Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
D. Šakalienė: dėl naujo poligono steigimo savivaldai siekiama sudėlioti motyvuojantį pasiūlymų paketą
Kariuomenei įvertinus poreikį, kur Lietuvoje būtų galima steigti naują poligoną, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad šiuo metu siekiama sukurti patrauklų pasiūlymų paketą šalies savivaldybėms, kurių teritorijose galėtų veikti tokios karinės mokymo teritorijos.
„Kariuomenės poreikis iš esmės yra baigtas vertinti. Kur būtų efektyviausia kariniu požiūriu turėti poligonų teritorijas, taip pat jų plotas, kokiems tikslams būtų naudojama, tiek kalbant apie kovinį šaudymą, tiek apie manevrines pratybas – iš esmės tai yra įvertinta“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė D. Šakalienė.
„Dabar vyksta intensyvus darbas siekiant sudėlioti patrauklių pasiūlymų paketą savivaldai, kad tikrai būtų rimtas motyvavimas poligoną įrengti. (…) Turbūt bus ir tam tikri procesai, susiję su savivaldybių konkrečiais poreikių aptarimais ir tam tikrų merų poreikių įvertinimu“, – aiškino ji.
Nors kol kas ministrė konkrečiai neatsako, ar naują brigados dydžio karinį poligoną planuojama steigti būtent šalies pietuose, ji ragina pažvelgti į žemėlapį ir prisiminti, kuriose pusėse yra priešiškai nusiteikusios valstybės.
„Siūlyčiau užmesti akį į žemėlapį ir pasižiūrėti, kuriose Lietuvos pusėse yra valstybės agresorės. Tai yra pagrindinis motyvas. Kokios tiksliai geografinės lokacijos bus pasirinktos derinant karinį poreikį su savivaldos motyvacija ir taip pat su galimybėmis tam tikras privačias teritorijas išpirkti, tai ir bus šio proceso galutinis rezultatas“, – aiškino D. Šakalienė.
„Aišku, kad ne prie sienos su Latvija poligonai mums būtų patys patogiausi“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, jog dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, kad Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Balandžio mėn. su LSA atstovais susitikusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sutarė, jog asociacija iki gegužės 5 d. pateiks siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
Tyrimas: mintys apie darbą aplanko net 60 proc. atostogautojų
Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad net 60 proc. lietuvių įsitraukia į darbinę veiklą kelionių metu.
„Tyrimo duomenimis, tik 38 proc. respondentų teigia niekada nedirbantys per atostogas. Likę 62 proc. vienaip ar kitaip įsitraukia į darbinius reikalus: 27 proc. tai daro retkarčiais, 15 proc. – dažnai, o net 7 proc. prisipažino, kad darbas yra įprasta jų atostogų dalis“, – pranešime cituojama ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Anot jos, situacija tampa dar įdomesnė analizuojant, kaip tokios „darbo atostogos“ paveikia žmonių poilsį.
„Tik 23 proc. apklaustųjų teigia, kad darbas neturi jokios neigiamos įtakos jų atostogoms. Tai rodo, kad net ir nedidelis įsitraukimas gali sumažinti atsipalaidavimo galimybes, o tai ilgainiui veikia žmonių gebėjimą atsikratyti streso ir kokybiškai pailsėti“, – sako I. Aukštuolytė.
Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pastebi, kad gebėjimas atsitraukti nuo darbo atostogų metu – ne tik privilegija, bet ir būtina geros emocinės sveikatos sąlyga. Visgi daugeliui žmonių tai kelia sunkumų, nes poilsiui trukdo ne tik darbo pareigos, bet ir vidinės nuostatos.
„Kai žmogus nuolat jaučia pareigą būti pasiekiamas net ir atostogų metu, tai dažnai rodo, kad jo vertės jausmas stipriai susijęs su darbo produktyvumu. Kai darbas tampa savastimi, atostogos gali kelti net vidinį diskomfortą“, – aiškina psichoterapeutė.
Pasak jos, tokie žmonės net ilsėdamiesi jaučia kaltę ar nerimą, tarsi kažką praleido ar nespėjo padaryti. Ilgainiui toks nuolatinis įsitempimas be poilsio gali virsti lėtiniu stresu ar net perdegimu.
„Organizmui būtini poilsio ciklai – kai jų nepaisome, kaupiasi įtampa, mažėja atsparumas, atsiranda nerimas, nemiga, fiziniai negalavimai“, – sako psichoterapeutė.
Tačiau I. Aukštuolytė pastebi, kad lietuviai, siekdami išvengti perdegimo, išties mažina tempą, investuoja į kokybišką poilsį.
„Kaip rodo keliautojų apklausos duomenys, 37 proc. lietuvių atostogauja užsienyje du kartus per metus ir dažniau. Matome, kad noras atostogauti yra stiprus, tik dar reikia išmokti nuraminti mintis apie darbą“, – kalba „Tez Tour“ atstovė.
Norint kokybiškai pailsėti, psichoterapeutė rekomenduoja į atostogų lagaminą nesidėti darbo kompiuterio, o telefone laikinai atsijungti nuo el. pašto.
Anot psichoterapeutės, dar vienas itin veiksmingas būdas atsitraukti nuo darbų – rinktis atostogų kryptį, kur yra didelis laiko skirtumas. Tai padeda natūraliai išvengti darbo įsitraukimo realiuoju laiku.
G. Nausėda apie priešiškų šalių planuotus išpuolius prieš baltarusius: informacija žinoma seniai
Valstybės saugumo departamentui (VSD) paskelbus apie Rusijos ir Baltarusijos tarnybų planuotus smurtinius išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog ši informacija jam buvo žinoma jau anksčiau. Vis dėlto, šalies vadovas tvirtino dėl saugumo sumetimų negalįs detalizuoti, prieš ką konkrečiai pastarieji išpuoliai buvo planuojami.
„Mums šita informacija žinoma jau gana seniai. Tai nėra kažkokia šios dienos naujiena. Reikia bijoti ne tos informacijos, kurią mes žinome, reikia bijoti tos informacijos, kurios mes nežinome“, – trečiadienį žurnalistams komentavo G. Nausėda.
„Negaliu konkretizuoti (informacijos apie išpuolius – ELTA), kadangi tai yra konfidenciali informacija. Ji pakenktų tam tikrų žmonių saugumui“, – pridūrė jis.
Kaip buvo skelbta, vykdydamas kontržvalgybos tyrimus, VSD išsiaiškino Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų planuotus smurtinius išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius.
Kaip teigia departamentas, nuo 2023 m. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje vykdo informacinę-psichologinę operaciją, kuria siekiama kurstyti etninę įtampą tarp Lietuvos visuomenės ir naujosios baltarusių diasporos bei priversti juos Lietuvoje jaustis nesaugiai. Taip bandoma formuoti Lietuvos, kaip ksenofobinės valstybės, įvaizdį, nurodo VSD.
VSD taip pat skelbia, kad buvo nustatyta bandymų įvykdyti smurto išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusių bendruomenės atstovus. Pažymima, kad tokiu būdu bandoma imituoti dviejų tarpusavyje susipriešinusių jėgų – litvinizmo ideologiją propaguojančių baltarusių ir prieš juos tariamai kovojančių lietuvių grupių veiklą.
Žiniasklaida: lietuvių išlaidos Lenkijoje pernai augo 3 proc.
Lenkijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad šioje šalyje lietuviai 2024 m. išleido 370,4 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei užpernai, kai šios išlaidos siekė 359 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“.
Portalo skaičiavimu, pagal naujausią statistiką, Lietuvos gyventojai Lenkijoje nuo 2014 m. perka vis daugiau, šie srautai buvo sumažėję tik per pandemiją – tuomet Lenkijoje lietuviai išleido trečdaliu mažiau nei prieš tai.
Iš viso 2024 m. užsieniečiai Lenkijoje prekių ir paslaugų įsigijo už 46,6 mln. zlotų (10,9 mlrd. eurų) – 5,3 proc. daugiau nei 2023 m. Lenkijos gyventojai pernai užsienyje išleido apie 7,2 mlrd. eur. – 12,9 proc. augimas nuo 2023 m.
Lenkų išvykos į kitas valstybes taip pat padažnėjo – pernai jie savo valstybės sieną kirto 1,9 proc. daugiau nei 2023 m.
Lenkijos statistikai apklausose taip pat užfiksavo, kad per paskutinįjį 2024 m. ketvirtį tiek užsieniečiai, tiek lenkai, kertantys Lenkijos sausumos sieną, dažniausiai buvo iki 50 km nuo sienos nutolusių kaimų ir miestelių gyventojai – 74,2 proc. užsieniečių ir 71,2 proc. lenkų.
Didžioji dalis įvažiuojančių į Lenkiją fiksuojama iš Vokietijos (47,4 proc. visų išlaidų), po to rikiuojasi Ukraina (22,5 proc.), Čekija (13,8 proc.), Slovakija (8,6 proc.), Lietuva (5,2 proc.), Baltarusija (2,1 proc.) ir Rusija (0,4 proc.).
Žiniasklaida: 114 parlamentarų pritaria siūlymui skirti iki 5–6 proc. BVP šalies gynybai
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sausį iškėlus tikslą iki 2030-ųjų gynybos finansavimui kasmet skirti 5–6 proc. nuo bendrojo šalies produkto (BVP), šiai idėjai tvirtai pritaria 114 Seimo narių, skelbia LRT tyrimų skyrius.
Portalo duomenimis, už gynybos finansavimo didinimą iki 5–6 proc. nuo BVP pasisako 52 socialdemokratai, 28 konservatoriai, po 12 liberalų ir demokratų, 3 mišrios Seimo grupės nariai ir 2 „valstiečiai“.
Tuo metu kitų Seimo frakcijų nariai, tarp kurių 14 „aušriečių“, 9 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai bei vienas Mišrioje grupėje dirbantis parlamentaras, ambicingam tikslui pritaria, tačiau abejoja, kiek konkrečiai reikėtų skirti krašto apsaugai. Pastarieji taip pat sako nežinantys, ar dėl didesnio gynybos finansavimo pritartų Vyriausybės numatytiems mokesčių pakeitimams.
Tuo metu LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad didinant gynybos finansavimą, didžiąją lėšų turėtų sudaryti papildomos paskolos – bent po 1 mlrd. eurų per metus – iš Europos investicijų banko, Rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Šiaurės investicijų banko.
„Mes skolinsimės didesnę dalį iš 14 mlrd. eurų, todėl ir skolos aptarnavimo kaštai augs. Bet skolintos lėšos tiesiogiai pateks į Lietuvos ekonomiką ir pildys biudžetą mokesčiais. Skolinti pinigai – vienintelis būdas tvariai finansuoti gynybos poreikius, nesmaugiant, paprastai tariant, lietuviško verslo ir nemažinant vartojimo“, – LRT kalbėjo premjeras.
ELTA primena, kad iki 2030-ųjų krašto apsaugai Lietuva siekia skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus. Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sausį.
Prasideda balsavimas LSDP pirmininko rinkimuose
Trečiadienį prasideda balsavimas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose. Juose varžosi premjeras Gintautas Paluckas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas bei Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas.
Kaip skelbta anksčiau, premjero kandidatūrą į šį postą pasiūlė 49 partijos skyriai, po vieną skyrių iškėlė J. Oleką ir V. Mitrofanovą.
LSDP skyriuose taip pat buvo iškeltos ir Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus bei kultūros ministro Šarūno Biručio kandidatūros, tačiau politikai kiek anksčiau pranešė, jog partijos pirmininko rinkimuose nedalyvaus.
Balsavimas šiuose rinkimuose vyks iki šeštadienio. Prireikus antrojo turo, jis vyktų gegužės 7–10 dienomis. Naujai išrinkto LSDP pirmininko įgaliojimai prasidės gegužės 17 d., per partijos suvažiavimą Vilniuje.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje dabartinė LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė, jog nesieks toliau vadovauti politinei jėgai. Politikė pirmąjį kartą LSDP pirmininke išrinkta 2021 m., o po poros metų, 2023 m., perrinkta antrai kadencijai.
G. Paluckas jau yra vadovavęs LSDP ir anksčiau – nuo 2017 m. Tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.
I. Ruginienė: įtikinti žmones pasilikti antrojoje pakopoje turės patys pensijų fondai
Gyventojų pasitraukimo iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje apimtys priklausys nuo pensijų fondų pastangų išlaikyti turimus klientus, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Pasak politikės, Vyriausybės siūlymus pensijų sistemos pertvarkai Lietuvos bankas (LB) įvertino iki galo neišnagrinėjęs galutinio projektų turinio.
„Ten nebuvo kritika, o tiesiog paskaičiuotos tam tikros prielaidos, kurios nebūtinai sutaps su realybe. LB sudėliojo galimus scenarijus, neįvertinęs to projekto, kuris dabar yra užregistruotas. Ten buvo vertinamas trumpesnis pereinamasis laikotarpis ir darytos prielaidos, jei didelis skaičius žmonių paliktų sistemą“, – žurnalistams antradienį teigė I. Ruginienė.
„Tai, ar dideli kiekiai žmonių paliks sistemą, priklausys tik nuo pačių pensijų fondų. Dabar jiems yra itin svarbus periodas, fondai per šiuos metus turi parodyti ir įtikinti žmones, kad jų pasiūlytas būdas kaupti senatvei yra geriausias ir taip sulaikyti kaip įmanoma daugiau klientų sistemoje“, – tikino ministrė.
Pasak jos, siūloma pertvarka antrosios pakopos pensijų kaupimą paverstų lankstesniu, patrauklesniu ir skatintų pasilikti sistemoje, o ekonominiai bendrojo vidaus produkto (BVP) ir infliacijos svyravimai, kaip esą ir teigė LB ekspertai, būtų tik trumpalaikiai.
„LB neįvertino, kad mūsų pasiūlyme išliko (valstybės – ELTA) subsidija, o tai jau yra skatinamoji priemonė toliau kaupti, tad scenarijus tikrai neturėtų būti juodžiausias. Tačiau reikia suprasti, kad mes kalbame apie tų pačių žmonių pinigus. Kiekvienas, įmokėjęs tam tikrą dalį pinigų iš savo atlyginimo, turi teisę pats nuspręsti, kur tuos pinigus panaudoti“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Paklausta, ar projektas Vyriausybei bus teikiamas šią savaitę, ministrė teigė, jog šiuo metu tik baigiamas viešasis derinimas, po kurio bus atsižvelgiama į pastabas, argumentuojami ir taisomi kai kurie punktai.
Tiesa, kaip pabrėžė I. Ruginienė, projekto esmė bet kuriuo atveju nebesikeis.
LB analitikai anksčiau teigė, kad didžiausią susirūpinimą dėl ministerijos siūlomų pakeitimų kelia pajamų pakaitinių normų scenarijų analizė. Anot jų, pagal Europos standartus ir dabar nedidelė norma toliau mažės, krentant gyventojų skaičiui ir toliau senėjant visuomenei.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė pripažino, kad į tai kol kas nėra atsižvelgiama.
„Mes nesvarstome šito varianto. Manome, kad reikia atlikti pirmuosius žingsnius pakeitimams ir suteikti galimybę išeiti iš sistemos, apsispręsti patiems. Automatinį įtraukimą taip pat reikia keisti savanorišku kaupimu ir manome, kad šie pakeitimai turėtų sugrąžinti žmonių pasitikėjimą“, – pažymėjo I. Ruginienė.
Pasak ministrės, nors Estijoje po panašių pakeitimų sistemą iškart paliko 20 proc. kaupiančiųjų, o ilgainiui šis procentas kilo iki 30, dabar nuspėti, kokie skaičiai bus Lietuvoje, yra sudėtinga.
„Yra įvairių pamąstymų, tarp jų – mintis, kad nutraukus sutartį ir atsiėmus pinigus, dalis, kurią pensijų fondai uždirbo, būtų apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu. Tiesa, kol kas į Seimą leisime tokius įstatymų projektus, kokie jie buvo pirminiame mūsų sumanyme, o jie (parlamentarai – ELTA) tegul aktyviai diskutuoja ir teikia savo variantus“, – pridūrė I. Ruginienė.
LB vertinimu, leidus daliai antrojoje pensijų pakopoje dalyvaujančių asmenų atsiimti lėšas, tai būtų daroma pirmiausia vartojimo išlaidoms, tad realusis BVP ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų.
Visgi teigta, jog iki 2028 m. pabaigos abu rodikliai galiausiai sugrįžtų prie makroekonomikos tendencijų, kurios buvo prognozuojamos iki siūlomų pakeitimų.
Pirminius siūlymus antrosios pensijų pakopos sistemos pertvarkai I. Ruginienė pristatė sausio pabaigoje, tačiau prieš kelias savaites paskelbti kiek pakoreguoti projektai.
Su pensijų fondais sutarta palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją kaupiantiesiems – jos nebeplanuojama keisti įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.
Finansų ministerija ruošia įstatymo pakeitimus, kuriais ketina įpareigoti pensijų fondus daugiau investuoti Lietuvoje – esą investicijų dydis galėtų siekti kasmetinę valstybės subsidiją, kuri sudaro apie 330 mln. eurų.
Pagal naujausius siūlymus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį.
Taip pat siūloma, kad pensijos dar nepasiekęs žmogus, atskaičius 3 proc. nuo išsiimamos sumos, vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma.
Langą norintiems pasitraukti iš kaupimo siūloma nustatyti kiek mažiau nei dviejų metų laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Visas lėšas iki pensijos išsiimti, jų neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), būtų leidžiama tais atvejais, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Lietuvos bankas – už siūlomą NT mokestį, dalies lengvatų naikinimą
Finansų ministerijai registravus mokestinių pakeitimų siūlymus, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus teigiamai vertina valdančiųjų planus didinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio visuotinumą, naikinti ir mažinti dalį lengvatų.
„Teigiamai vertiname siūlymą didinti nekilnojamojo turto mokesčio visuotinumą, išlaikant progresyvius, bet ne pernelyg didelius tarifus“, – žurnalistams antradienį kalbėjo G. Šimkus.
Mokesčių pertvarkos projektus Seime Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija registravo praėjusią savaitę.
Tarp jų – siūlymas nustatyti 40 tūkst. eurų neapmokestinamo NT kartelę.
0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Atsisakius siūlymų dėl 2 proc. tarifo, brangiausią daugiau nei 600 tūkst. eurų vertės turtą siūloma apmokestinti 1 proc.
„Tai, ką mes matome, (…) kas buvo pateikta Finansų ministerijos dabar jau konsultacijai, nemaža dalimi vienaip ar kitaip atliepia, (…) ką anksčiau ar vėliau yra išsakęs Lietuvos bankas“, – sakė G. Šimkus.
Finansų ministerija taip pat siūlo nuo 9 iki 12 proc. didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taikomą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui, atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms, sugrąžinant standartinį 21 proc. apmokestinimą.
„Matome, kad Finansų ministerija pasiūlė mažinti esamas lengvatas, kurios daug kainuoja biudžetui, ir tai buvo vienas iš pagrindinių LB siūlymų, kaip finansuoti gynybos poreikių didinimą – būtent eiti per lengvatas. Teigiamai vertiname ir lengvatinio (PVM – ELTA) tarifo didinimą“, – dėstė LB vadovas.
Projektais taip pat siūlomi keturi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, priklausantys nuo sumuotų pajamų dydžio, o ne jų rūšies.
Anot LB vadovo, tokie ministerijos planai yra tinkamai pasirinkti, siekiant mažinti „gyvulių ūkį“ valstybės mokesčių sistemoje.
„Finansų ministerija bando mažinti įvairių pajamų apmokestinimo skirtumus – velnias ten slypi detalėse, bet tai yra žingsnis teisinga kryptimi, mažinant (…) „gyvulių ūkį“ ir skirtingo pajamų apmokestinimo reiškinį Lietuvoje“, – akcentavo G. Šimkus.
Iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc., virš 120 VDU – 36 proc. tarifas.
Centrinio banko vadovas nesiėmė vertinti kritikos sulaukiančio siūlymo taikyti didesnį nei numatyta anksčiau tarifą didžiausioms pajamoms.
„Tai yra mokesčių progresyvumo įvertinimas – manau, kad dėl to dalyko turėtų pasisakyti politikai, kiek jis turi būti progresyvus, bet ne ekspertinė institucija“, – pridūrė G. Šimkus.
Be to, jo teigimu, cukraus mokesčio saldintiems gėrimams įvedimas prisidės prie kenksmingų įpročių visuomenėje mažinimo.
Projektuose numatyta apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus, jei cukraus ar saldiklių kiekis 100 mililitrų gėrimo viršija 5 gramus, taip pat gėrimų paruošimui naudojamus sirupus, miltelius ar kitus koncentratus.
Tikimasi, kad naujausi siūlymai bus priimti dar Seimo pavasario sesijoje, tokiu atveju įsigaliotų nuo ateinančių metų.
Apklausa: kas trečias gyventojas susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms
„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms. Tuo metu po 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.
Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.
Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc. latvių ir 7 proc. estų, o labdarai – vos 2 proc. lietuvių ir estų bei 1 proc. latvių.
Tuo metu susigrąžintą permoką taupytų ar investuotų 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių. Nedidelė dalis respondentų kauptų ateičiai pensijų fonduose ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį: 2 proc. lietuvių, 4 proc. latvių ir 5 proc. estų.
Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Sandros Gimžauskienės, netikėtai gautos pajamos dažnai suvokiamos kaip galimybė spontaniškai išlaidauti, tačiau daug naudingiau priimti ilgalaikę naudą duodančius sprendimus.
„Jei nėra sukauptos finansinės pagalvės, verta skirti dalį lėšų santaupoms, o jei ji jau yra, apsvarstyti investavimo galimybes pagal priimtiną riziką, pavyzdžiui, terminuotus indėlius ar akcijų fondus“, – pranešime cituojama S. Gimžauskienė.
Susigrąžinti dalį mokesčių gali žmonės, mokantys gyvybės draudimo įmokas ir pensijų įmokas į trečios pakopos pensijų fondus, jei sutartis buvo sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Taip pat gyventojai, mokantys papildomas įmokas į antros pensijų pakopos fondus, viršijančias 3 proc. pajamų, įmokas už studijas ar profesinį mokymą, ir palūkanas už būsto kreditą, jei sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų vasarį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Seimo „aušriečiai“ ragina Vyriausybę stabdyti Nacionalinio stadiono statybas: parengė rezoliuciją
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos atstovai teiks parlamentui rezoliuciją, kuria ragina Vyriausybę laikinai sustabdyti Nacionalinio stadiono statybas – iki kol bus finansiškai ir teisiškai įvertinta projekto padėtis.
Šią rezoliuciją penktadienį registravo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartu su frakcijos kolegomis.
Dokumentu siūloma Vyriausybei, bendradarbiaujant su Valstybės kontrole ar kitomis institucijomis, atlikti išsamų projekto vertinimą. Jo metu, kaip teigia iniciatoriai, būtų analizuojamas projekto finansinis pagrįstumas, galimų kaštų augimo scenarijai, įvertintos galimos pasekmės ir rizikos, susijusios su sutarčių keitimu ar nutraukimu.
Taip pat dokumentu siūloma apsvarstyti galimybę suburti darbo grupę, kuri įvertintų visų stambių infrastruktūros projektų pagrįstumą, kaštus bei suderinamumą su valstybės saugumo klausimais.
„Išaugusios rizikos reikalauja nedelsiant persvarstyti didelio masto investicinius projektus, kurių įgyvendinimas šiuo metu gali kelti papildomą finansinę naštą“, – rašoma rezoliucijoje.
Iniciatoriai tikisi, kad taip bus užtikrintas didesnis Nacionalinio stadiono projekto eigos skaidrumas.
Kaip ELTAI yra nurodžiusi Vilniaus savivaldybė, jau šį mėnesį laukiama Europos Komisijos (EK) išvados – bus vertinama Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina nacionalinis stadionas, projekto koncesijos sutartis.
Komisija nuspręs, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba.
Anksčiau skelbta, jog persidalijus rizikas, Nacionalinio stadiono projektas valstybei atpigo nuo 156 iki 155,2 mln. eurų (su PVM).
Anot Vilniaus savivaldybės, iš jos pusės priimti visi stadiono projektui vykdyti reikalingi sprendimai, o gavus teigiamą EK išvadą tolesni veiksmai turės būti iš stadiono koncesininko pusės – jis turės pateikti atitinkamus dokumentus, kad susitarimai dėl indeksavimo ir papildomų darbų įgyvendinimo įsigaliotų.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir darbams stovint vietoje apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.
Pernai rugpjūčio pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pritarė tuomet trečią kartą atnaujintam Daugiafunkcio komplekso projektui, koreguotam pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
