Pasibaigę metai ir naujųjų pradžia – tai lyg trumpas atokvėpis, leidžiantis ne tik įvertinti tai, kas buvo nuveikta, bet ir pažvelgti į ateities planus. Lazdijų rajonas per praėjusius metus patyrė daug iššūkių, tačiau kartu ir pasiekimų, kurie stiprina mūsų bendruomenę, gerina gyvenimo kokybę ir atveria naujų galimybių horizontus.
„Dzūkų žinių“ skaitytojams pateikiame interviu, kuriame Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė dalijasi savo mintimis apie svarbiausius metų darbus, asmenines patirtis ir pamokas, kurios ją lydėjo einant šias atsakingas pareigas. Merė taip pat pasakoja apie planus, kurie jau dabar klojami artimiausiems metams.
Kviečiame įsiklausyti į šiuos žodžius ir kartu žengti į naujus metus, kupinus galimybių, vilties ir tikėjimo mūsų krašto ateitimi.
– Kokie buvo praėję metai Lazdijų rajonui? Kaip sekėsi savivaldybei įgyvendinti išsikeltus uždavinius?
– Mano manymu, praėję metai Lazdijų rajonui buvo sėkmingi. Svarbiausius uždavinius pavyko įgyvendinti. Kaip vieną iš svarbiausių uždavinių įvardinčiau sėkmingą darbą su Taryba. Visi Tarybai teikiami sprendimai buvo priimami, didžioji dauguma jų buvo priimti vienbalsiai. Tačiau tai nereiškia, kad buvo paprasta, tai reiškia, kad rengiant sprendimus ir juos pristatant tarybos nariams buvo daug, kantriai ir atidžiai dirbama, įsiklausoma. Mano manymu, tiek pozicija, tiek didžioji dauguma opozicijos narių siekia, kad Lazdijų kraštui būtų geriau. Ar visada nuomonės sutampa? Ne, ne visada. Ar 100 proc. sutarimas dėl prioritetų? Ne. Bet praėjusių metų Tarybos darbo rezultatai rodo, kad einame gera linkme ir didžiuosius iššūkius įveikėme. Naujasis Sporto centras netrukus atvers duris, kai tik bus gauti būtini leidimai, turime naują autobusų stotį, džiaugiamės pasienyje vykdomais ir jau matomais darbais. Galime kalbėti apie sporto ir kitą vaikams ir ne tik svarbią infrastruktūrą ugdymo įstaigose ir šalia jų. Ne viskas išmatuojama pinigais, bet pasiekimai augina mus kaip kraštą. Kalbu apie mūsų kultūrą ir kultūrinius renginius ir reginius, ypatingą pažangą darantį turizmo sektorių ir net sunkiausius išbandymus atlaikantį verslą. Apibendrindama galiu pasakyti – metai buvo dosnūs patirtimis ir labai sėkmingi. Iššūkių neišvengta, bet tai, ką išvardinau, įrodo, jog dirbti buvo tikrai verta.
– Kas 2024-aisiais Jus labiausiai nudžiugino, o kas nuliūdino?
– Kas džiugino, tai jau pasakiau. O liūdino tai, jog dažnai buvo paskęstama smulkmenose. Išsakomi priekaištai ne dėl turinio, o dėl to, kad ne tas, kas norėtųsi, pasiūlė, pakvietė, pasakė. Tai – asmeniškumai.
Liūdina taip pat ir tas garsusis gyvenimo kokybę rajone neva nusakantis reitingas, kurį pateikė Finansų ministerija. Mano manymu, visi tyrimai yra naudingi, nes jie skatina diskusijas, leidžia įsivertinti, kuria linkme mes judame. Bet nebūtinai tie reitingai yra iškalbingi. Kalbant apie minėtą reitingą, tai, mano manymu, ten lyginami nepalyginami dalykai. Pavyzdžiui, kriterijai: susisiekimas, pilietiškumas ir kiti. Norėčiau sustoti prie susisiekimo vertinimo. Pavyzdžiui, Vilnius ir Lazdijai. Vieni reitingo viršuje, kiti reitingo apačioje. Nevertinsiu, ką turi Vilnius, ten gyvenau dešimt metų ir žinau, ką reiškia dvi valandas važiuoti penkis kilometrus ir keltis dviem valandomis anksčiau, kad suspėtum į darbą ar nuvežtum vaikus į ugdymo įstaigą. O mes turime „Lazdijai veža“, žmonės pristatomi nuo durų iki durų, nė viena savivaldybė to neturi. Turime dešimtis mokyklinių autobusiukų, kurie priderinti prie vaikų poreikių ir laikų. Juos, kur reikia ir kada reikia, nuveža ir parveža. Turime viešąjį transportą, kuris kol kas dar nėra labai patogus, bet jau ne vienerius metus žmones rajono ribose veža nemokamai. Mes turime pacientų pavėžėjimą medicinos paslaugoms ir rajone, ir už rajono ribų. Jei sako, kad Vilniuje transporto klausimu gerai, o Lazdijuose blogai, tai aš noriu paklausti: „Ar Vilnius turi tokias galimybes kaip Lazdijai?“ Neturi.
Jei kalbėsime apie pilietiškumą, tai mūsų rajono gimnazijas baigę mokiniai dažniausiai statistiškai renkasi karininko ir su tuo susijusias profesijas. Mes turime Adolfo Ramanausko-Vanago dvasią, pilietinę kultūrą, mes turime šaulius, turime tai, kuo galime didžiuotis matydami, koks yra mūsų jaunimas ir mūsų žmonės. Turime išskirtinį Laisvės kovų muziejų, daug atmintinų vietų. Ar tai mažiau nei turi Vilnius? Nežinau. Nes nežinau, ką toje reitingų temoje turi Vilnius, bet žinau, ką turi Lazdijų rajono gyventojai, mūsų svečiai, tuo galime didžiuotis. Negalime sakyti, kad Vilnius yra geras, o Lazdijai blogi ar atvirkščiai. Jie tiesiog yra skirtingi ir juose gyvena skirtingų lūkesčių ir pomėgių turintys gyventojai. Jei kam patinka gyventi Vilniuje ir jie tuo džiaugiasi, tai aš džiaugiuosi, kad gyvename laisvoje šalyje ir galime pasirinkti, kur mums geriau gyventi. Pasirinkimas gyventi sostinėje ir regione viename reitinge atrodo nevaizdžiai. Tas tyrimas yra skambus, bet tikrai neatspindintis realios situacijos savivaldybėje. Šią savo išvadą iliustruosiu paprastu pavyzdžiu: įsivaizduokime, 60 žmonių ir turime vienos formos, vieno dydžio batą. Susodinome visus, pamatuojame jį visiems ir surikiuojame visus – nuo pirmo iki šešiasdešimto – pagal tai, kam batas tiko labiausiai, iki to, kam tas batas visai netiko. Tuomet konstatuojame, kad tas, kuriam batas tiko labiausiai, yra geriausias, o tas, kam batas netiko visai, yra blogiausias. Ar tai būtų teisinga? Tikrai ne. Dėl to man liūdna, kad neįsigilinama ir tokiais reitingais manipuliuojama, siekiant paneigti jau akivaizdžiai matomus darbus, menkinti rajoną ir pažeminti jame gyvenančius ir dirbančius žmones.
– Pernai buvo rinkimų metai. Lazdijų krašto žmonės juose aktyviai dalyvavo. Kaip vertinate pilietinę rajono bendruomenės brandą?
– Mūsų savivaldybės gyventojai, vertinant šalies mastu, gana aktyviai ėjo į rinkimus, balsavo ir labai aiškiai parodė, kad yra protingi ir atsakingi. Džiaugiuosi, kad mūsų žmonės nė vienuose rinkimuose nesirinko politinių jėgų ar kandidatų, kurių ideologija yra priešiška mūsų valstybės nacionaliniams interesams, nesirinko ir populistų, kurie žadėjo aukso kalnus ar tiesiog visus paikai ir garsiai kritikavo. Mūsų žmonės rinkosi politikus, kurie turėjo aiškias vizijas, kompetencijas, tuos, kurių pažadai yra logiški ir realiai įgyvendinami. Lazdijų rajone ryškiausiai Prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda. Mane tai džiugina, nes darbų tęstinumas yra labai svarbus. Žinau, kaip svarbu turėti galimybę dirbti antrą kadenciją, tai būtina, kad galėtum pasidžiaugti tuo, ką pavyko pasiekti. Europarlamento ir Seimo rinkimuose mano palaikyti kandidatai, kuriuos aš gerbiu (nes jie realiai dirba), taip pat sulaukė lazdijiečių palaikymo. Tai politikai, kurie nelaukia rinkimų kampanijos pradžios, bet žingsnis po žingsnio kryptingai dirba kasdien. Labai tuo džiaugiuosi. Manau, kad ateinantys ketveri metai Lazdijų ir kitoms regioninėms savivaldybėms turi visas galimybes būti dar geresni ir dar sėkmingesni nei buvo iki šiol, nes valdančiąją daugumą sudaro politinės jėgos, kurių programose buvo labai aiškios priemonės, kurias įgyvendinus mes, gyvenantys regioninėse savivaldybėse, pajaustume teigiamą pokytį. Kalbu apie sveikatą, švietimą ir kelius. Jei tai, kas partijų programose parašyta, kas įrašyta Vyriausybės programoje, bus realizuota, bus gerai.
– Seimo rinkimuose sėkmingai pasirodė „Vardan Lietuvos“. Jos atstovai pateko į Seimo valdančiųjų poziciją. Jūsų kolegos, bičiuliai tapo ministrais, viceministrais. Ar nebuvo minčių išvažiuoti į Vilnių ir dirbti Vyriausybėje?
– Ne, nebuvo. Aš ir 2019, ir 2023 metais sakiau gyventojams, kad jei sulauksiu jų pasitikėjimo, dirbsiu visą kadenciją geriausiai, kaip galiu. Savo žodžio laikiausi ir laikysiuosi. Labiausiai man rūpi Lazdijų krašto ateitis. Labai svarbu, kad suplanuoti darbai būtų įvykdyti. Savo kolegoms ir bičiuliams, esantiems valdžioje, nuoširdžiai linkiu sėkmės, tikiuosi, jiems pavyks pasiekti tuos tikslus, kuriuos pasiekti mums pažadėjo.
– Į Lazdijus persikėlėte prieš šešerius metus. Iškeitėte viceministrės postą į Lazdijų rajono savivaldybės merės kėdę. Ar tai buvo partijos pageidavimas, ar Jūsų pačios apsisprendimas, ar misija? Ar dėl to nesigailite? Lazdijuose leidžiate pačius gražiausius savo gyvenimo metus. Ar gaunate atgalinį ryšį iš bendruomenės, ar jaučiate satisfakciją?
– Gražiausius savo gyvenimo metus leidžiu gražiausiame rajone su gražiausiais žmonėmis. Viskas gerai. Džiaugiuosi, kad dirbu savo gimtajame rajone, savo krašto žmonėms.
Persikelti gyventi į Lazdijų rajoną ir dalyvauti savivaldos rinkimuose buvo mano pačios apsisprendimas. Šiam sprendimui niekas įtakos nedarė. Jį tiesiog palaikė mano artimieji ir bendražygiai. Dėl to niekada nesigailėjau.
Labiausiai gyvenime branginu savo laiką. Jei jaučiu, kad laiką leidžiu neprasmingai, jį švaistydama, pavyzdžiui, transporto spūstyse, tada iš karto kyla mintis: „ką reikia keisti, kad būtų kitaip?“. Gyvenimas didmiestyje turi tam tikrų pliusų, bet gyvenimas čia pliusų turi daugiau.
– Kokie 2024 metai buvo Jums asmeniškai? Ar saugote savo privatų gyvenimą? Ko reikia, kad jauna ir žavinga moteris būtų laiminga?
– Šie metai man buvo labai sudėtingi. Sunkiausias išbandymas buvo ūmi dukros liga. Dėkojau ir dėkosiu medikams bei Dievui už tai, kad ji pasveiko. Kai suserga artimieji, kai serga vaikai, visas gyvenimas subyra į šipulius ir po to jį tenka susidėlioti iš naujo. Ir kai viskas pasibaigia gerai, o tu žinai, kad galėjo būti ir kitaip, žodžiai, kad viskas yra niekis, jei tie, kuriuos labiausiai mylime, yra sveiki, įgauna visai kitą prasmę.
Privatų savo gyvenimą saugau, bet tik tiek, kiek tai yra būtina dėl dukros interesų, kiek reikia pabūti, kaip ir kiekvienam iš mūsų, pačiam su savimi, pailsėti. Akivaizdi tiesa yra tai, kad dirbant mero darbą, dirbant atsakingai, privačiam gyvenimui laiko beveik nelieka.
Ko reikia, kad moteris ar vyras būtų laimingas? Reikia paprastų žmogiškų dalykų – jaustis reikalingu, jausti darbų, kuriuos darai, prasmę, kad atgarsis sugrįžtų, kad artimi žmonės būtų šalia, kad jie būtų sveiki.
– Ko sau palinkėjote, sutikdama Naujuosius?
– Tai buvo pirmieji Naujieji metai, kuriuos sutikau ne Lazdijų krašte. Naujuosius sutikau su sesės šeima. Jie gyvena Klaipėdoje. Sutikdama Naujuosius, linkėjau sau, dukrai ir sesės šeimai to paties, ko šiandien linkiu Jums visiems – būkite sveiki, saugokite save, džiaukitės tuo, ką turite.
– Ko norėtumėte palinkėti šiais metais savivaldybės kolektyvui, Tarybai, opozicijai ir Lazdijų krašto žmonėms?
– Savivaldybės kolektyvui norėčiau palinkėti nepamesti to kelio ir krypties, kuria mes einame. Mes savivaldybėje dirbame labai daug, dirbame vieningai, palaikydami vieni kitus, padėdami, atjausdami. Svarbus čia kiekvienas. To pasiekti nebuvo lengva, bet tai įvyko ir vyksta, man dėl to labai smagu. Mes jau pažįstame vieni kitus ir žinome, ko galime vieni iš kitų laukti. Nėra baimės, pataikavimų, yra pagarba ir žmogiškas tarpusavio supratimas. Linkiu, kad tas mūsų bendrystės kamuolys tik dar greičiau ir sklandžiau suktųsi. Visai Tarybai ir atskirai opozicijai linkiu dar glaudesnio bendradarbiavimo, dar labiau girdėti vieniems kitus ir nepavargti ieškant sutarimo. Lazdijų rajone vietos užteko ir užteks visiems.
– Kokie svarbiausi darbai laukia šiais metais? Ko reikia, kad jie būtų įgyvendinti?
– Reikia susiklausymo, nepamesti motyvacijos ir noro. Reikia palankių politinių vėjų. Būsiu atvira, jei greitai nebus tam tikrų Vyriausybės sprendimų sveikatos ir švietimo sektoriuose, teks tvarkytis jau su pasekmėmis. Tolesnis sveikatos paslaugų teikimo greitis ir geografija, ugdymo įstaigų ateitis priklauso nuo to, ar bus prisiminti regionai, ar jie bus išgirsti. Tikiu, kad viskas bus gerai, o kol tai nutiks, visiems linkiu sveikatos, tikėjimo ir drąsos siekti ir pasakyti tai, kas Jums, mielieji, iš tikrųjų svarbu.
