Parlamentaras L. Urmanavičius teikė pakeitimus dėl Kapčiamiesčio poligono įstatymo projekto

Vis daugiau ženklų, kad poligonas Kapčiamiestyje taps realybe. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo įstatymo projektui.

Už jį antradienį vykusio posėdžio metu balsavo 109 Seimo nariai, 11 pasisakė prieš, o dar 2 susilaikė.

Projektui po svarstymo nepritarė 8 „aušriečiai“: Petras Dargis, Vytautas Jucius, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Aidas Gedvilas, Remigijus Žemaitaitis ir Lina Šukytė-Korsakienė. Tuo metu „aušrietis“ Tadas Sadauskis susilaikė, o dar keturi šios frakcijos nariai savo balsą atidavė „už“.

Taip pat savo nepritarimą išreiškė ir 3 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai: Ignas Vėgėlė,
Rimas Jonas Jankūnas bei Dainius Gaižauskas. „Valstietis“ Valius Ąžuolas susilaikė.

Lazdijų rajono ir Druskininkų savivaldybės gyventojų į Seimą išrinktas Linas Urmanavičius taip pat palaikė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, tačiau pasistengė, kad jame atsirastų pataisos, leisiančios ten gyvenantiems žmonėms ilgiau apsispręsti dėl kompensacijos už poligono teritorijoje turimą turtą.

„Dzūkų žinių“ paklaustas, kaip vertina tokius balsavimo rezultatus, sakė, jog sprendimą vertina normaliai, nes nacionalinis saugumas yra mūsų visų prioritetas. Tai parodė ir daugelio parlamentarų pozicija balsuojant.

„Džiaugiuosi, kad tam, ką aš teikiau, buvo pritarta, t. y. įstatymo pakeitimą, kuriame buvo numatyta, kad lengvatinėmis sąlygomis iš mokomosios teritorijos valstybė išpirks sklypus penkerius metus (60 mėn.). Teikiau pataisą, kad tos sąlygos galiotų visam poligono veikimo laikotarpiui, bet Teisės departamentas pasakė, kad turime nustatyti terminą. Tada pasiūliau apsisprendimo laikotarpį išpirkti sklypus tomis pačiomis sąlygomis pratęsti 10-čiai metų (120 mėn.). Čia kalbama apie tas septynias dešimtis sklypų, kurie yra poligono mokomojoje teritorijoje. Į mane dėl to kreipėsi žmonės, kurie sakė, kad 5 metai yra per trumpas laikotarpis, nes tas apsisprendimas žmonėms, ypač senyvo amžiaus, yra labai sunkus. Jei didės karinis intensyvumas, gal bus lengviau apsispręsti“, – sakė L. Urmanavičius.

Paklaustas, ar poligonas gali duoti Lazdijų kraštui ekonominę naudą, Seimo narys neabejojo, jog nauda tikrai bus, nes yra numatytos papildomos lėšos, taip pat bus sutvarkyta kelių infrastruktūra – kitaip nebus įmanoma atvežti karinės technikos į poligoną. Taip pat, anot parlamentaro, atsiras papildomų darbo vietų.

„Sunku pasakyti, kaip poligonas paveiks tą verslą, kuris dabar ten yra, visai šalia Kapčiamiesčio, šiandien tai prognozuoti yra sunku. O kokios subsidijos bus, spręs Vyriausybė. Įstatyme šių nuostatų neatsirado, nors to pageidavo Lazdijų rajono savivaldybė, bet tai palikta Vyriausybės ir ministerijų kompetencijai“, – pripažino L. Urmanavičius.

Jis sakė suprantąs, kad aplink Kapčiamiestį gyvenantiems žmonėms nėra maloni poligono kaimynystė, tačiau pripažino, jog tai – mūsų nacionalinio saugumo klausimas.

„Jei to atsisakytume, o paskui išauštų diena X, tai žmonės mus kaltintų, kodėl tam nepasiruošėme. Jei supirkta galinga technika ir ja nesinaudosi, tai kam ji reikalinga – ar tam, kad stovėtų patvoryje ir apželtų žole? Iš kitos pusės galiu pasakyti: kai dėl šio sprendimo mus kala prie sienos, noriu priminti, kad vietą poligonui Kapčiamiestyje išrinkome ne mes, o trys socdemai, kariuomenės vadas ir Prezidentas (Valstybės gynimo taryba – aut. past.)“, – kalbėjo parlamentaras.