Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
S. Skvernelis siūlo pavesti VST saugoti teismus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį Seimui pristatė įstatymo pataisas, kuriomis siūlo pavesti Viešojo saugumo tarnybai (VST) saugoti teismų pastatus bei užtikrinti juose viešąją tvarką.
„Ne vieną kartą buvo įvairiausi vandalizmo atvejai, užpulti teisėjai. Teismai yra viena iš tų institucijų, kuri dažniausiai patiria melagingus pranešimus dėl užminavimo. Tuomet reaguoja visos tarnybos, patiriamos milžiniškos finansinės išlaidos“, – antradienį Seime kalbėjo S. Skvernelis.
Teismų įstatymas apibrėžia, kad tvarką teismuose turi padėti užtikrinti policija. Šiuo metu policijos pareigūnai budi tik keturiuose teismuose: Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme.
„Labai seniai policijos pareigūnai saugojo visus teismus. Tačiau trūkstant policijos pareigūnų, kurie negali atlikti savo tiesioginių funkcijų, tai yra vykdyti nusikaltimų prevenciją, tirti nusikalstamas veikas, buvo gerokai sumažintas skaičius, liko keli teismai, kuriuose policijos pareigūnai vis dar fiziškai atlieka teismų apsaugą“, – Seimo posėdyje sakė parlamento vadovas.
Po pristatymo už S. Skvernelio inicijuotą projektą balsavo 98 Seimo nariai, susilaikė 17 parlamentarų. Seimui pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Teisės ir teisėtvarkos komitete.
S. Skvernelis Teismų ir VST įstatymų pakeitimus įregistravo parlamente šių metų vasarį. Anksčiau parlamento vadovas yra nurodęs, kad siūlymas teismų apsaugą patikėti VST nebūtų visiškai naujos funkcijos šiai tarnybai, kadangi, anot jo, tarnyba jau dabar pagal įstatymą yra atsakinga už dalį viešosios tvarkos užtikrinimo teismuose.
S. Skvernelio teigimu, siekiant šio tikslo, reikėtų didinti finansavimą tarnybai, daugiau pareigūnų įtraukti į mokymus, po kurių jie galėtų atlikti objektų apsaugos funkcijas.
ELTA primena, kad apie teismų saugumą, teismų sistemos finansavimo didinimą aktyviau pradėta kalbėti po to, kai sausio viduryje Kauno apylinkės teisme vyras užpuolė šio teismo teisėją. Jai skelbiant nutartį, kuria atmestas kaltinamojo prašymas dėl laikino asmens dokumento grąžinimo, kaltinamasis reagavo agresyviai – paeiliui į teisėją metė tris kėdes. Vėliau, iškvietus policijos pareigūnus pagalbos mygtuku ir teisėjai su sekretore bandant iš posėdžių salės pasitraukti, pasivijęs teisėją kaltinamasis jai dar smogė kumščiu. Teisėja patyrė sumušimus, ji buvo apžiūrėta į įvykio vietą atvykusių medikų.
Teisingumo ministerija vasarį pranešė, kad skubos tvarka sudarytoje tarpinstitucinėje darbo grupėje dėl teisėjų ir teismų apsaugos Lietuvos policija įsipareigojo siaurinti policijos pareigūnų patruliavimo zoną, kad pareigūnų ekipažai būtų arčiau teismų. Tai, anot ministerijos, leis užtikrinti dar operatyvesnę policijos pareigūnų reakciją į bet kokias pavojingas ir saugumui grėsmę keliančias situacijas teismų rūmuose.
Taip pat nutarta, kad tarpinės teismų priimamos nutartys bus skelbiamos nuotoliniu būdu ar rašytine tvarka. Toks sprendimas, kaip pranešė ministerija, leis ne tik taupyti teismo bei proceso dalyvių laiką, finansinius kaštus, bet ir sumažinti teismų saugumui kylančias rizikas.
Seimas svarstys siūlymą leisti 65-erių sulaukusiems valstybės tarnautojams tęsti tarnybą
Seimas svarstys siūlymą leisti vyresniems nei 65 metų sulaukusiems valstybės tarnautojams tęsti tarnybą, netaikant privalomos kasmetinės darbo pratęsimo procedūros.
Antradienį už tai numatančias socialdemokratų frakcijos narės Birutės Vėsaitės pateiktas įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 34 parlamentarai.
Projektą svarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Į plenarinę salę jis vėl sugrįš gegužės 13 d.
„Įstatymo pataisų tikslas yra panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus valstybės tarnyboje, didinti valstybės tarnybos efektyvumą“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė B. Vėsaitė.
Siekiant suteikti daugiau galimybių vyresnio amžiaus žmonėms išlikti darbo rinkoje, ji pasiūlė priimant į valstybės tarnybą ar norint ją tęsti panaikinti šiuo metu nustatytą maksimalią 65 metų amžiaus ribą.
Projektui oponavę Seimo nariai svarstė, ar tai neužkirs galimybės jauniems žmonėms siekti darbo valstybės tarnyboje.
„Gali būti, kad valstybės tarnyboje dirbs 80-mečiai ir gal dar vyresni. Ar šis siūlymas nesumažins valstybės tarnybos patrauklumo?“ – svarstė parlamentarė Rita Baškienė.
Numatyti įstatyme tam tikrą viršutinę amžiaus ribą, pvz., 68–70 metų, siūlė ir Seimo narys Domas Griškevičius.
Seimo narė Rita Tamašunienė svarstė, ar tokiu reguliavimu nebus sumažintos jaunų žmonių galimybės siekti karjeros valstybės tarnyboje.
Suabejojęs, ar nebus ribojamos jaunimo galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje, parlamentaras Bronis Ropė siūlė projektą dar patobulinti arba atmesti.
„Jauniems žmonėms niekas neužkerta kelio siekti šitų pozicijų. Konkursai parodo, ar kompetencijos tinkamos, ar ne“, – sakė B. Vėsaitė.
Ji pastebi, kad Lietuvos visuomenei senstant, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nori bei gali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, tačiau jie vis dar susiduria su apribojimais. Galiojantis reguliavimas, parlamentarės nuomone, nepagrįstai riboja vyresnio amžiaus žmonių teisę dirbti, nepaisant jų kompetencijos, patirties ar darbingumo.
Šiuo metu, kaip numato galiojantis įstatymas, į valstybės tarnybą priimami asmenys negali būti vyresni nei 65 metų, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.
Valstybės tarnautojai automatiškai atleidžiami iš pareigų, kai jiems sukanka 65 metai arba pasibaigia tarnybos pratęsimo terminas. Tarnybos pratęsimas po 65 metų galimas ribotam laikotarpiui – ne ilgiau kaip 5 metams.
Seimas svarstys, ar leisti savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus
Seimas svarstys, ar leisti savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus, jei vietinės reikšmės keliuose, šių kelių juostose, apsaugos zonose atliekami įvairūs darbai ar rengiami masiniai renginiai.
Tai numatančios Rinkliavų įstatymo pataisos, kurias antradienį pateikė Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Ilona Gelažnikienė, sulaukė pritarimo po pateikimo. Jas parėmė 83 Seimo nariai, 3 buvo prieš, 28 parlamentarai susilaikė. Tai tik pirmas žingsnis link naujos rinkliavos įteisinimo. Po svarstymo Seimo komitetuose ši iniciatyva dar kartą atkeliaus į plenarinę salę.
Įstatymo pataisas inicijavusi I. Gelažnikienė sako, kad patvirtinus pakeitimus savivaldybės turės galimybę gauti papildomų lėšų, taip pat bus suvienodintas teisinis reglamentavimas dėl valstybinės ir vietinės reikšmės kelių.
Projektą kritikavęs „valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, kad įteisinus naują rinkliavą, pvz., Kaziuko mugė Vilniuje gali tapti kosmiškai brangi.
Tačiau I. Gelažnikienė teigė, kad tiek Vilniuje, tiek regionuose savivaldybės yra protingai mąstančios ir jomis reikėtų pasitikėti.
Projektu siūloma taip pat nustatyti atvejus, kai rinkliava už eismo ribojimą vietinės reikšmės keliuose nebūtų nustatoma. Pavyzdžiui, rinkliavos nereikėtų mokėti, jei darbai atliekami iš savivaldybės biudžeto lėšų, iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Išimtis būtų taikoma ir tokiems atvejams, kai, nepažeidžiant kelio sankasos ir kitų kelio statinių, kelių apsaugos zonoje rengiamos, rekonstruojamos ar remontuojamos melioracijos sistemos.
Siūloma, kad įstatymo nuostatos dėl naujos rinkliavos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
Galiojančiame Rinkliavų įstatyme numatytas baigtinis sąrašas rinkliavų, kurias gali nustatyti savivaldybių tarybos. Tai yra rinkliavos už įvairius leidimus, pvz., atlikti kasinėjimo darbus, prekiauti ar teikti paslaugas, įrengti išorinę reklamą, organizuoti komercinius renginius savivaldybei priklausančiose ar valdomose viešojo naudojimo teritorijose. Rinkliava numatyta ir už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti, už naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra ir kitos.
Kaip primena ELTA, vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.
Seimui ketinama siūlyti iki 15 tūkst. eurų padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis ketina pasiūlyti parlamentui 3 kartus – nuo 5 iki 15 tūkst. eurų – padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą.
Jei Seimas pritartų, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius galėtų būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų jau šių metų lapkričio 1 d.
Pasak R. Žemaitaičio, nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose. Savo iniciatyvą jis argumentuoja tuo, kad Lietuvoje finansinės institucijos nuolat susiduria su kibernetiniais iššūkiais, nėra pakankamai išvystytas jų klientų aptarnavimo tinklas.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikti grynaisiais pinigais, 2019 m. – 68 proc., 2016 m. – 75 proc.
R. Žemaitaičio inicijuotas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas parėmė jo frakcijos nariai, taip pat ir socialdemokratų, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai.
ELTA primena, kad praeitos kadencijos Seimas įstatymu uždraudė tiek įmonėms, tiek gyventojams atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų. Tokį savo sprendimą parlamentarai argumentavo siekiais efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir pagerinti biudžeto surinkimą.
S. Skvernelis nepalaiko NT mokesčio visuotinumo, ragina koreguoti esamą mokesčio struktūrą
Valdantiesiems tariantis dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako nepalaikantis šiuo metu planuojamo būsto mokesčio visuotinumo. Politiko teigimu, vietoje to būtų galima koreguoti esamą mokesčio struktūrą, radus kompromisus dėl naujų tarifų brangesniam turtui.
„Tas visuotinumas, ar jis tikrai atlieps tuos tikslus, kuriuos mes keliame? Dėl ko reikėtų mokėti – dėl to, kad tu turi turtą, vienintelis argumentas yra. Kai yra tas dabartinis modelis, mes visgi kalbame apie tokios didesnės vertės, brangesnės vertės turtą, kur dar yra kažkokios logikos, gali pagrįsti“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo S. Skvernelis.
Pagal dabartinę tvarką gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, mokesčio nemoka, tuo metu NT vertei siekiant iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas.
NT nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės turintys gyventojai moka 1 proc. tarifą, už daugiau nei pusę milijono eurų vertės NT – 2 proc. tarifą.
„Man atrodo, kad tas modelis, kuris dabar yra, jį reikia patobulinti, surasti tuos kompromisus ir tada judėti į priekį“, – dėstė S. Skvernelis.
Iš pradžių Finansų ministerija NT kartelę siūlė mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos būsto vertės, tačiau praėjusią savaitę po antrojo koalicinės darbo grupės posėdžio parlamentarai teigė, jog ši riba bus didesnė nei 60 tūkst. eurų.
Neoficialiai kalbama, jog valdantieji tariasi dėl 80 tūkst. eurų kartelės.
Registrų centras paskutinį visuotinį NT vertinimą atliko 2021 m., jis turi būti vykdomas kas 5 metus – tai reiškia, kad net nedarant pakeitimų mokestis už būstą nuo kitų metų gyventojams didėtų.
„Yra dabar ta apmokestinimo sistema veikianti, reikia kalbėti apie verčių pokyčius, bet norėtųsi, kad tie verčių pokyčiai būtų įvertinti taip, kaip ruošiasi Registrų centras jau paskelbti naujas vertes nuo kitų metų sausio 1 dienos – ir jos bus gerokai didesnės negu dabar esančios“, – aiškino S. Skvernelis.
Skirtingais skaičiavimais, Registrų centrui perskaičiavus NT vertes, šios nuo kitų metų galėtų augti 70–90 proc.
Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, nauji skirtingi tarifai būtų taikomi priklausomai nuo nekomercinio NT vertės – 0,2 proc. (nuo 20 tūkst. eurų), 0,5 proc. (nuo 150 iki 300 tūkst. eurų), 1 proc. (nuo 300 tūkst. eurų) arba 2 proc. (nuo 500 tūkst. eurų).
Parlamento vadovo teigimu, NT mokesčio pokyčiai šalyje yra sudėtingas klausimas, mat lietuvių tauta turi sėslumo tradiciją, skatinančią siekti nuosavo būsto ir taip kurtis saugumo jausmą – ši situacija, pasak S. Skvernelio, skirtinga nei Skandinavijos šalyse, kur pensininkai yra linkę gyventi nuomojamame būste.
„Turėtume suprasti kiekvieno mokesčio paskirtį. NT mokesčio įvedimas Lietuvoje ir taip jau nebuvo paprastas dalykas – ne veltui tos vertės tokios padarytos, kad šiandien galėtų mokėti be kažkokios ypatingos naštos pakankamai didelis skaičius žmonių“, – pridūrė jis.
S. Skvernelio teigimu, nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šiuo metu numato EURIBOR mažinimo trajektoriją, jeigu sugrįžtų palūkanų didinimo „pasiutpolkė“, žema NT kartelė Lietuvos gyventojams kurtų „nepakeliamą naštą“.
„(Visuotinis NT mokestis – ELTA) paliestų visus gyventojus, tada visuotinumas turėtų tapti visiškai pilnai visiems, kiekvienam būstui, o ar tai būtų priimtina žmonėms, kurie visą gyvenimą, kaip dažniausiai ir yra – taupo, net ir jaunos šeimos dabar pasiima kreditus, kurie pasibaigs, kai jie sulauks pensinio amžiaus“, – tikino „demokratų“ lyderis.
Šiuo metu konkretų komercinio NT mokesčio tarifą nustato savivaldybių tarybos, minimaliai jis siekia 0,5 proc., daugiausiai – 3 proc.
Tais atvejais, kai taryba 2020-ųjų mokestiniu laikotarpiu nėra nustačiusi šio tarifo, jis mažesnis negu minimalus arba nuspręsta keisti jau nustatytus 2020-ųjų laikotarpio tarifus, reikia taikyti 0,5 proc. tarifą.
Pasak S. Skvernelio, keičiant šią sistemą, būtų efektyviau išnaudojamas apleistas komercinis NT, dešimtmečiais stovintis nenaudojamas brangiausiuose miestų rajonuose.
„Ta riba žemutinė, kuri šiandien nustatyta, nuo kurios gali skaičiuoti mokesčius savivaldybė, kažkodėl ta žemutine riba ir vadovaujasi. Tai kilstelint tas vadinamas grindis – irgi būtų tam tikras pokytis“, – tikino parlamento vadovas.
Apie tai, kad savivaldybės turėtų drąsiau išnaudoti turimas galimybes kelti komercinio NT tarifus ir tokiu būdu didinti įplaukas į biudžetus, anksčiau kalbėjo ir premjeras Gintautas Paluckas.
Kaip skelbė Finansų ministerija, priėmus dabar siūlomus pakeitimus, papildomais NT mokėtojais taptų 760 tūkst. asmenų, o mokestis sugeneruotų 54 mln. eurų pajamų.
Mokestiniais pokyčiais, kuriuos aptarinėja valdančiųjų partijų atstovų darbo grupė, taip pat siūloma įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms.
Taip pat siūloma didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą – joms siekiant daugiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.
Parlamentarai vėliau užsiminė apie svarstymus įvesti ir tarpinį 25 proc. tarifą.
Taip pat siūloma pelno mokestį didinti 2 proc. punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
I. Ruginienė: tikimės dar kovą Vyriausybei pateikti antrosios pensijų pakopos pakeitimų projektą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savo siūlomus antrosios pensijų pakopos sistemos pakeitimus Vyriausybei pateiks dar šį mėnesį, tikisi ministrė Inga Ruginienė. Ministrų kabinetui pritarus, projektas vėliau keliaus į Seimą.
„Tikrai labai norėčiau tai padaryti kovo mėnesį. Čia, žinoma, pateikimas Vyriausybei“, – žurnalistams pirmadienį teigė I. Ruginienė.
Ministrė pažymėjo, kad ketinama plėsti šiuo metu numatytą 12 mėnesių pasitraukimo iš kaupimo langą iki 24 mėnesių. Anot jos, tai būtų naudingiau ir patogiau tiek gyventojams, tiek patiems pensijų fondams.
„Gavome labai nemažai pastabų tiek iš socialinių partnerių, tiek iš ministerijų ir pavaldžių įstaigų. Tai buvo idėja pagalvoti apie ilgesnį langą, kas iš esmės būtų pliusas fondams, nes žmonės neskubėtų pasiimti pinigų“, – kalbėjo ministrė.
„Svarstomas ilgesnis terminas dėl tų pačių žmonių patogumo ir viso proceso lengvumo“, – sakė ji.
ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė siūlo lankstesnę kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą.
Siūlymais ketinama atsisakyti automatinio įtraukimo, jį keičiant savanorišku apsisprendimu kaupti. Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti ir darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.
Siekiant sutaupyti, būtų atsisakyta valstybės įnašo prie kaupimo ir jis būtų keičiamas pigiau kainuosiančia GPM lengvata pačioms įmokoms – lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t. y. 365 eurų per metus.
Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.
GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70–100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.
Siūloma uždrausti mokiniams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais
Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis.
Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo opozicinės Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Ligita Girskienė.
Jeigu Seimas pritartų, telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus. Jie būtų nustatyti mokyklų Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje. Šią tvarką, įvertinęs mokyklos tarybos pasiūlymus, tvirtintų ugdymo įstaigų vadovai.
Priėmus įstatymo pataisas, mokiniai, įėję į mokyklą, turėtų palikti savo mobiliuosius telefonus ir planšetes tam skirtose spintelėse.
L. Girskienė taip pat siūlo nekontroliuojamą informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą švietimo įstaigoje pripažinti žalingu mokiniams veiksniu.
Įstatymo pataisas parengusi parlamentarė sako, kad, tikėtina, daug vaikų turi priklausomybę nuo išmaniųjų įrenginių.
„Man teko kalbėtis su specialistais, su psichikos sveikatos atstovais, kurie atkreipia dėmesį į tai, kad šita problema tampa prioritetine. Manau, kad visi suaugę suvokia vaikų priklausomybės nuo išmaniųjų įrenginių mastą. Mano tikslas yra imperatyviai įstatyme nustatyti, kad visose ugdymo įstaigose yra draudžiama naudoti išmaniuosius įrenginius. Jeigu tikrai norime turėti sveiką, išmanų jaunimą, turėtume priimti tokį, sakyčiau, nepopuliarų sprendimą, tuo labiau, kad kai kuriose Europos šalyse yra taikoma tokia praktika“, – Eltai sakė L. Girskienė.
Beje, pažymi ji, mokyklos privalėtų nusistatyti ir išimtinius atvejus.
„Ugdymo įstaigų bendruomenė, tai yra Mokyklos taryba, kurią sudaro tėvų, mokyklos vadovybės ir mokinių atstovai, turėtų nutarti, kokias išimtis jie taikys, kada galima naudoti informacines technologijas ugdymo proceso metu, pvz., atliekant kažkokias konkrečias užduotis, sprendžiant testus“, – sakė L. Girskienė.
Pasak jos, šiuo metu kai kurios ugdymo įstaigos yra nusistačiusios savo vidaus tvarkos taisyklėse mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų draudimą, tačiau tai yra pavieniai atvejai.
Projektą parengusi parlamentarė viliasi, kad naujas reguliavimas įsigaliotų jau nuo ateinančių mokslo metų pradžios – nuo rugsėjo 1 d.
Šiuo metu Švietimo įstatyme nėra įtvirtintas draudimas švietimo įstaigose naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ne ugdymo tikslu. Todėl mokyklų administracijos laisvai sprendžia dėl tokio ribojimo būtinumo.
ELTA primena, kad praeitos kadencijos Seimas nepritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siekiama reglamentuoti mobiliųjų telefonų ir planšečių naudojimą mokyklose. 2022 m. balandžio 14 d. tokia buvusio Seimo nario Justo Džiugelio Seimui pateikta iniciatyva nesulaukė pritarimo po pateikimo.
Įstatyme jis siūlė nustatyti, kad kiekvienoje švietimo įstaigoje turi būti parengta ir patvirtinta informacinių ir komunikacinių technologijų įrangos naudojimo asmeninėms reikmėms tvarka, kurią tvirtintų Mokyklos taryba.
Tačiau parlamentarai nesutiko, kad tokia nuostata atsirastų įstatyme. Jų nuomone, tai būtų „pigaus populiarumo vaikymasis“ ir nepasitikėjimo mokytojais ir mokyklomis demonstravimas.
Siūloma leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius statinius
Seime – siūlymas leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius vasarnamius.
Tai numatančias Miškų įstatymo pataisas įregistravo „Nemuno aušros“ narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais.
Priėmus pakeitimus, laikantis tam tikrų sąlygų būtų leidžiama miško žemėje statyti laikinuosius poilsinius vasarnamius, kurių bendrasis plotas neviršija 24 kvadratinių metrų. Jei Seimas pritartų, statant poilsio namelius miško žemėje taip pat nereikėtų keisti žemės paskirties.
M. Gedvilas tikisi, kad pasiūlytas reguliavimas paskatins miško savininkus aktyviau naudoti savo valdas poilsio veikloms, prisidės prie kaimo turizmo ir gamtos pažinimo plėtros. Jo nuomone, tai sudarys sąlygas vystyti vietos verslą bei turizmo infrastruktūrą, padidins kaimo vietovių patrauklumą.
„Šis įstatymo pakeitimas yra svarbus kompromisas tarp rekreacinės veiklos skatinimo ir miškų apsaugos. Svarbu užtikrinti, kad teisinės priemonės būtų aiškios ir subalansuotos, siekiant išvengti galimos žalos gamtai“, – sako projekto autoriai.
Anot M. Gedvilo, būtina užtikrinti, kad statybos nepažeistų ekosistemų, biologinės įvairovės, nebūtų vykdomos saugomose teritorijose ar ypatingos ekologinės vertės miškuose.
Siūloma leisti statyti vasarnamius tik IV grupės – ūkiniuose – miškuose, kai tai „neprieštarauja teritoriniams planavimo dokumentams ir aplinkosauginiams reikalavimams“.
Beje, tokių statinių būtų negalima naudoti kaip nuolatinės gyvenamosios vietos. Įstatymo pataisos draudžia miške pastatytus poilsinius statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Jei statiniai būtų naudojami nesilaikant šio reikalavimo arba nustačius aplinkosauginius pažeidimus, grėstų statybos leidimo panaikinimas.
Tuo metu į Miškų įstatymą siūloma įrašyti reikalavimą statant vasarnamius „nepažeisti miško ekosistemų vientisumo“, taip pat „būtų draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams“.
Vasarnamio statybai miško žemėje būtų reikalingas savivaldybės leidimas, kuris būtų išduodamas miško savininkui pateikus prašymą bei atitinkamus aplinkosauginius vertinimus.
Siūloma, kad šios įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Įstatymo pataisas savo parašais taip pat parėmė „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis, jo pavaduotojai Robertas Puchovičius ir Kęstutis Bilius, parlamentarai Artūras Skardžius, Daiva Petkevičienė, Daiva Žebelienė ir kiti.
Šiuo metu įstatymas draudžia miško žemėje statyti statinius, išskyrus tam tikras įstatymuose numatytas išimtis.
Miško žemėje leidžiama statyti miškų ūkiui reikalingus statinius – miško sargų namelius, sandėlius, technikos laikymo pastatus. Taip pat prie išimčių yra priskirti inžineriniai statiniai – leidžiama tiesti kelius, inžinerinius tinklus, priešgaisrinius vandens telkinius ir kitus infrastruktūros objektus. Tam tikrose vietose, ypač rekreacinės paskirties miškuose, šiuo metu leidžiama statyti tokius nesudėtingus laikinuosius statinius kaip stoginės, pavėsinės ar kiti poilsiui skirti objektai. Tačiau jei miškas patenka į nacionalinius parkus, draustinius ar kitas saugomas teritorijas, taikomi dar griežtesni apribojimai.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
