Praėjusi savaitė buvo labai svarbi Lazdijų krašto gimnazijų abiturientams. Jie sužinojo brandos egzaminų rezultatus, gavo mokyklos baigimo atestatus ir smagiai atšventė savo dvylikos metų triūso pabaigą. Su gimnazijomis šiemet atsisveikino 163 mūsų krašto jaunuoliai.
Šventės iškilmingai prasidėjo šventine eisena nuo Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos iki miesto parko. Taip pat skambant Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios varpams, o vėliau persikėlė į Seirijų kultūros namus. Abiturientų veiduose netrūko plačių šypsenų ir laimės ašarų, o šventėje – gražių žodžių, jautrių palinkėjimų.
Laikė daug egzaminų
Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius sakė, jog rajono abiturientų egzaminų rezultatai yra geri. Tiesa, yra pateiktos kelios apeliacijos, todėl galutinės rezultatų statistikos dar nėra.
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos abiturientai laikė 9 valstybinius brandos egzaminus. 64 gimnazistai laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, 60 – užsienio kalbos (anglų) egzaminą, 51 – matematikos, 7 mokiniai laikė informacinių technologijų egzaminą, chemiją laikyti pasirinko 3 abiturientai, istoriją – 29, biologiją – 16, fiziką – 7 bei 14 mokinių laikė geografijos egzaminą. Mokyklinius brandos egzaminus (lietuvių kalbą ir literatūrą, technologijas, menus) gimnazijoje laikė 71 abiturientas.
Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje abiturientai taip pat laikė 9 valstybinius brandos egzaminus, iš jų 24 – lietuvių kalbos ir literatūros, 15 – užsienio kalbos (anglų) egzaminą, 14 – matematikos, 1 mokinys laikė informacinių technologijų egzaminą, chemiją laikyti pasirinko 1 abiturientas, istoriją – 8, biologiją – 12, fiziką – 2 bei 3 mokiniai laikė geografijos egzaminą. Mokyklinius brandos egzaminus (lietuvių kalbą ir literatūrą, technologijas, menus) gimnazijoje laikė 23 abiturientai.
Šiais metais Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos abiturientas Titas Karakas gavo 100 balų iš matematikos valstybinio brandos egzamino, o Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos abiturientė Augustė Bundzaitė – 100 balų iš lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino.
Su Lazdijų rajono ugdymo įstaigomis iš viso atsisveikina 163 mokiniai: Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos – 99, Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos – 28 moksleiviai. Lazdijų r. Veisiejų Sigito Gedos gimnazija išlydėjo 36 abiturientus.
Populiariausios studijos – IT ir programavimas
Liepą abiturientai ne tik švenčia išleistuves, bet ir privalo pasirinkti tolimesnį gyvenimo kelią. Dalis neapsisprendusių paprastai rinktis studijų neskuba, kiti gi klauso artimųjų patarimų. O giminaičių rekomendacijos, pasirodo, ištisus metus – tos pačios: siūlo tęsti mokslus universiteto suole ir rinktis konkrečiai medicinos, informacinių technologijų ar inžinerijos studijas.
Siekdama padėti suprasti, kokios studijos Lietuvoje yra siejamos su sėkminga, materialiai užtikrinta karjera, asociacija „Unicorns Lithuania“ jau ketvirtus metus iš eilės atlieka apie tai visuomenės nuomonės tyrimą.
„Matome tendencijas, besirenkantiems, kur studijuoti, žinutė yra viena: IT ir programavimas kiekvienus metus iš šių ketverių yra pačios populiariausios studijos“, – pasakojo laikinai asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės pareigas einanti Rūta Pukenė.
„Jeigu lygintume praėjusių ir šių metų rezultatus, įdomi tendencija ta, kad inžinerijos studijos šiemet aplenkė medicinos studijas. Po IT ir programavimo studijų antroje vietoje yra inžinerija, trečioje vietoje – medicina. Į pirmąjį penketuką taip pat patenka verslo vadyba ir teisė“, – pasakojo R. Pukenė. Pasak asociacijos vadovės, kalbant apie IT ir programavimo studijas, rinkos tyrimas atitinka ir darbo rinkos tendencijas. „Startuolių sektoriuje šiandien dirba per 18 tūkst. talentų. Vidutinis atlyginimas siekia 4 tūkst. eurų. Mūsų asociacijos duomenimis, tik startuoliai Lietuvoje ieško per 400 darbuotojų. Čia mes jau kalbame ne tik apie tuos, kurie kuria technologijas ir produktus, IT specialistus, bet ir apie tuos, kurie gali juos komercializuoti“, – sakė R. Pukenė.
Reikia ir rinkodaros specialistų
R. Pukenė aiškino, kad antras skyrius daugeliui startuolių po IT, kur trūksta darbuotojų, yra rinkodaros. „Trūksta rinkodaros, pardavimų, produktų specialistų ir vadovų. Matome, kad galimybės yra didelės, ir kartais, kalbant apie IT, mes labiau susikoncentruojame, kad tai yra tik programavimas, bet galima savo talentu startuolius stiprinti skirtingose srityse“, – kalbėjo R. Pukenė. „Unicorns Lietuva“ mato tendencijas, kad daug šalies startuolių planuoja plėsti savo veiklą.
„Tai yra stiprinti savo produktus ir paslaugas, plėstis į naujas rinkas. Galimybės jau yra geros šiandien, bet tikrai bus geros ir ateityje“, – sakė R. Pukenė. „Unicorns Lietuva“ tyrimas parodė, kad net 81 proc. apklaustųjų rekomenduoja dirbti startuoliuose, kurie šiandien yra siejami su inovatyviu verslu, naujomis galimybėmis, puikia darbo patirtimi. „Startuoliai yra tos įmonės, kurios veikia IT sektoriuje, veikia globaliai, sparčiai auga. Sienų nebelieka. Gali dirbti gerame Lietuvos startuolyje su Japonijos, Vokietijos rinka, ir per valandą grįžti pas mamą pavakarieniauti sekmadienį ar penktadienio vakarą“, – teigė R. Pukenė. Jos nuomone, tai yra vienas iš argumentų, kodėl ir artimieji, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena didmiestyje, ar kaimo vietovėje, rekomenduoja rinktis programavimo studijas. „Panašu, kad ta žinutė besirenkantiems, kur studijuoti, yra labai aiški“, – sakė R. Pukenė. Baimių dėl rizikos pamažu mažėja, „Unicorns Lietuva“ pastebi, kad startuolius dar bijoma rinktis dėl rizikos, bet tai po truputį keičiasi. „Jeigu praeitais metais tai įvardijo dešimt procentų apklaustųjų kaip rodiklį, tai šiais metais – septyni procentai“, – kalbėjo R. Pukenė. Vis dėlto, paklausus laikinosios „Unicorns Lietuva“ vadovės, ji siūlo besirenkantiems studijas labiausiai galvoti ne tiek apie rinkos tendencijas, kiek apie tai, kas jiems patinka. „Bet man atrodo, kad mes kartais neįvertiname galimybių. Nuo vaikystės turbūt daug kas galvoja, kad būsiu gydytojas, teisininkas arba veterinaras, ir matome tik tas sritis. Labai svarbu parodyti, kad, kai auga šalis, auga visuomenė, yra daugiau sričių, kur gali kurti aukštą pridėtinę vertę ir pažinti tas sritis“, – sakė R. Pukenė.