Prasidėjus pavasariui, ūkininkų laukuose prasideda darbai, o tada iškyla nenumatytų problemų. Viena iš tokių – agresyvios, invazinės piktžolės, su kuriomis labai sunku kovoti, keliančios grėsmę žemės ūkiui.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų biuro vadovės pareigas einanti Jolita Rasimavičiūtė sakė, jog kai kurie Lazdijų krašto ūkininkai susiduria su invazine piktžole – brantu, nuo kurio yra ir rimtai nukentėjusių ūkininkų.
„Brantas, kaip vijoklis, apsisuka aplink augalą ir tuo augalu maitinasi – taip sunaikina pasėlį ir toliau dauginasi, eina į kitus pasėlius. Ši problema anksčiau buvo sprendžiama paprasčiau – buvo deginami pasėliai, brantas taip neplito, nes deginimas buvo viena iš efektyviausių priemonių nuo jo apsisaugoti. Ugnis sunaikina piktžolės sėklas“, – pasakojo J. Rasimavičiūtė.
Bet dabar, anot konsultantės, pagal taisykles nebegalima deginti pievų, todėl labai sunku su brantu kovoti. Lieka galimybė naikinti herbicidais, naudoti daug cheminių medžiagų.
„Lazdijų rajone tikrai žinau, kad vienas ūkininkas problemą dėl branto turi, ar kiti turi, tai nežinau. Kitas aspektas, ar jie moka tą kenkėją atpažinti? Nes jei nepažįsta branto, tai nupjauna lauką, o pašarą kartu su brantu duoda gyvuliams. Jų virškinimo sistema išmeta tas sėklas, jos toliau plinta. Mes sekame situaciją, ar kituose Lietuvos rajonuose atsiranda brantas“, – sakė J. Rasimavičiūtė.
Ji kalbėjo, jog būna atvejų, kai ūkininkai turguje perka sėklas ir juose būna įsimaišiusių branto sėklų, kurias nėra lengva atpažinti, o vėliau tos sėklos paplinta.
„Mūsų rajone buvo toks atvejis, kai ūkininkas iš įmonės pirko sėklas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tarp tų sėklų buvo įsimaišiusios ir branto sėklos. Manau, kad šią problemą reikia spręsti ministerijos lygmenyje, kad būtų skiriama pinigų kovai su invaziniais augalais ūkininkų pasėliuose. Dabar brantas nėra įtrauktas į karantininių augalų sąrašą. Ministerija galėtų sudaryti naują tokių augalų sąrašą. Mes tą klausimą kėlėme įvairiuose lygiuose. Galėtų atsirasti taisyklės, kaip kovoti su brantu“, – sakė J. Rasimavičiūtė.
Pasidomėjus, ar Lazdijų rajone kyla problemų dėl kito invazinio augalo – Sosnovskio barščio, J. Rasimavičiūtė sakė, jog dėl šio augalo rajone didesnių problemų nekyla.
„Pas mus daug sukultūrintų laukų, aktyvi žemės ūkio veikla, todėl Sosnovskio barščių nėra daug. Jie auga atokiose vietose, teko jų matyti pasienio ruože“, – sakė J. Rasimavičiūtė.
Brantas ir kovos su šia piktžole būdai
Brantas (lot. Cuscuta) – tai vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos vienamečių žolių gentis, apimanti apie 170 rūšių. Šie augalai paplitę abiejuose Žemės pusrutuliuose ir yra žinomi dėl savo parazitinio augimo būdo. Brantai neturi chlorofilo, todėl negali vykdyti fotosintezės ir maistines medžiagas gauna siurbdami iš kitų augalų. Jų stiebai yra siūliški ir vijokliniai, leidžiantys apsivynioti aplink augalą-šeimininką, prie kurio prisitvirtina siurbtukais ir čiulpia jo sultis.
Lietuvoje dažniausiai pasitaiko dobilinis (Cuscuta trifolii) ir lininis (Cuscuta epilinum) brantai. Šie augalai parazituoja ant dobilų, liucernų, linų ir kitų kultūrinių augalų, todėl kelia grėsmę žemės ūkiui.
Kova su brantu
Kova su brantu yra sudėtinga dėl jo parazitinio augimo būdo. Efektyviausios priemonės apima:
• Sėjomainą: vengti augalų, kurie yra jautrūs brantui, sėjimo toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės.
• Sėklų valymą: naudoti tik sertifikuotas ir švarias sėklas, kad būtų išvengta branto sėklų patekimo į dirvą.
• Herbicidų naudojimą: nors brantas yra atsparus daugeliui herbicidų, tam tikri preparatai gali padėti sumažinti jo plitimą.
• Rankinį šalinimą: nedideliuose plotuose brantą galima šalinti rankiniu būdu, tačiau tai reikalauja daug darbo ir laiko.
Užsienio šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat taikomos panašios priemonės kovai su brantu. Be to, atliekami moksliniai tyrimai siekiant rasti biologinius kontrolės metodus, tokius kaip natūralūs branto priešai ar specifiniai mikroorganizmai, galintys slopinti jo augimą.
Žalos mažinimas
Siekiant sumažinti branto keliamą žalą, svarbu:
• Laiku atpažinti: reguliariai tikrinti pasėlius ir laiku pastebėti branto atsiradimą.
• Greitai reaguoti: pastebėjus brantą, nedelsiant imtis priemonių jo šalinimui.
• Švietimas: ūkininkų ir sodininkų informavimas apie branto pavojų ir kovos su juo būdus padeda sumažinti jo plitimą.
