Poeto, Rašytojų sąjungos nario, Lietuvos žurnalistų kūrėjų asociacijos nario, dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ redaktoriaus Česlovo Skaržinsko poezijos knygos „Prospektas“ ir naujo dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ numerio pristatymas Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje sukvietė pačius didžiausius jo talento gerbėjus, dzūkus ir ne tik, bet tikrai patriotus. O jauki kamerinė aplinka leido pasikalbėti kaip saviems ir apie nūdienos džiaugsmus, ir skaudulius.
Su redaktoriumi ir autoriumi susitikta akis į akį.
Pirmuosius jo eilėraščius išspausdino Varėnos rajono laikraštyje, kai dar mokėsi tuometėje Merkinės R. Mizaros vidurinėje mokykloje. Studijų metais kūrybą publikavo savaitraštis „Literatūra ir menas“, žurnalai „Jaunimo gretos“, „Švyturys“ ir kiti leidiniai. Paskui pauzė: eilėraščių ilgai nerašė. Darbas įvairių laikraščių redakcijose tikriausiai buvo stipriai užgožęs eilėraščio gyvenimą. Tik 1999 m. išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Lietus ir muzika, neturinti namų“.
Mums, lazdijiečiams, Česlovas Skaržinskas pažįstamas ne tik kaip poetas, bet ir kaip „Dzūkų žinių“ redaktorius, krimtęs žurnalisto duoną Lazdijuose. Šįkart atvykęs į Lazdijus, jis pasidalino šiltais prisiminimais apie puikų laiką, praleistą dirbant Lazdijuose, apie gerus čia gyvenančius žmones.
Pristatydamas naują dzūkų kultūros žurnalą „Dainava“ redaktorius kalbėjo ir apie sunkumus, su kuriais susiduria leisdamas žurnalą, prastu finansavimu: nuolat stokojama leidybai pinigų. Žurnalui medžiagą surenka ir suruošia maždaug per du mėnesius, ir autorių, rašančių tekstus, suranda, bet štai pinigų žurnalo leidybai nuolat stokoja ir ši situacija kuo toliau, tuo labiau optimizmo nekelia. Sudėtinga ir sunku. „O daugiau kaip dvidešimt metų leidžiamą žurnalą nesinori mesti ir neleisti“, – prisipažįsta redaktorius.
Visai kita nuotaika Česlovas pristatė savo jau vienuoliktą knygą. Paskaitė „savaime, kaip ir viskas gamtoje“ gimstančius poezijos posmus, kuriuos jis kruopščiai atrenka: skaito, taiso, kai kuriuos išbraukia, kai kuriuos palieka.
Autorių atlydėjo ir kiti kūrėjai – mūsų rajono kuriantys, rašantys vyrai. Savo mintimis apie naują Č. Skaržinsko poezijos knygą ir apie naują „Dainavos“ žurnalo numerį pasidalino poetas Kęstas Sukackas ir kraštotyrininkas, pedagogas Albinas Jarmala. Poetas Kęstas Sukackas paragino nusipirkti knygą ir patiems paskaityti Česlovo eilėraščius. Atkreipė dėmesį, jog Č. Skaržinskui nebūdingas daugžodžiavimas. O kraštotyrininkas Albinas Jarmala papasakojo apie savo straipsnį naujame „Dainavos“ žurnale. Ilgame straipsnyje pasakojama apie partizanus, jų kelią, atminties vietas, kurias jis pats aplankęs, o dirbdamas mokykloje su mokiniais leisdavęsis į žygius, aplankydavo partizanų žūties vietas, taip stengdamasis uždegti jaunajai kartai patriotizmo ugnelę.
Zuzana Urbonaitė stengėsi įkvėpti optimizmo Česlovui Skaržinskui, susiduriančiam su leidybos sunkumais, leidžiant „Dainavos“ žurnalą, linkėjo sėkmės kūrybiniame kelyje. Visi Česlovo poezijos mylėtojai, bičiuliai linkėjo jam parašyti dar ne vieną knygą: juk skaitytojai visada laukia naujų knygų. Juolab, kad reikia pripažinti, jog nuolat ir visur didelio susidomėjimo sulaukia naujos knygos bei dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ pristatymai – ar jie vyktų Druskininkuose, ar Merkinėje, ar Lazdijuose.
O paskui kiek linksmesnė gaida: gražus, glaudus ir geranoriškas Č. Skaržinsko poetinio žodžio gerbėjų būrelio bendravimas, nuotrauka atminčiai. Ir tas begalinis, kartais skausmingas, bet viltingas, išlaisvinantis tikėjimas, kad „viskas yra poezija“… Ko gero, net grybavimas. Tačiau pats Česlovas sako, kad jis negrybaująs, o baravykaująs… Juk dzūkams grybai tik baravykai, tik juos ir renka. Mat Česlovas Skaržinskas, nors Vilniuje gyvena nuo 1998-ųjų, tačiau vasaroja kaime, sodyboje prie Merkinės (Varėnos r.).