria spaudimą dėl geopolitinio nestabilumo ir pabrangusių išlaidų transportavimui. Ir Lietuvos, ir kitų ES šalių daržovių augintojai taip pat susiduria su didėjančių gamybos sąnaudų, išteklių (vandens, darbo jėgos) trūkumo, infliacijos problemomis.
LDAA atidžiai stebi Europoje kylančius ūkininkų protestus, palaikė ir protesto akciją, vykusią Lietuvoje. „Tačiau norime pasidžiaugti, kad Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija išgirdo ūkininkus“, – sakė direktorė.
Šiandien asociacijai labiausiai rūpima problema lieka susietoji parama už moliūgus. LDAA teigimu, juos auginti patrauklu pseudoūkininkams, kurie nori pasiimti tik išmokas.
Praėjusiais metais moliūgai buvo išbraukti iš susietosios paramos. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, moliūgų plotai per 3-4 metus išaugo daugiau nei 5 kartus, o tai rodė galimą piktnaudžiavimą parama bei kėlė abejones dėl jos poreikio.
Tačiau 2023 m. pasėlių deklaravimas parodė, kad vis dėlto ne susietoji parama buvo pagrindinė priežastis auginti moliūgus – plotai sumažėjo tik apie 15 proc. Žemės ūkio ministerijos teigimu, pagrindinė priežastis yra valdos ekonominis dydis (VED), kuris skaičiuojamas bendrai visoms atviro grunto daržovėms ir atitinkamai ūkininkų dalyvavimas „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonėje, pagal kurią reikalaujama didinti VED. O moliūgai yra patogiausia ir lengviausiai auganti kultūra, kurios VED toks pat, kaip ir kitų daržovių.
Žemės ūkio ministras K. Navickas informavo augintojus, kad ŽŪM šiemet planuoja sugrąžinti moliūgus į susietąją paramą, nes tikrai yra nemažai dirbančių ir moliūgus auginančių ūkių. „Tačiau griežtinsime susietosios paramos kontrolę“, – užtikrino ministras. Be to, jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projektuose nuo šiol 50 proc. VED vertės privaloma pagrįsti pardavimo sąskaitomis, o tai sumažina moliūgų deklaravimo patrauklumą dėl VED. Svarstomi ir kiti saugikliai, kurie užkirstų kelius galimiems piktnaudžiavimams.
Patvirtintos priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis” taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (priemonė) įgyvendinimo taisyklės.
Pagal intervencinę priemonę „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ parama skiriama kasmet už žemės ūkio naudmenų plotą vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių (didesnio ar mažesnio intensyvumo), ar vietovėse, kuriose esama kitų specifinių kliūčių (intensyvaus karsto ar potvynių užliejamose vietovėse), siekiant kompensuoti pareiškėjams dalį patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų dėl vietovei nustatytų didelių gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.
Pareiškėjai, norintys gauti paramą, privalo būti aktyvūs ūkininkai ir atitikti bendruosius reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Taisyklės) II skyriuje, laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, nustatytų Taisyklių III skyriuje, bei kurių žemės ūkio valda arba jos dalis:
• yra vietovėje, kurioje esama didelių gamtinių kliūčių (didesnio arba mažesnio intensyvumo);
• patenka į Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ar Nemuno deltos užliejamų pievų arba į tam tikrų šalies regionų teritoriją, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, kategorijos.
Kompensacinės išmokos skiriamos kasmet vietovėse, kuriose esama:
• didelių gamtinių kliūčių (didesnio arba mažesnio intensyvumo) – už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius (Klasifikatoriaus I–III, V grupės) ir ganyklas arba pievas (Klasifikatoriaus IV, VI grupės);
• kitų specifinių kliūčių (intensyvaus karsto ar potvynių užliejamose vietovėse) – už plotus, deklaruojamus Klasifikatoriaus I-VI grupių kodais.
Norintiems gauti valstybės pagalbą už pieninių veislių gyvūnų produktyvumo tyrimą būtina dalyvauti veisimo programose
Jau netrukus valstybės pagalba bus teikiama tik už veisimo programose dalyvaujančių pieninių veislių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų) produktyvumo tyrimus.
Šį sprendimą, kuris įsigalios nuo š. m. gegužės 1 d., Žemės ūkio ministerija priėmė siekdama, kad pagalbos veislininkystei lėšos būtų nukreiptos būtent ūkinių gyvūnų veislininkystei. Tokiu būdu norima paskatinti grynaveislių pieninių gyvūnų veisėjus dalyvauti šių gyvūnų veisimo programose.
„Netikslinga ir neracionalu pagalbą teikti už visų pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimus, neatsižvelgiant į tai, ar šių tyrimų rezultatai ir duomenys yra panaudojami veislininkystei“, – sako žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.
Už ūkinių gyvūnų veislininkystę yra atsakingos šių gyvūnų veisimo asociacijos, kurios rengia ir įgyvendina veisimo programas. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad gyvūnų laikytojai (veisėjai), norintys, kad jų gyvūnai būtų įrašyti į kilmės knygas ir dalyvautų veisimo programoje, neprivalo tapti veisimo asociacijos nariais, t. y. narystė asociacijoje nėra privaloma. Pakanka, kad gyvūnai būtų veisimo programos dalyviai.
Grynaveislių pieninių gyvūnų laikytojai, kurių gyvūnai nėra įtraukti į veisimo organizacijų programas, ir norintys, kad jų produktyvumas būtų tiriamas ir už tai gauti valstybės pagalbą (iki 70 proc. išlaidų kompensaciją), turi kreiptis į pasirinktą organizaciją:
• Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (www.ljgga.lt; Trakėnų g. 14, Trakiškių k., 68115 Marijampolė. Tel.: +370 607 06010 +370 686 40991, el. p. ljggasociacija@gmail.com);
• Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (www.holstein.lt; Kalvarijos g. 128, 46403 Kaunas. Tel.!+ 370 37 393 235, + 370 687 34801, + 370 37 393234, el. p. info@holstein.lt, edvardasg@litgenas.lt);
• Lietuvos galvijų gerintojų asociacija (Sutkūnų k., 76116 Šiaulių r. Tel.: + 370 41 507101, + 370 695 75676, + 370 41 507101, el. p. lietuvoszgga@gmail.com)
• Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija (www.gic.lsmuni.lt; R. Žebenkos g. 12, Baisogala, 82317 Radviliškio r. Tel. + 370 612 14095, el. p. ukiniai.gyvunai@gmail.com, ruta.sveistiene@lsmuni.lt);
• Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacija (Griciūnų k., Jauniūnų sen., 19154 Širvintų r. Tel. + 370 623 96070, el. p. a.emuzyte@gmail.com).
Parengta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir „Dzūkų žinių“ informaciją