Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
LEA: elektros energijos kaina biržoje padidėjo, bet nepriklausomi tiekėjai fiksuotos kainos planų tarifų nedidino
Per pirmąsias aštuonias spalio dienas elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje išaugo iki 0,128 Eur/kWh be PVM. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), šį vidutinės kainos padidėjimą nulėmė spalio 2–3 d. staiga išaugusios kainos Suomijoje ir Baltijos šalyse: jos pasiekė 0,183-0,241 Eur/kWh be PVM.
LEA duomenimis, elektra brango, regione sumažėjus vėjo ir saulės elektrinių gamybai ir nustojus veikti dviem Suomijos atominių elektrinių blokams. Dėl to susidarė elektros energijos deficitas. Baltijos šalyse elektros iš atsinaujinančių išteklių gamyba tomis dienomis taip pat buvo sumažėjusi, o tam įtakos turėjo ir tai, kad Lietuvoje remontuojamas Elektrėnų komplekso 9-asis kombinuoto ciklo blokas.
Kaip nurodo agentūra, praėjusios savaitės vidutinė elektros energijos kaina biržoje siekė 0,131 Eur/kWh be PVM. Didesnė vidutinė elektros savaitės kaina šiais metais buvo fiksuota tik sausio pirmąją savaitę, kai siekė 0,201 Eur/kWh be PVM.
Nors elektros kainos išaugo, nepriklausomi tiekėjai fiksuotos kainos planų tarifų kol kas nedidino. Nuo spalio 1 d. 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų tarifus du nepriklausomi elektros tiekėjai sumažino 0,7–1,4 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė.
Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę sumažėjo nuo 0,255 Eur/kWh iki 0,254 Eur/kWh (viena laiko zona) ir nuo 0,245 Eur/kWh iki 0,244 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
LEA skaičiavimais, 12 mėn. fiksuotos elektros kainos planų tarifų du nepriklausomi elektros tiekėjai nekeitė, o vienas tiekėjas juos sumažino iki 1 procento. Siūlomų 12 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio dviejų laiko zonų vidutiniai tarifai sumažėjo 0,1–0,2 proc. ir siekia 0,239 Eur/kWh (dvi laiko zonos) bei 0,249 Eur/kWh (viena laiko zona).
Šiuo metu 20 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpį siūlo vienas tiekėjas, 10 mėn. kainos fiksavimo laikotarpį siūlo du tiekėjai, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimu – trys tiekėjai, praneša agentūra.
G. Nausėda neabejoja, kad konservatoriai sąmoningai demonizuoja „Nemuno aušrą“
Prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad konservatorių partija sąmoningai demonizuoja Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušrą“.
„Neabejotina. Jie tai daro ir daro sąmoningai bei nuosekliai“, – antradienį sostinės Lukiškių aikštėje žurnalistams teigė G. Nausėda, iš anksto atidavęs balsą Seimo rinkimuose.
G. Nausėda įvertino ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą po Seimo rinkimų neatmesti vaivorykštinės koalicijos formavimo galimybės. Visgi, šalies vadovo teigimu, Lietuvai šiuo metu yra reikalinga bendrą požiūrį turinti valdančioji dauguma.
„Noriu tikėti, kad visos kalbos apie vaivorykštines koalicijas liks tik kalbomis, piešiniais ant grindinio. Šiuo metu mums reikia ne vaivorykštinės koalicijos, o koalicijos, kuri turėtų pažiūrų vienovę, bendrus principus tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, – sakė G. Nausėda.
„Manau, kad tokia koalicija gali būti sudaryta ir sudaryta be kai kurių partijų, kurios iš tikrųjų kelia grėsmę Lietuvos saugumui“, – akcentavo jis.
Rugsėjo pabaigoje G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas užsiminė, kad konservatoriai yra suinteresuoti R. Žemaitaičio populiarumu. Anot jo, tai „parazito taktika“.
„Kai tu turi ribotus resursus ir tu žinai, kad pasiimti gali tik tiek, kiek gali savo jėgomis pasiimti, tu gali bandyti užšokti ant kažko ir kažkaip kitaip sudalyvauti. (…) Mano įsitikinimu, jei kas nors ir nori, kad Žemaitaitis surinktų kuo daugiau balsų, tai yra konservatoriai. Jų puolimas prieš Žemaitaitį yra nemokama reklama Žemaitaičiui ir jis išsukamas vis labiau ir labiau“, – tvirtino jis
G. Nausėda paaiškino, kodėl konservatoriai nesulaukė kvietimo į Prezidentūrą: nusprendžiau taupyti laiką
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina artėjant Seimo rinkimams nutaręs nekviesti konservatorių partijos lyderių susitikti ir taip „taupyti laiką“. Šalies vadovas pabrėžia – pastaruoju metu iš šios partijos atstovų susilaukė labai daug klausimų ir raginimų, todėl padarė išvadą, kad viskas jau yra išsakyta.
„Ne, jis (kvietimas – ELTA) nepasimetė. Tiesą sakant, ši partija turbūt gulasi ir keliasi galvodama apie mane, todėl man atrodo, kad kartais susidarydavo įspūdis, kad jie pamiršo, kad prezidento rinkimai jau pasibaigė. Juos jie triuškinančiai pralaimėjo. Dabar turime parlamento rinkimus, kuriuose prezidentas nedalyvauja“, – antradienį kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene išankstiniame balsavime dalyvavęs G. Nausėda teigė paklaustas, kodėl konservatoriai nebuvo pakviesti susitikti.
„Kone kiekvieną dieną aš gaudavau tai paklausimų, tai nusistebėjimų, tai raginimų, tai laiškų. Ir, tiesą sakant, padariau išvadą, kad, ko gero, viskas yra pasakyta. Jeigu mes susitiksime, kažko naujo aš nebeišgirsiu. Tad nusprendžiau taupyti laiką“, – pridūrė šalies vadovas.
Paklaustas, ar taip išskirdamas pagrindinę dabartinės valdančiosios daugumos partiją jis yra teisingas visų atžvilgiu, G. Nausėda teigė manąs, kad elgiasi teisingai.
„Manau, kad elgiuosi teisingai, nes turbūt iškeltų klausimą ir kitos politinės jėgos, kurių yra labai daug – ar su jomis susitikau ar nesusitikau. Ir tikrai sakyčiau, kad politinės kultūros prasme mums dar reikia pasilypėti aukščiau, padaryti kur kas daugiau, kad Lietuvos žmonės nepavargtų nuo politikos“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Man atrodo, Lietuvos žmonės nori problemų sprendimo, o ne tuščio vaidijimosi. Ir labai tikiuosi, kad turėsime šį rudenį progą pakeisti tą politinę kultūrą. Nesu naivus, suprantu, kad bus nelengva, kad bus daug visokio pobūdžio trikdžių, kad bus jėgų, kurios stengsis, kad Lietuvoje būtų mažiau stabilumo, santarvės. Bet aš manau, kad mes atsispirsime“, – vylėsi prezidentas.
Prezidentui susitikinėjant su dalies parlamentinių partijų lyderiais, pasigirdo kritikos, jog taip šalies vadovas kišasi į Seimo rinkimų kampaniją. Pats G. Nausėda atmeta tokius teiginius ir akcentuoja – šie priekaištai neturi jokio pagrindo.
„Aš nesikišu į rinkimų kampaniją. Niekur nesakiau, kad raginu balsuoti už vieną ar kitą politinę jėgą. Susitikinėjau ir su valdančiosios koalicijos partijų vadovais, ir su opozicijos partijų vadovais. Tai manau, kad šie priekaištai yra be pagrindo“, – sakė jis.
Likus porai savaičių iki Seimo rinkimų, prezidentas pradėjo susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais. Šalies vadovas jau susitiko su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovu Sauliumi Skverneliu, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Laisvės partijai vadovaujančia Aušrine Armonaite bei Lietuvos regionų partijos pirmininku Jonu Pinskumi.
Tačiau šalies vadovas taip ir nesuplanavo susitikimo su šiuo metu didžiausią frakciją Seime turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiais.
Konservatorių sąrašą į Seimo rinkimus vedanti premjerė Ingrida Šimonytė Eltai praėjusią savaitę neatsakė, ar matytų poreikį aptarti artėjantį rinkiminį ciklą su šalies vadovu. Tačiau politikė leido suprasti, kad gavusi kvietimą susitikti, neatsisakytų pokalbio su prezidentu.
Savo ruožtu TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis portalui „Delfi“ tikino nematantis „didelės tragedijos“, jog nebuvo pakviestas susitikti su prezidentu. Anot jo, tokiais pokalbiais su kai kurių politinių jėgų lyderiais šalies vadovas galimai meta „gelbėjimosi ratą“ socialdemokratų partijai.
Užimtumo tarnyba: rugsėjį augo į darbo rinką grįžtančių gyventojų skaičius – dirbti pradėjo 24,8 tūkst. žmonių
Rugsėjį į darbo rinką grįžtančių gyventojų skaičius augo visuose sektoriuose, išskyrus energetiką – dirbti pradėjo 24,8 tūkst. žmonių, registruotas nedarbas sumažėjo 0,1 proc. punkto iki 8,7 proc., pranešė Užimtumo tarnyba.
Rugsėjį darbo ieškančių asmenų skaičius iš viso sumažėjo 3 tūkst. Spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 157,6 tūkst. klientų.
Rugsėjį daugiausia darbo ieškančių asmenų įsidarbino apdirbamosios gamybos (3,2 tūkst.), švietimo (3,1 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (3,1 tūkst.) ir prekybos (3 tūkst.) sektoriuose.
Didžiausia darbuotojų paklausa – Vilniuje (3,7 tūkst.), Kaune (2,2 tūkst.) ir Šiauliuose (1,6 tūkst.). Mažiausiai darbo pasiūlymų buvo mažesnėse savivaldybėse – Skuode (8), Neringoje (9), Rietave (12) ir Pagėgiuose (18).
„Šių metų rugsėjo darbo rinkos gyvybingumas viršijo ankstesnius metus. Paprastai rugsėjis yra aktyviausias mėnuo, tačiau šiemet grįžimo į darbo rinką tempai dar spartesni,“ – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės vedėja Jurgita Zemblytė.
Registruotas nedarbas mažėjo 39-iose šalies savivaldybėse. Didžiausi pokyčiai užfiksuoti Kalvarijoje (1,5 proc. punkto), Raseinių, Elektrėnų, Jurbarko ir Jonavos rajonuose (po 0,6 proc. punkto). Tuo tarpu nedarbas padidėjo Palangoje (1,5 proc. punkto) ir Molėtų rajone (0,9 proc. punkto).
Pasak J. Zemblytės, po vasaros įprastai nedarbas sumažėja, tačiau šių metų tendencijos rodo, kad darbdaviai vis dar atsargiai vertina plėtros planus ir darbuotojų samdą, o registruotas nedarbas yra 0,4 proc. punktais didesnis nei prieš metus.
Pirmąjį rudens mėnesį darbuotojų paieška augo 7,9 proc. (1,2 tūkst.) – darbdaviai įregistravo 16,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Nuo metų pradžios didžiausią laisvų darbo vietų skaičių skelbė apdirbamosios gamybos (3 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,9 tūkst.), vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo (300) veiklomis užsiimančios įmonės.
Palyginti su rugpjūčiu, prislopo mokymo specialistų paieška, tačiau elektros inžinieriams, elektros inžinerijos technikams, mechanikos inžinieriams, technologinių procesų valdymo technikams darbo pasiūlymų skelbta daugiausiai per paskutinius 12 mėnesių.
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį brango 3,5 proc.
Pirmąjį rudens mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su šių metų rugpjūčiu, šalies parduotuvėse brango 2,25 euro (3,5 proc.) ir buvo 2,5 euro (3,6 proc.) pigesnis nei pernai metų rugsėjį, rodo kainas stebinčio Pricer.lt analizė.
„Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje vietoje pastarąjį mėnesį laikėsi prekybos tinklas „Maxima“, branginęs krepšelį 2,73 euro. Antrąją poziciją išlaikė „Barbora“ (brango 5,03 euro), o trečias liko prekybos tinklas „Lidl“ (brango 5,45 euro).
Tuo metu „Norfa“, sumažinusi krepšelio kainą 4,87 euro, užėmė ketvirtąją reitingo poziciją. Penktoje vietoje išliko „E-Rimi“ (pigo 1,14 euro), o į šeštąją poziciją nukrito „Rimi“ (brango 6,97 euro). Paskutinėse rugsėjo reitingo pozicijose – septintoje ir aštuntoje – liko prekybos tinklas „Iki“ (brango 2,38 euro) ir jo internetinė parduotuvė „Last Mile“ (brango 1,42 euro).
Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Last Mile“) krepšelio yra 17,85 euro (30,8 proc.).
Iš „Pricer“ stebimų 52 prekių kainų rugsėjį brango 22 prekės, 27 pigo, o dar dviejų prekių kainos nekito.
Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 8 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brango pigiausi ryžiai, obuoliai, bananai, pomidorai, pigiausias sviestas, „Švyturio Tradicinis“ alus, juodasis šokoladas „Karūna“, saldžiosios grietinėlės „Dvaro“ sviestas.
Tuo metu pigo 27 prekės, reikšmingai (daugiau nei 10 proc.) – 13. Tai virta „Samsono daktariška“ dešra, pigiausia biri juodoji arbata, pigiausias jogurtas, arbata „Lipton“, pigiausias saulėgrąžų aliejus, pigiausia degtinė, malta skrudinta kava, makaronai „Pasaka“, „Panevėžio Plius“ cukrus, kiaulienos kumpis be kaulo, grietinė 30 proc.
NVSC: prasidėjus oficialiam gripo sezonui, sergamumas sumažėjo
Nors praėjusią, 40-ąją metų savaitę prasidėjo oficialus gripo sezonas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) fiksuoja sergamumo sumažėjimą. Lyginant su ankstesne, 39-ąja metų savaite, susirgimų skaičius sumažėjo nuo 1 216 iki 1 182 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Epideminis sergamumo lygis kol kas nebuvo registruotas nė vienoje savivaldybėje. Aukščiausias sergamumo rodiklis buvo pasiektas Vilniaus apskrityje (1 380 atvejai 100 tūkst. gyventojų), mažiausias – Telšių apskrityje (886 atvejai 100 tūkst. gyventojų).
Kaip praneša NVSC, dėl gripo buvo hospitalizuoti 3 asmenys. Mirties atvejų fiksuota nebuvo. Tuo metu dėl COVID-19 buvo hospitalizuota 90 asmenų, 6 iš jų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo šios ligos mirė 4 žmonės. Visi jie buvo vyresni nei 70 metų amžiaus.
Medicinos centras: 30 proc. norinčiųjų tapti pareigūnais nepraeina atrankos dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, 0,6 proc. — dėl narkotikų vartojimo
Ekspremjerui, parlamentarui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad norintieji tapti pareigūnais nepraeina atrankos, nes neišlaiko narkotikų testo, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija (CMEK) patvirtina, kad dalyje pretenduojančių į pareigūnus organizmuose randama narkotinių medžiagų, tačiau tokie atvejai, kaip rodo statistika, yra reti.
Rugsėjo 23 d. LRT televizijos transliuotose Seimo rinkimuose debatuose S. Skvernelis pareiškė, kad dalis jaunuolių Lietuvoje netampa policijos pareigūnais, nes neišlaiko narkotikų testo.
„Viena iš problemų, kad jie narkotikų testų nepraeina. Tai va, tas skatinimas, kalba apie narkotikų legalizavimą daro tai, kad vaikai yra paveikti narkotikų“, – LRT televizijos Seimo rinkimų debatuose kalbėjo S. Skvernelis.
Politikas taip pat tvirtino, kad dalis jaunuolių negali įsidarbinti policijoje ar tarnauti karo tarnyboje dėl savo psichologinės ir psichiatrinės būsenos.
„Tai yra dvi pagrindinės ligos, dėl kurių jaunuoliai negali tarnauti tiek kariuomenėje, tiek ir vidaus reikalų sistemoje“, – komentavo ekspremjeras.
VRM Medicinos centro CMEK laikinasis pirmininkas Laimonas Uščinas Eltai pasakojo, kad narkotikų šlapime testą atlieka visi asmenys, kurie siekia tapti statutiniais pareigūnais (policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, ugniagesiai, pasieniečiai ir t. t.), buvę pareigūnai, norintys grįžti į tarnybą. Anot L. Uščino, pareigūnais norintiems tapti asmenims neigiamas narkotikų testas yra privaloma sąlyga, kitaip tariant, jei asmens organizme rasta narkotinių medžiagų, jis pareigūnu tapti negali.
CMEK duomenimis, šiemet (per nepilnus 9 mėn.) iš 1336 vertintų mėginių (pretenduojančių tapti pareigūnais) teigiami narkotikų testai rasti 8 atvejais, tai sudaro 0,6 proc. visų ekspertizių. 2023 m. teigiami narkotiniai testai rasti 3 atvejais iš 1499 mėginių, tai sudaro 0,2 proc. visų ekspertizių.
„Vadinasi, narkotinių medžiagų nustatymas nėra didelis (nesiekia 1 proc. ekspertizių), tačiau per metus paaugo 3 kartus nuo 0,2 iki 0,6 procento“, – statistiką apibendrino L. Uščinas.
CMEK laikinasis vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2024 m. padidėjo testuojamų narkotinių medžiagų skaičius nuo 10 iki 14.
Pasak L. Uščino, dažniausiai pareigūnais tapti norintys asmenys atrankos nepraeina dėl psichikos ir elgesio sutrikimų.
„Bendrai psichikos ir elgesio sutrikimų procentas tarp naujų priimamųjų lieka tas pats – nustatomas apie 3 proc. visų tiriamųjų, tačiau tarp netinkamumo priežasčių jis didėja ir iš antros vietos pasiekė pirmą vietą, pasiekdamas 30 proc. visų netinkamumo priežasčių“, – nurodė laikinasis CMEK pirmininkas.
Žinia vairuotojams: tam tikrais atvejais eismo įvykio kaltininką nustatytų draudikai
Seimas svarstys Vidaus reikalų ministrės parlamentarės Agnės Bilotaitės siūlymą supaprastinti eismo įvykių įforminimą, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių.
Siūloma, kad tokiais atvejais policija užfiksuotų eismo įvykio vietą, duomenis (nuotraukas, schemą ir kt.) ir perduotų draudikams.
„Policija užfiksuotų tokį įvykį. Tuos duomenis perduotų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusiems draudikams ir jie jau spręstų, kuriam transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą“, – praėjusį ketvirtadienį Seimui pateikdama įstatymo pataisas sakė A. Bilotaitė.
Pagal pasiūlytą reguliavimą, kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių ir kompetentingos institucijos neatlieka tyrimo, turtui padarytos žalos dydį, kaltininką nustatytų atsakingas draudikas.
A. Bilotaitės teigimu, priėmus įstatymo pataisas, policijai sumažėtų darbo krūvis, ji būtų atlaisvinta nuo perteklinių funkcijų.
„Pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu įvyksta eismo įvykis, kuriame nežuvo joks asmuo arba nebuvo sužeistas, eismo dalyviai gali nekviesti policijos ir patys deklaracijoje nubraižyti schemą, aprašyti įvykio aplinkybes. Atlikę šiuos veiksmus, dėl žalos atlyginimo jie kreipiasi į draudimo įmonę. Bet kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama ir yra kviečiama policija, atvykę pareigūnai turi fotografuoti, sudaryti įvykio schemą, surinkti liudytojų parodymus. Tikrai tai yra nemažas krūvis pareigūnams, kurie tada atlieka gana daug laiko užimantį tyrimą“, – sakė A. Bilotaitė.
Anot parlamentarės, rengiant įstatymo pataisas buvo analizuota užsienio praktika. Tokiose valstybėse kaip Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Austrija, Suomija policija atvyksta į eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, vietą, tik išimtinais atvejais, pvz., kai reikia reguliuoti eismą. Jei vairuotojai nesutaria, atvykę pareigūnai gali padėti jiems užpildyti deklaracijas arba patys užfiksuoja eismo įvykį.
Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Estijoje, Airijoje eismo įvykio kaltininką tokiais atvejais nustato draudimo įmonė, Portugalijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje – draudimo įmonė arba teismas.
Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Serbijoje eismo įvykio kaltininką nustato policija.
Pasak A. Bilotaitės, 2023 m. policijos pareigūnai įformino ir tyrė 21 390 eismo įvykių, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Per 2024 m. aštuonis mėnesius – 13 456 tokių eismo įvykių. Vidaus reikalų ministrės teigimu, šios policijos funkcijos vykdymas metams kainuoja apie 1 500 000 eurų.
Seimui po pateikimo pritarus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, jų svarstymas keliasi į parlamentinius komitetus. Seimo plenarinėje salėje šis klausimas turėtų atsirasti lapkričio 7 d.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d.
Rinkimų agitacijos metu R. Žemaitaičio komandos narys trenkė P. Gražuliui
Agitacijos Rietavo turgavietėje metu „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio komandos narys trenkė europarlamentarui Petrui Gražuliui į veidą.
Tai Eltai patvirtino ir Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
P. Gražulis į medikus nesikreipė, pareiškimo nerašė. Asmuo nesulaikytas.
Lietuvos muitinė: rugsėjo 27 d. – spalio 2 d. sulaikytos 4 siuntos į Maskvą su karinės paskirties daiktais
Nuo rugsėjo 27 d. iki spalio 2 d. Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai iš Kaliningrado į Maskvą važiuojančiuose keleiviniuose traukiniuose aptiko jau keturias siuntas su įvairiais karinės paskirties daiktais. Kaip praneša Lietuvos muitinė, sulaikyti maskuojantys tinklai, karinė kamufliažinė uniforma.
Kauno teritorinės muitinės ir MKT pareigūnai spalio 2 d. Kybartų geležinkelio poste, keleivinio traukinio Kaliningradas–Maskva pašto vagone, fizinio tikrinimo metu aptiko ir sulaikė pašto siuntą su galimai karinės paskirties daiktais – 5 vnt. kamufliažinių kelnių. Manoma, kad minėtos kamufliažinės kelnės skirtos Rusijos karinėms pajėgoms kare prieš Ukrainą.
Sulaikytų kamufliažinių kelnių siunta pagal Tarybos Reglamentą yra priskiriamos prie drabužių, specialiai skirtų maskuotėms.
Spalio 1 d. Kybartuose, iš Kaliningrado važiavusiame traukinyje irgi buvo sulaikyta 5 vnt. maskuojančių tinklų siunta. Kaip praneša muitinė, maskuojamieji tinklai yra priskiriami prie karinio krovinio, jam vežti reikalingas Lietuvos krašto apsaugos ministro įgaliotojo asmens išduotas vienkartinis leidimas. Šiuo metu šie leidimai nėra išduodami.
Dar dvi siuntos su Rusijos karinėms pajėgoms skirtais kariniais daiktais – kamufliažiniais tinklais, skirtais pabūklams maskuoti, buvo tokiuose pat traukiniuose muitinės pareigūnų sulaikyti ir rugsėjo 27 – 29 dienomis.
Tokias siuntas, muitinės pareigūnų vertinimu, skirtas prieš Ukrainą kariaujančioms Rusijos pajėgoms, dažniausiai siunčia Kaliningrado srityje veikiančių įvairių savanoriškų organizacijų nariai.
Lietuvos muitinė informuoja, kad sustiprinta pašto siuntų kontrolė bus vykdoma ir toliau, naudojant tiek detalų fizinį patikrinimą, tiek technines priemones – pvz., rankinį rentgeną ar kitas kontrolės priemones.
Konfiskuotas prekes Lietuvos muitinė perduoda kaip paramą Ukrainai.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją