Lietuvoje vėl prasidėjo diskusija, ar derėtų sutrumpinti mokslo metų trukmę?
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Vyriausybę, siūlydama sutrumpinti mokslo metus.
Kritikuoja pailgintus mokslo metus
Jų teigimu, nuo 2017 metų ilginant mokslo metus, siekta sumažinti mokymosi krūvį ir pagerinti mokinių pasiekimus, tačiau šie tikslai nebuvo pasiekti. Mokytojai pastebi, kad birželio mėnesį ugdymo procesas tampa padrikas, pamokos imituojamos, o dėmesys nukreipiamas į brandos egzaminus, dėl tos priežasties kiti mokiniai lieka be kokybiško ugdymo. Todėl LŠDPS siūlo sutrumpinti ugdymo procesą bent iki birželio 10 d., kas, jų manymu, padėtų išspręsti dalį susidariusių problemų.
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) taip pat kritiškai vertina mokslo metų ilginimą. Jų nuomone, paskutinės dvi ar trys savaitės mokyklose yra mažai efektyvios: mokytojai dažnai paleidžia mokinius, kurie jau atsiskaitė darbus, o likusieji užsiima skolų taisymu. Be to, vykstant brandos egzaminams, dėmesys sutelkiamas į juos, o kiti mokiniai dalyvauja ekskursijose ar projektinėse veiklose, kurios ne visada yra kokybiškos ir įtraukiančios.
Mokslo metų trukmės klausimas yra kompleksiškas ir reikalauja išsamios analizės bei diskusijų tarp visų suinteresuotų šalių, siekiant rasti optimalų sprendimą, kuris užtikrintų kokybišką ugdymą ir atsižvelgtų į visų dalyvių poreikius.
Siūlo trumpinti pamokinį procesą
Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius įsitikinęs, jog šis klausimas yra nevienareikšmis.
„Tas motyvas, jog reikia trumpinti mokslo metus dėl egzaminų mokyklose – iš dalies teisingas, bet yra mokyklų, kur nevyksta egzaminai. Birželio mėnesį tos pamokos vyksta atostogų nuotaikų fone. Ir oro sąlygos gali būti nepalankios mokytis, gali būti klasėse labai karšta, o mokyklos tam nėra prisitaikiusios, nes neturi pakankamai kondicionierių, neužtikrina klasėse pakankamo vėdinimo, todėl sudėtinga vykdyti ugdymo procesą. Aš pasisakyčiau už tokį variantą, kad pamokinis procesas galėtų būti sutrumpintas savaite ar dviem. Bet mokiniams turėtų būti sudarytos galimybės ir sąlygos mokykloje dalyvauti kitose veiklose – projektinėse, savanorystės veiklose, socialinėse akcijose, kad išeidami atostogų, jie mokyklose turėtų tam tikros veiklos, kad atostogų laikas nebūtų per ilgai išsitęsęs, kad nebūtų labai ilgas atotrūkis nuo ugdymo proceso“, – sakė D. Mockevičius.
Paklaustas, ar galutiniam sprendimo priėmimui reikia platesnės diskusijos, D. Mockevičius pripažino, jog diskusija bet kokiu atveju yra naudinga, tačiau priimant sprendimą, turi būti aiškiai įvardinti faktoriai, veiksniai, kurie lemia vienokį ar kitokį sprendimą.
Turi susitarti švietimiečių bendruomenė
Anot D. Mockevičiaus, prieš keletą metų buvo diskusija dėl mokslo metų trukmės, tada jie buvo pailginti. Lyginant mokslo metų trukmę įvairiose ES šalyse, Lietuvoje nebuvo patys ilgiausi mokslo metai, tačiau reikia prisiminti, kad atostogos gali būti ne tik vasaros, bet ir kitais metų laikais, mokslo metų eigoje.
„Nėra aiškių įrodymų, kad tas mokymosi dienų skaičius nulemia kokybę ir mokymosi rezultatus. Manau, kad svarbiausia – ne kiekybinis, bet kokybinis parametras. Per mažesnį mokymosi dienų skaičių, užtikrinant efektyvesnį ugdymo turinį, galima pasiekti geresnių rezultatų. Juk ir per mokslo metus būna dienų, kai mokiniai pamokose dėl vienų ar kitų priežasčių nedalyvauja. Manau, kad sumažinus mokslo metų trukmę, ta kokybė nenukentėtų. Galutinis sprendimas – švietimiečių bendruomenės susitarimai“, – kalbėjo vicemeras D. Mockevičius.
Teigiami mokslo metų trumpinimo aspektai:
• Kokybiškesnis ugdymas. Sutrumpinus mokslo metus, būtų galima koncentruotis į intensyvesnį ir efektyvesnį mokymąsi, išvengiant padriko ugdymo proceso birželio mėnesį.
• Mažesnis mokytojų ir mokinių nuovargis. Trumpesni mokslo metai galėtų sumažinti perdegimo riziką ir padidinti motyvaciją.
• Geriau suplanuotos atostogos. Ankstesnis mokslo metų pabaigimas leistų šeimoms lanksčiau planuoti vasaros atostogas.
Neigiami aspektai:
• Programos įsisavinimas. Trumpinant mokslo metus, gali kilti iššūkių užtikrinant, kad visa ugdymo programa būtų sėkmingai įsisavinta per trumpesnį laiką.
• Tėvų iššūkiai. Ilgesnės vasaros atostogos gali sukelti sunkumų tėvams, ypač tiems, kurie dirba ir neturi galimybės prižiūrėti vaikų namuose.
Mokslo metų trukmė Europoje:
Europos šalyse mokslo metų trukmė skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje mokslo metai trunka apie 188 dienas, Prancūzijoje – apie 162 dienas, o Suomijoje – apie 190 dienų. Lietuvoje mokslo metai trunka apie 185 dienas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dienų skaičių, bet ir į ugdymo kokybę bei efektyvumą.
