Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie galimą mobiliųjų įrenginių draudimą mokyklose. Šis klausimas sulaukia tiek palaikymo, tiek kritikos – vieni mano, kad draudimas pagerintų mokymosi kokybę, kiti baiminasi, jog tai būtų sunkiai įgyvendinama priemonė.
Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė įsitikinusi, jog draudimas naudotis mobiliaisiais telefonais pamokų metų yra naudingas, ypač jaunesniųjų klasių vaikams.
„Toks draudimas tinkamas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, vaikai, jei turi mobiliuosius pamokoje, tai dažnai gaunamas skambutis ar žinutė sutrikdo dėmesį pamokos metu. Atsiranda noras pasižiūrėti į telefoną arba susirašyti su draugu, nepaisant to, kad telefonas neturėtų būti išimtas ant stalo, jei to nereikalauja ugdymo procesas. Yra pamokų, kai vaikai naudojasi telefonais, ieško informacijos, atlikinėja užduotis“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.
Ji pastebėjo, jog šiuolaikiniai vaikai labai giliai įsitraukia į telefoninius žaidimus, į virtualų gyvenimą.
„Jei per pertraukas vaikai yra įnikę į telefonus, tai jie nesuspėja pereiti iš tos virtualios aplinkos į kasdienybę, į pamokas, nesugeba susikaupti, tam jiems prireikia laiko. Jei vaikai per pertrauką įnirtingai žaidė telefoninius žaidimus, tai jie įsiaudrinę mintyse, todėl praeina apie 15 min., kol vaikai sugrįžta į realybę. Įnikę į telefonus jie pietauja, atsisako fizinio bendravimo su draugais, bet susirašinėja telefonu“, – sakė direktorė.
Z. Ščerbetkienės teigimu, su vyresniųjų klasių moksleiviais yra šiek tiek kitaip, su jais galima susikalbėti, jiems dažniau telefonai reikalingi ugdymo proceso metu kaip darbinė priemonė.
Pasidomėjus, kur būtų galima laikyti telefonus, įsigaliojus draudimui, direktorė sakė, jog tam būtų surasta vieta.
„Ta vieta galėtų būti auklėtojos kabinetas ar prie mokyklos budėtojo esančios dėžutės, mes svarstysime bendruomenėje šį klausimą, esame apie tai galvoję, dar galutinio sprendimo nepriėmėme. Mokykla nėra atsakinga už telefonų saugojimą, tai gal kai kurie tėvai tų telefonų vaikams į mokyklą neštis ir neduos. Juk esant reikalui, tėvai gali paskambinti klasės auklėtojui, socialiniam pedagogui. Jau esame įvedę tvarką, kad mažieji telefonus jau ir dabar palieka pas klasės auklėtoją ant staliuko“, – sakė direktorė.
Mobiliojo telefono draudimas mokyklose gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Svarbiausia yra rasti subalansuotą sprendimą – pavyzdžiui, riboti telefonų naudojimą tik pamokų metu arba leisti naudoti juos mokymosi tikslais. Kad ir kokį sprendimą priimtų Lietuva, svarbu, kad jis būtų realiai įgyvendinamas ir atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius.
Dalius Mockevičius, Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras:
„Telefonas, ypač pradinukams, yra tam tikra susisiekimo priemonė su tėvais. Ugdymo metu pasikalbėjimams telefonu laiko nedera skirti, pamokų metu vaikai galėtų apsieiti be telefonų, bet turi būti atsižvelgta į protingumo principą – kitą kartą telefonai gali būti naudojami kaip mokymo priemonė, priklauso nuo to, kaip pedagogai planuoja pamokas. Jei jie numato, kad konkrečiai pamokai bus reikalingi mobilieji telefonai, tai gal galima numatyti juos turėti. Kita vertus, jei neleidžiama turėti telefonų pamokos metu, turėtų būti numatyta vieta, kur juos tvarkingai sudėti, kad, esant reikalui, vaikas turėtų galimybę pasinaudoti telefonu, apie tai pranešęs mokytojai. Manyčiau, kad į šią situaciją reiktų žiūrėti lanksčiai, gal griežtų rėmų nereikia. Faktas yra tas, kad telefonai pamokose neturėtų vaikams trukdyti. Nemanau, kad galėtume drausti atsinešti telefonus į mokyklą. Reikia aiškių susitarimų su mokiniais, su jų tėvais, pritaikant protingumo principą. Telefonas vaikui turi būti pasiekiamas, jei kyla rimtas poreikis. Tėvams turi būti aiškiai ištransliuota, kam reikia paskambinti, kad vaikas būtų informuotas apie jų poreikį susisiekti su vaiku. Tas kontaktinis asmuo, pavyzdžiui, galėtų būti socialinis darbuotojas. Telefonų naudojimo algoritmas turėtų būti labai aiškus.“
Galimos mobiliojo telefono draudimo naudos ir problemos:
🔹 Didesnis mokinių dėmesingumas pamokose – sumažėtų blaškymosi tikimybė, nes mokiniai mažiau laiko praleistų tikrindami socialinius tinklus ar žaisdami žaidimus.
🔹 Geriau vystomi socialiniai įgūdžiai – bendraudami tarpusavyje mokiniai galėtų daugiau laiko skirti gyvam bendravimui, o ne virtualiam.
🔹 Mažiau patyčių ir elektroninio priekabiavimo – socialinių tinklų poveikis ypač aktualus mokyklose, kur internetinės patyčios tampa vis dažnesne problema.
🔹 Didesnis fizinis aktyvumas pertraukų metu – vaikai ir paaugliai būtų labiau skatinami bendrauti, judėti ir dalyvauti aktyviose veiklose.
🔹 Komunikacijos sunkumai – tėvai gali susidurti su iššūkiais, norėdami susisiekti su vaikais per dieną.
🔹 Sunku užtikrinti draudimo laikymąsi – mokiniai gali nepaisyti taisyklių, todėl mokytojams gali tekti skirti papildomą laiką draudimo priežiūrai.
🔹 Technologinio ugdymo ribojimas – šiuolaikinis mokymosi procesas vis dažniau remiasi skaitmeninėmis priemonėmis, todėl visiškas jų draudimas gali prieštarauti švietimo inovacijoms.
🔹 Mokinių pasipriešinimas – vyresnių klasių mokiniai gali prieštarauti tokiam sprendimui, ypač jei mobilieji įrenginiai naudojami kaip pagalbinė mokymosi priemonė.
Užsienio šalių patirtis
📌 Prancūzija – nuo 2018 m. įvesta visuotinio draudimo politika iki 15 metų amžiaus mokiniams. Mokyklose telefonus galima naudoti tik leidus mokytojams mokymosi tikslais.
📌 Švedija – kai kurios mokyklos taiko ribojimus, tačiau sprendimas priklauso nuo pačių mokyklų.
📌 Jungtinė Karalystė – kai kurios mokyklos visiškai uždraudė mobiliuosius įrenginius, o kitose mokiniai privalo išjungti telefonus pamokų metu.
📌 Vokietija – taisyklės priklauso nuo atskirų regionų, tačiau daugelyje mokyklų telefonus leidžiama naudoti tik mokymosi tikslais.
📌 Australija – kai kuriuose regionuose telefonai uždrausti mokykloje visą dieną, įskaitant pertraukas.
