Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimas ketina įstatyme įtvirtinti Kultūros pasą
Seimas svarstys Švietimo įstatymo pataisas, siūlančias jame apibrėžti Kultūros paso sąvoką.
Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio pristatytoms įstatymo pataisoms.
„Jau keleri metai Kultūros pasas veikia, bet jis niekaip nereglamentuojamas įstatyme“, – pateikdamas projektą Seime sakė V. Juozapaitis.
Šiuo dokumentu siekiama „užtikrinti kokybiškų kultūros ir meno paslaugų prieinamumą.“ Planuojama, kad Kultūros paso paslaugos bus teikiamos ir vaikams, dalyvaujantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose.
Kaip nurodo projekto autorius V. Juozapaitis, šiuo metu Kultūros paso priemonės savivaldybėse skiriasi, o tai reiškia, kad skirtingose savivaldybėse augantys vaikai gauna skirtingo lygio paslaugų įvairovę ir kokybę.
Įstatymo pataisos numato, kad Kultūros paso administravimo, jo finansavimo, indeksavimo pagal savivaldybių socialinius ir ekonominius rodiklius tvarką nustatys kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai.
Į Švietimo įstatymą siūloma įrašyti, kad Kultūros pasas – tai „priemonė mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas“.
Jeigu Seimas pritartų, Kultūros paso paslaugos būtų teikiamos besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas (išskyrus besimokantiems pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas), taip pat ir lituanistinio švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams.
Už Švietimo įstatymo pataisas antradienį po pateikimo vieningai balsavo 114 Seimo narių. Seimo plenarinėje salėje jas toliau planuojama svarstyti rudens sesijoje.
Kaip turi būti įgyvendinamos Kultūros paso priemonės, šiuo metu savo įsakymais nustato kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai.
Siūloma, kad Švietimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2025 metų.
Seimas linkęs numatyti baudas už privačios parkavimo vietos užėmimą
Seimas linkęs už savavališkai užimtą privačią automobilio parkavimo vietą numatyti nuo 30 iki 90 eurų siekiančias baudas ir priverstinį tokios transporto priemonės nuvežimą.
Antradienį parlamentarai pritarė tai numatančioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Jas po svarstymo palaikė 81 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, 30 parlamentarų susilaikė. Dėl baudų įteisinimo Seime liko dar vienas balsavimas – priėmimo stadija.
Seimo narys demokratas Algirdas Stončaitis prognozavo, kad dėl naujo reguliavimo padidės darbo krūvis policijai, daugės konfliktinių situacijų.
„Reikės aiškiai ir suprantamai kiekvienam gyventojui ir miesto svečiams pažymėti, kad tai yra privačios parkavimo vietos ir nevalia jomis naudotis be savininko sutikimo. Šitas reguliavimas įneš papildomų keblumų, nesusipratimų. (…) Konfliktinių situacijų, tikėtina, didės, policijai darbo daugės“, – iš Seimo tribūnos sakė A. Stončaitis.
Jo nuomone, viena iš išeičių būtų numatyti papildomus asignavimus policijai.
„Kitas dalykas, gal reikėjo numatyti, kad to imtis būtų galėję ir savivaldybių Viešosios tvarkos skyriai“, – svarstė A. Stončaitis.
Kodekso pataisas inicijavęs Seimo narys konservatorius Vilius Semeška mano, kad privati nuosavybė turi būti ginama, tam yra valstybė, savivalda, policija.
„Problema yra tame, kad iki šiol užėmus neteisėtai privačią parkavimo vietą, policijos pareigūnai atvykdavo, tačiau padėti gyventojams negalėjo, nes neturėjo teisinių instrumentų“, – sakė V. Semeška.
Kodekse įteisinus baudas, jo nuomone, tai bus atgrasymo priemonė, kaip, pvz., buvo ir dėl rūkymo balkonuose.
Jei Seimas pritartų, baudos grėstų už neteisėtą parkavimą „kito asmens nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje transporto priemonės stovėjimo vietoje ar žemės sklype, kuriame ji įrengta“. Tokios stovėjimo vietos turi būti pažymėtos kelio ženklu „Rezervuota stovėjimo vieta“.
Parlamentaras V. Semeška projektą parengė reaguodamas į gyventojų skundus, nes vis daugiau žmonių įsigyja privačias požemines arba antžemines stovėjimo vietas, tačiau jos kartais būna neteisėtai užimtos.
Seimui pateikta R. Vaikšnoro kandidatūra į kariuomenės vadus: pritaria visuotiniam šaukimui
Antradienį Seimui pateikta brigados generolo Raimundo Vaikšnoro kandidatūra į Lietuvos kariuomenės vadus. Prisistatydamas kandidatas parlamentarams akcentavo oro gynybos svarbą ir pabrėžė pritariantis visuotiniam šaukimui.
„Geopolitinė situacija diktuoja, kad neturime visiškai prabangos švaistyti laiką tuščiai, todėl visas dėmesys turi būti sutelktas į atgrasymą ir viso NATO aljanso gynybą. Stipri Lietuvos kariuomenės kolektyvinė gynyba, įsipareigojimai yra svarbiausi prioritetai“, – Seimo posėdžio metu teigė R. Vaikšnoras.
Prisistatydamas kandidatas akcentavo pradėtų darbų tęstinumo svarbą.
„Pradėtų darbų tęstinumas, esamų ir naujų suplanuotų pajėgumų integravimas, personalo užpildymas, jo parengtumas sustiprins Lietuvos kariuomenę ir padės išlaikyti reikiamą kovinę parengtį. Pajėgų stiprinimas turi būti subalansuotas, užtikrinant visų mūšio operacinių sistemų funkcionavimą“, – teigė jis.
R. Vaikšnoras taip pat tikino pritariantis visuotiniam šaukimui. Visgi, pasak jo, tokiam žingsniui reikėtų ruoštis palaipsniui.
„Aš kaip kandidatas pritariu visuotiniam šaukimui, tačiau reikėtų turbūt eiti palaipsniui. Tam reikalinga infrastruktūra, tam reikalingi mokymo laukai, tam reikalinga pasiruošti instruktorius, tačiau palaipsniui, kas metai, priklausomai, kokie sprendimai yra priimti, mes galime didinti jaunųjų karių pašaukimo skaičių, tokiu būdu didindami savo rezervą“, – akcentavo jis.
Prisistatydamas kandidatas taip pat pabrėžė poreikį stiprinti oro gynybą.
„Pamokos Ukrainoje rodo, kad visos sistemos yra svarbios, be to oro gynyba yra viena svarbiausių, nes mes šiandieną turime iš tikrųjų daug skylių“, – sakė R. Vaikšnoras.
„Mes turime taktinės paskirties – nedidelio nuotolio, nedidelio aukščio (sistemos – ELTA). Ir naujų baterijų įsigijimas iš tikrųjų padėtų ne tik apsaugoti mūsų kovinius padalinius, bet kartu ir priimančiosios šalies priėmimo taškus“, – pridūrė jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad prezidento pagrindinis lūkestis buvo, kad naujas kariuomenės vadas būtų telkianti figūra.
„Prezidento lūkestis buvo parenkant kandidatą visų pirma siekti, kad jis būtų vienijantis žmogus, vienijantis taip pat ir politinį spektrą, ir tuos, kurie rūpinasi gynybos klausimais, visuomenės įvairias grupes. Tai dėl to iš tiesų buvo to tikro tikrinimosi su visais, ar yra kažkokių nuogąstavimų dėl kandidatų ir panašiai“, – žurnalistams sakė K. Budrys.
Jis taip pat išskyrė ir kriterijus, pagal kuriuos šalies vadovas atsirinko kandidatą.
„Kriterijai, tai yra vadovavimas visoms grandims (…). Antras dalykas yra vadovavimas sausumos pajėgoms, tai yra ir tam tikra tradicija ir praktinė nauda, su kuria prezidentas susipažino dirbdamas su generolu Rupšiu kariuomenės vado pozicijoje. Ir tarptautinė patirtis – darbas NATO štabuose“, – sakė jis.
Numatoma, kad dabartinis kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys būtų atleistas iš pareigų šių metų liepos 23 dieną, o R. Vaikšnoras penkerių metų kadencijai būtų paskirtas šalies kariuomenės vadu liepos 24 dieną.
ELTA primena, kad dabartinio kariuomenės vado, generolo V. Rupšio kadencija baigiasi šių metų liepos mėnesį.
Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
R. Vaikšnoro kandidatūrai palaikymą yra išreiškę parlamento valdančiųjų ir opozicinių partijų nariai, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė.
R. Vaikšnoras šiuo metu eina sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės štabo viršininko pavaduotojo kariniam rengimui pareigas. Anksčiau jis yra buvęs Sausumos pajėgų vadu, šių pajėgų štabo viršininko pavaduotoju operacijoms, Gynybos štabo Operacijų valdybos viršininku, brigados „Geležinis Vilkas“ vadu.
SAM siekia plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą: steigs gydymo bendruomenėse komandas
Siekiant plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę, dalyje šalies gydymo įstaigų bus steigiamos gydymo bendruomenėse komandos (GBK).
Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tokių komandų steigimui numatyta 3,4 mln. eurų investicijų iš Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšų.
Šiuo metu planuojama įsteigti 8 visos apimties ir 11 mažesnių GBK, kurios teiks asmens sveikatos priežiūros intervencijas, orientuotas į reguliarų vaistų vartojimą ir psichiatrinę slaugą, taip pat platų spektrą psichosocialinių intervencijų.
Taip pat, anot ministerijos, šios komandos padės ugdyti savarankiško gyvenimo ir savirūpos įgūdžius, motyvuos darbinei ar mokymosi veiklai, lavins priešdarbinius įgūdžius, o jei pacientas buvo hospitalizuotas paslaugos teikimo laikotarpiu – lankys jį ligoninėje.
Pilnos apimties komandoje, kuri vienu metu paslaugas teiks 200 pacientų, dirbs gydytojas psichiatras, 6 psichikos sveikatos slaugytojai, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, ergoterapeutas.
Atsižvelgiant į lėšų apimtį, gydymo bendruomenėse komandos bus steigiamos prioriteto tvarka apskričių centrų savivaldybėse, taip užtikrinant paslaugų suteikimą visos apskrities gyventojams, pažymima SAM išplatintame pranešime.
Pačios GBK teikiamos paslaugos bus finansuojamos nuo 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Paraiškas gauti finansavimą komandų steigimui per Centrinę projektų valdymo agentūrą teikia gydymo įstaigos.
V. Matijošaitis žada kauniečių apklausą dėl paminklo A. M. Brazauskui
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis žada surengti laikinosios sostinės gyventojų apklausą dėl paminklo buvusiam šalies vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui.
„Mes visada darome apklausas“, – po savivaldybės tarybos posėdžio žurnalistams sakė meras.
„Mes darysime ir apklausą, ir vietą rinksime – žmonės rinksis. Mes padarome viską greičiau ir iki galo – nenusileidžiame kaip Vilniuje“, – pridūrė V. Matijošaitis.
Pasak jo, apklausos metu miesto gyventojų bus teiraujamasi tiek dėl vietos monumentui, tiek klausiama, ar apskritai reikia Kaune statyti paminklą A. M. Brazauskui.
„Be abejo, klausime“, – teigė meras.
Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui A. M. Brazauskui.
Po tarybos sprendimo savivaldybė skelbs oficialų konkursą dėl paminklo statymo. Specialiai suburta komisija vėliau vertins paminklo projektinius pasiūlymus ir priims galutinius sprendimus.
V. Matijošaitis pranešė apie iniciatyvą statyti paminklą A. M. Brazauskui istorinės Prezidentūros kiemelyje praėjusią savaitę.
Šis Kauno mero siūlymas spėjo sulaukti kritikos – kultūros ministras Simonas Kairys teigė kategoriškai nesutinkantis su V. Matijošaičio užmojais. Ministro teigimu, idėja yra bloga vietos prasme.
Skeptiškai apie mero siūlymą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes reikia turėti aiškią strategiją, o tai, anot jo, turėtų įvertinti ne politikai, bet istorikai.
A. M. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993–1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas.
A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d.
Dėl tarybos narių išmokų pareikšti įtarimai Alytaus ir Mažeikių rajono politikams
Atliekant ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariui Danieliui Jakubavičiui ir buvusiam Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariui Vytautui Visminui, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Anot STT, turimais duomenimis, tarybų nariai galimai suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos.
Teisėsauga nurodo, kad D. Jakubavičius, eidamas Alytaus rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir galimai piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, Alytaus rajono savivaldybės administracijai galimai padarė didesnę nei 8 000 eurų žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir sukčiavimo.
Kito tyrimo duomenimis, V. Visminas, būdamas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariu ir galimai piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai galimai padarė didesnę nei 3 000 eurų žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo.
Šiuo metu STT atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl 26 savivaldybių tarybos narių išmokų naudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.
ELTA primena, kad visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Migracijos departamentas: 20 tūkst. gyventojų turės pasikeisti asmens tapatybės korteles su elektroninio parašo lustais
Gyventojai, turintys nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. pabaigos išduotas asmens tapatybės korteles su elektroninio parašo sertifikatu – vadinamuoju lustu – jas turės pasikeisti, praneša Migracijos departamentas. Kaip pažymi įstaigos vadovė Evelina Gudzinskaitė, iki šių metų pabaigos tai bus galima padaryti nemokamai.
„Tiems, kurie korteles turėjo su elektroninio parašo lustu, jei jie kreipsis iki šių metų pabaigos, tos kortelės bus pakeistos nemokamai ir 10 eurų mokėti nereikės. O jei piliečiai kreipsis iki liepos 22 dienos – iki kada galios tie senieji parašai – tai kol bus laukiama naujos kortelės, bus galima naudotis senąja kortele. (…) Visiems kitiems kortelės keisti nereikia“, – LRT radijui antradienį teigė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
„Kalbame tik apie tuos piliečius, kurie asmens tapatybės korteles nori naudoti tam, kad galėtų elektroniniu parašu pasirašyti dokumentus“, – teigė departamento vadovė, pridurdama, kad korteles reikia nuolat keisti dėl šiai technologijai vis naujinamų ir griežtinamų Europos Sąjungos (ES) reikalavimų.
Ji pabrėžė, kad asmens tapatybės kortelės keitimas aktualus tik tiems piliečiams, kurie naudojasi jomis elektroniniam parašui. Tokių gyventojų, Asmens dokumentų išrašymo centro duomenimis, gali būti apie 20 tūkst.
E. Gudzinskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad iki 2022 m. rugsėjo 2 d. išduotos kortelės jau turėjo būti pakeistos, nes jose esantys elektroninio parašo sertifikatai yra dar senesni ir jas gyventojai buvo raginami pasikeisti iki praėjusių metų liepos.
„Jiems taip pat, deja, reikės ateiti ir jas pasikeisti“, – pažymėjo E. Gudzinskaitė.
Kaip skelbta anksčiau, už naują asmens tapatybės kortelę nereikės mokėti, jei ji bus keičiama įprasta tvarka, o prašymas ją pakeisti bus pateiktas nė vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 dienos. Vis tik jei kortelę gyventojai norės pasikeisti greičiau – per 5 arba per 1 darbo dieną – už ją teks sumokėti atitinkamai 60 arba 100 eurų.
Praėjusią savaitę ES sugriežtinus elektroninio parašo kūrimo įtaisams keliamus saugumo reikalavimus, senesnės nei iki 2024 metų sausio 1 dienos išduotos asmens tapatybės kortelės nuo šių metų liepos 23 dienos nebegalės būti naudojamos kvalifikuoto elektroninio parašo kūrimui.
Policija pradėjo tyrimą dėl galimo 14-metės paauglės privedimo prie savižudybės
Alytaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo 14-metės paauglės privedimo prie savižudybės.
Kaip pranešė Policijos departamentas, tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 133 straipsnį, jis numato atsakomybę už sukurstymą nusižudyti ar privedimą prie savižudybės.
Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
ELTA primena, kad pirmadienį dingusi nepilnametė galimai nukrito nuo Baltosios rožės tilto. Po pietų pranešta apie Punios apylinkėse rastą, įtariama, šios merginos kūną.
Kaip Eltai sakė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Kristina Janulevičienė, pirmadienį pieš 12 val. moteris pranešė, kad iš namų į mokyklą išėjo, bet į mokyklą taip ir nenuėjo jos 14-metė dukra. Pranešta, kad mergina dingo.
Anot K. Janulevičienės, policija peržiūrėjo vaizdo kamerų, įrengtų mieste, fiksuotus vaizdus ir paaiškėjo, kad nepilnametė ėjo link Dainų slėnio.
„Peržiūrėtos ten įrengtų vaizdo kamerų medžiaga, kur užfiksuota, kaip nuo tilto nukrenta žmogus ir spėjama, kad tai gali būti ieškoma nepilnametė“, – sakė K. Janulevičienė.
Pirmadienį, po pietų, policijos atstovė tvirtino, kad Punios apylinkėse, Nemuno upėje, rastas galimai nuo tilto nukritusios paauglės kūnas.
Mirusios nepilnametės kūnas rastas be išorinių smurto žymių.
Apklausa: daugiau kaip pusė lietuvių šalyje pasigenda įperkamo būsto
56 proc. respondentų sako, kad Lietuvoje trūksta įperkamo būsto, o net 71 proc. pasigenda efektyvesnių valstybės sprendimų, kad situacija keistųsi, atskleidė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir bendrovės „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ užsakymu atlikta apklausa.
Šių metų kovo–balandžio mėnesiais atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, jog 56 proc. apklaustųjų sutinka, kad jų gyvenamajame mieste ar rajone trūksta būstų už prieinamą kainą. Vos 10 proc. gyventojų galvoja, jog įperkamų būstų pakanka, o ketvirtadalis gyventojų neturi nuomonės dėl prieinamo būsto pasiūlos.
Būsto įperkamumo, nuomos bei paskolos aspektai didžiausią nerimą kelia 18–35 metų amžiaus gyventojams. 46 metų ir vyresniems respondentams didesnį susirūpinimą kelia karo grėsmė bei pragyvenimo išlaidos, o vyresni nei 56 metų apklausos dalyviai labiausiai jaudinasi dėl sveikatos priežiūros sistemos. Tarp apklaustųjų didesnė dalis vyrų akcentuoja ekonominių problemų svarbą.
Net du trečdaliai apklaustų nuomininkų šiuo metu nuomojasi būstą, nes neturi kitos galimybės. 16 proc. respondentų gyvena su kitais asmenimis tam, kad galėtų susimokėti už nuomą. Tokia pat dalis nuomininkų renkasi būsto nuomą dėl lankstesnės galimybės pakeisti gyvenamąją vietą, rodo apklausa.
Vertinant verslo ir privačių subjektų nuomojamų objektų patrauklumą nustatyta, jog 44 proc. apklaustų nuomininkų būtų labiau linkę nuomotis būstą iš privačių asmenų, o 46 proc. nuomininkų tvirtina, kad nuomos pasiūlos šaltinis jiems neturi didelės reikšmės.
85 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame būste. Verta paminėti, jog, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, nuosavo būsto dalis Lietuvoje sudaro apie 90 proc. ir yra didžiausia tarp organizacijos narių.
Apklausos duomenimis, Vilniuje ir Kaune nuomojamame būste dažniau gyvena 18–25 metų amžiaus moterys.
55 proc. apklaustų respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, per artimiausius dvejus metus planuoja įsigyti nuosavą būstą. Apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, dvejų metų laikotarpiu įsigyti nuosavo būsto nesirengia.
Du trečdaliai apklaustųjų Lietuvos gyventojų vienareikšmiškai pritaria, kad Vyriausybės vykdoma būsto politika yra netikslinga ir neužtikrina gyventojams prieinamo būsto pasiūlos.
Iš 70 apklaustų respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, 48 per artimiausius dvejus neplanuoja įsigyti nuosavo būsto, nes neišgalės sutaupyti pradinio įnašo sumos, reikiamos būstui įsigyti. 62 proc. Vilniuje gyvenančių nuomininkų pradinio įnašo priežastį įvardija kaip didžiausią kliūtį būstui įsigyti.
46 proc. apklausos dalyvių mano, kad Vyriausybė turėtų skatinti plėtotojus statyti daugiau municipalinių būstų už prieinamą kainą pagrindinių sričių darbuotojams, pvz., slaugytojams, policininkams ir mokytojams, kad šie galėtų gyventi šalia darbo. Didesnė dalis respondentų, pasirinkusių municipalinio būsto alternatyvą, yra vyrai.
Šiuo metu didžiąją šalies būstų fondo dalį sudaro namai, pastatyti iki 1990 metų, o dauguma Lietuvos gyventojų (66 proc.) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose dar 1961–1990 metais.
Užimtumo tarnyba: gegužę darbdaviai registravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų
Gegužę šalyje nedarbas traukėsi, o darbuotojų paieška kai kuriuose sektoriuose buvo aktyviausia per pastaruosius 12 mėnesių, pranešė Užimtumo tarnyba.
Užimtumo tarnybos duomenimis, laisvų darbo vietų skaičius augo trečią mėnesį iš eilės. O gegužę 5,2 tūkst. darbdavių registravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų.
Darbo pasiūlymų skaičius nuo metų pradžios buvo didžiausias didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos, švietimo sektoriuose.
Nuo praėjusių metų pradžios daugiausia darbo pasiūlymų gegužę skelbta barmenams, degalinių operatoriams, šaltkalviams, krovinių platformų ir krautuvų operatoriams, grindų ir plytelių klojėjams, metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, darbo ieškančiųjų grįžimas į darbo rinką išliko aktyvus: „gegužę dirbti pradėjo 19,8 tūkst. klientų – mažiau nei balandį, tačiau daugiau nei gruodžio–kovo laikotarpiu. Dar 8,4 tūkst. žmonių pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus“.
Aktyviausiai nuo metų pradžios darbo ieškantieji darbinosi apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei nekilnojamojo turto operacijų veiklą vykdančiose įmonėse.
„Fiksuojame ne tik šiam sezonui būdingą darbo rinkos suaktyvėjimą, bet ir įprastą nedarbo mažėjimą tokiu metų laiku. Bedarbių skaičius per gegužę susitraukė beveik penkiais tūkstančiais. Šią vasarą pasitinkame mažesniu registruotu nedarbu nei prieš metus“, – pastebėjo J. Zemblytė.
Registruotas nedarbas gegužę sumažėjo 0,4 proc. punkto ir birželio pradžioje siekė 8,2 proc. Nedarbo rodikliai mažėjo 56 iš 60 savivaldybių. Labiausiai nedarbas traukėsi vyrų, moterų, jaunimo ir vyresniųjų (50+) grupėse.
Mažiausias nedarbas fiksuojamas Neringoje (2,3 proc.) ir Birštone (5,2 proc.), didžiausias – Kalvarijoje (12,4 proc.) ir Ignalinos r. (11,6 proc.) savivaldybėse.
Iš viso Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 148,6 tūkst. asmenų, t. y. kas dvyliktas darbingo amžiaus asmuo ieško darbo.
Pirmąjį liepos šeštadienį siūloma paskelbti Giminių diena
Seimo narys Giedrius Surplys siūlo į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Giminių dieną.
Jei Seimas pritartų jo įregistruotoms Atmintinų dienų įstatymo pataisoms, kiekvienų metų pirmąjį liepos šeštadienį būtų minima Giminių diena.
Šios iniciatyvos autorius G. Surplys tikisi, kad tokios atmintinos dienos atsiradimas paskatins visuomenę domėtis savo giminės istorija, jos narių veikla ir indėliu į šalies gerovę.
„Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dominuoja greitas gyvenimo tempas ir technologijų poveikis, žmonės dažnai pamiršta savo šaknis ir paveldą. Įstatymo projektu siekiama atgaivinti visuomenės supratimą apie giminės svarbą ir giminystės ryšių puoselėjimo svarbą. Giminės istorija yra neatsiejama kultūrinio identiteto dalis“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys G. Surplys.
Pasak jo, Lietuvoje nuo seno organizuojami giminių susibūrimai, festivaliai ir giminių šventės yra svarbios bendruomenės stiprinimui ir vienišumo – ypač senatvėje – prevencijai. Todėl siekiama, anot G. Surplio, kad šie renginiai taptų nuolatine tradicija, skatinančia tarpusavio ryšius ir bendrystę.
Projekto autorius kviečia Lietuvą pradėti švęsti Giminių dieną jau šįmet.
„Ypač dėl to, kad 2024 m. pirmasis liepos šeštadienis sutampa su Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena“, – į sutapimą atkreipia dėmesį G. Surplys.
Šiuo metu atmintinų dienų sąraše, kuriame yra 90 dienų, Giminių dienos nėra.
Parengta pagal ELTA ir “Dzūkų žinių“ informaciją