Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Tyrimas: medikams dovanomis atsidėkoja kas dešimtas gyventojas
Lietuvoje medikams dovanomis ar „vokeliais“ atsilygina vienas iš dešimties šalies gyventojų, o dažniausiai už suteiktas paslaugas tokiu būdu linkę atsidėkoti vyresnio amžiaus žmonės, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenys rodo, jog medikams tokiu būdu dažniau atsilygino mažiausias šeimos pajamas, neviršijančias 1,2 tūkst. eurų, gaunantys respondentai.
„Vyriausi gyventojai dar dažnokai tiki, kad neoficialus atsidėkojimas padės gauti geresnes paslaugas, tuo tarpu jaunimas taip nebemano“, – aiškina „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Kaip rodo apklausos rezultatai, daugiau nei penktadalis (22 proc.) iš tų, kurie per pastaruosius metus lankėsi valstybinėse gydymo įstaigose ir jose oficialiai susimokėjo už jiems suteiktas medicinos paslaugas, dar papildomai už tai neoficialiai atsidėkojo pinigais ar dovanomis medikams.
Neoficialiai už paslaugas medikams atsidėkoti linkę tiek vyrai (12 proc.), tiek moterys (12 proc.), respondentai su 1,2 tūkst. eurų ar mažesnėmis šeimos pajamomis per mėnesį (15 proc.), kaimų (12 proc.) ir miestų (13 proc.) gyventojai.
Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų sutiko su teiginiu, kad privačios gydymo įstaigos prisideda prie korupcijos mažinimo Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, nes jose nėra poreikio neoficialiai atsidėkoti medikams.
„Su šiuo teiginiu dažniau už kitus linkę sutikti mažesnių šalies miestų gyventojai (63 proc.), 1201–2000 eurų šeimos pajamas turintys respondentai (63 proc.) bei žmonės su aukštuoju išsilavinimu (63 proc.). Tuo tarpu su šiuo teiginiu nesutiko 30 proc. respondentų, kurių didžioji dalis – kaimo gyventojai (35%)“, – nurodo tyrimų bendrovė.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausą, kurios metu buvo apklausta 1015 suaugusių Lietuvos gyventojų, vykdė tiesioginiu interviu metodu šių metų balandžio 5–19 dienomis.
G. Nausėda apie siūlomą NT mokestį: chaotiškas komunikavimas sukėlė nervingumą visuomenėje
Prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja Vyriausybės komunikavimą dėl siūlomų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimų. Šalies vadovo vertinimu, toks chaotiškumas sukėlė nepagrįsto nerimo visuomenėje.
„Esu nusivylęs proceso chaotiškumu, tenka tai konstatuoti. Ko gero, tokia situacija susidarė dėl to, kad tam tikros iniciatyvos buvo pateikiamos nesuderintos, nekomunikuotos ir sukėlė jeigu ne paniką, tai didelį nervingumą visuomenėje. Kartais – visiškai be pagrindo“, – antradienį žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
„Komunikacinis vakuumas arba chaotiškas komunikavimas lėmė, kad bijoma to, ko net nereikėtų bijoti. Jeigu apskritai jokių pakeitimų nebūtų daroma, tai vien tik tai mokestinių verčių pasikeitimas nuo kitų metų pradžios reikštų kur kas didesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, negu tas, pagal kurį ketinama apmokestinti dabar“, – pabrėžė jis.
Prezidentas akcentavo, kad NT mokesčio projektą Vyriausybė turėjo suderinti su koalicijos partneriais dar prieš registruojant jį teisės aktų sistemoje.
„Svarbiausia suprasti, kad NT mokestis tikrai neužtikrins mūsų šalies gynybos, nes pagal savo apimtį jis papildomai duos tik keliasdešimt milijonų eurų įplaukų. (…) Sukėlėme diskusijų ir nervingumą už 1 mlrd., tuo metu surinksime 40 mln. eurų, bet taip yra. Dar kartą tenka apgailestauti, kad pats procesas turėjo vykti visiškai kitaip, turėjo iš karto būti pateiktas suderintas su visais koalicijos partneriais pasiūlymais ir eigoje nebekaitaliojamas ketvertą ar penketą kartų“, – dėstė G. Nausėda.
Tuo metu paklaustas apie valdančiojoje daugumoje įvairiais klausimais išsiskiriančias partnerių pozicijas, prezidentas svarstė, kad mokesčių tema koalicija galėtų rasti bendrą sutarimą.
„Aš visgi atskirčiau šiuos klausimus, yra tam tikros trinties: galbūt asmenybinės, galbūt ideologinės. Ji pasireiškia per pažymas, per apsišaudymus, bet mokesčių klausimais tą bendrąjį vardiklį surasti galima. Manau, visi trys koalicijos partneriai sutaria, kad Neapmokestinamasis pajamų dydis (NDP) turi būti didesnis negu 20 tūkst. eurų, ypač kalbant apie Vilnių arba tokius regionus, kuriuose NT yra brangesnis, kad pirmasis būstas turi būti apmokestinamas mažesniu NT tarifu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Yra dalykų, juos padiktuoja paprasta ir ekonominė ir socialinė logika, kur visos trys partijos, nes jos visgi save pozicionuoja kaip centro kairės partijas, galėtų rasti tą kompromisą. Bėda buvo ta, kad sprendimai buvo komunikuojami dar nesutarus valdančiojoje koalicijoje. Tada atsistodavo antras ar trečias partneris ir sakydavo, kad aš su tuo nesutinku. Tai kelia nepasitikėjimą visuomenėje“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį Finansų ministerija registravo projektą, kuriame siūloma NT mokesčio grindis leisti nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. eurų, o to nepadariusiose savivaldybėse nuo kitų metų taikyti 40 tūkst. eurų kartelę.
Savo ruožtu šalies vadovas palaiko idėją, kad šiuo klausimu savivaldybės turėtų pačios apsispręsti dėl taikomo NT mokesčio tarifo.
„Tai, kad savivaldybės įgauna daugiau laisvių nustatyti tiek neapmokestinamo turto dydį, tiek ir tarifą – yra pliusas. Jos tikrai gali pačios labai gerai įvertinti ir savo prioritetus, ir nekilnojamojo turto rinkos situaciją savo regione. Kažkuriais etapais, galbūt, rinktis mažesnį neapmokestinamo turto dydį, jeigu jiems verkiant reikia finansinių įplaukų tam, kad būtų galima atlikti tam tikras socialines paslaugas ir geriau atliepti gyventojų poreikius socialinėje srityje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Kita savivaldybė, kuriai, galbūt, papildomos fiskalinės įplaukos iš nekilnojamojo turto mokesčio nėra tokia gyvybiškai svarbi, nustatys maksimalų neapmokestinamo turto dydį ir tarifą“, – pridūrė jis.
Finansų ministerijos projekte taip pat siūloma, kad savivaldybių tarybos turėtų nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamos kartelės dydį iki šių metų gruodžio, tarifus reikėtų nustatyti atsižvelgiant į Registrų centro NT mokestinės vertės dydį.
Iki 200 tūkst. eurų vertės pagrindiniam būstui būtų taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas, virš šios vertės ir iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų vertės – 0,5 proc., virš 600 tūkst. eurų – 1 proc. mokesčio tarifas.
Premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad pokyčiai leis savivaldybėms pačioms nustatyti mokesčio ribą gyventojų pirmajam būstui, rinktis tarifą intervale 0,1–1 proc.
Prezidentas: poligonui svarstomos dvi vietos Pietų ir Rytų Lietuvoje
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog planuojant steigti naują brigados dydžio poligoną, šiuo metu svarstomos galimos dvi teritorijos Pietų ir Rytų Lietuvoje.
„Jeigu kalbame apie didesnį poligoną, yra dvi pagrindinės svarstomos vietos Rytų ir Pietų Lietuvoje“, – antradienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Jos abi turi ir savo privalumų, ir savo trūkumų. Norėtųsi, kad sprendimas būtų subalansuotas, įvertinus visus aspektus, ir aplinkosauginius taip pat“, – pridūrė G. Nausėda, akcentuodamas, kad tikisi greito proceso.
Šalies vadovas akcentavo, kad siekiant efektyvaus sprendimų priėmimo itin svarbu užtikrinti ir valstybės, ir savivaldybių interesus.
„Tuomet teko dirbti su kita Vyriausybe – iš pradžių pradėjome kalbėti su savivaldybės meru, (kuris – ELTA) labai aiškiai transliavo gyventojų lūkesčius, į tuos lūkesčius buvo atsižvelgta, pažadas šventai įvykdytas, ir tai nesukėlė jokių prieštaravimų“, – aiškino prezidentas.
„Manau, visos pusės liko patenkintos. Jeigu tokiu labai aiškiu tiksliniu moduliu būtų bendraujama su merais, kaip savivaldybių interesų reiškėjais, ir laikomasi pažadų, aš manau, kad šitą sėkmės istoriją mes galime pakartoti ir vieną, ir du, ir tris kartus“, – pridūrė jis.
Tiesa, šalies vadovas neatmeta galimybės, jog šalyje gali būti steigiamas ne vienas didelis, o keli mažesni poligonai.
„Svarstoma taip pat“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su LSA.
Balandį su LSA atstovais susitikusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sutarė, jog asociacija pateiks siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms, kuriose galėtų iškilti nauji kariniai poligonai.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl papildomų dviejų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
G. Šimkus: Lietuvos ekonomika iki 2027 m. kasmet augs po 3 proc.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad Lietuvos ekonomika iki 2027 m. kasmet augs maždaug po 3 proc. Pasak jo, didžiausią įtaką tam turės slopstantis infliacinis spaudimas ir mažėjančios palūkanų normos.
„Į 2025 m. pasaulinė ekonomika įžengė su dideliu netikrumu dėl ateities. Įtampos išlieka ir dabar bei slopina pasaulinės ekonomikos atsparumą. Užtat Lietuvos ekonomika lieka atspari – augimas pernai buvo vienas spartesnių ES, lenkėme kaimynes Latviją ir Estiją“, – antradienį pranešime Seimui kalbėjo G. Šimkus.
„Infliacija dėl mokestinių pakeitimų ir žaliavų kainų augimo turėtų didėti apie 3,3 proc., o ateinančiais dviem metais augimas turėtų sulėtėti iki 2,6 proc.”, – teigė G. Šimkus.
Nepaisant to, kad infliacija šiemet yra aukščiau optimalaus lygio, jos keliamas spaudimas yra sumažėjęs, sako LB valdybos pirmininkas.
„Infliaciniam spaudimui slopstant, LB valdančiojoje taryboje ėmėme nuosekliai švelninti pinigų politiką ir nuo 2024 m. birželio pagrindinė palūkanų norma buvo mažinta jau 7 kartus, šiuo metu sudaro 2,25 proc. Tai reiškia pingantį skolinimąsi gyventojams, verslui ir visai euro zonos ekonomikai“, – tikino G. Šimkus.
Anot jo, būsto paskolas turintys gyventojai dėl mažesnių palūkanų normų sutaupo apie 18 mln. eurų, o verslo sutaupymai siekia 15 mln. eurų.
Centrinio banko vadovas taip pat pasidžiaugė geru darbo užmokesčio augimo ir infliacijos santykiu.
„Darbo užmokestis turėtų ir toliau augti kur kas sparčiau nei kainos. Prognozuojame, kad šiemet atlygis vidutiniškai didės 9 proc. ir kitais metais turėtų pradėti švelniai leistis”, – samprotavo G. Šimkus.
Centrinio banko duomenimis, pernai toliau augo banko bei kreditų unijų sektoriaus paskolų, indėlių bei turto vertė.
„Lietuvos bankų sektorius lieka vienas iš pelningiausių ES. Tai didina atsparumą galimiems sukrėtimams ateityje“, – teigė LB vadovas.
Tiesa, jis pažymėjo, kad mažesnieji bankai turi prastesnius pelningumo, veiklos efektyvumo ir turto kokybės rodiklius.
Bankai Lietuvoje 2024 m. uždirbo daugiau nei 1 mlrd. eurų pelno, o 2023–2025 m. laikotarpiu jų sumokėtas solidarumo įnašas gali siekti iki 590 mln. eurų.
G. Šimkus taip pat pabrėžė, kad viena iš strateginių LB veiklos krypčių yra kapitalo rinka ir jos plėtra.
„Siekiame kaip įmanoma efektyviau įdarbinti šį dar nepakankamai išnaudotą rezervą. Šiandieninės būklės vertinimas rodo, kad judame teigiama kryptimi“, – kalbėjo centrinio banko valdybos pirmininkas.
Obligacijų rinka augo 21 proc. ir įmonės pasiskolino apie 400 mln. eurų, o tai atitinka ketvirtadalį bankų skolinimo srauto. Aktyvių investuotojų skaičius augo beveik dvigubai – 88 proc. padidėjimas, rodo LB duomenys.
„Augo tiek kapitalą rinkoje pritraukiančių įmonių skaičius, tiek obligacijų nominali vertė“, – sakė G. Šimkus.
Kriptoturto rinkos dalyviai dabar turi gauti LB licencijas, kad galėtų teisėtai vykdyti veiklą. Seimas neseniai nusprendė pratęsti paraiškų licencijoms teikimo terminą iki šių metų pabaigos, tačiau įmonės susidomėjimo kol kas nerodo.
„Mes esame visiškai pasirengę užtikrinti, kad kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimas būtų efektyvus ir sklandus, tačiau didelio susidomėjimo iš šios rinkos dalyvių – nematome“, – atskleidė G. Šimkus.
„Paraiškas kol kas pateikė 28 įmonės, tačiau skaičiuojame, kad dar galime sulaukti apie 40 paraiškų“, – tikisi LB vadovas.
G. Šimkus taip pat patvirtino, kad siekia didinti prieinamumą prie grynųjų pinigų visoje Lietuvoje ir padėti bankams atidaryti savo padalinius šiuo metu fiziškai neaptarnaujamose savivaldybėse, kurių šiuo metu yra 19.
„Bankai mūsų poziciją šiuo klausimu puikiai žino ir turi visas galimybes pasiekti įtikinamą rezultatą“, – teigė LB vadovas.
„Ar jau viskas padaryta? Dar ne, bet jei manęs klaustumėte, ar daug jau padaryta, atsakymas būtų tvirtas – taip“, – į Seimo nario Aido Gedvilo priekaištus šiuo klausimu reagavo G. Šimkus.
Pasak LB, finansų sektorių pernai papildė 35 nauji finansų rinkos dalyviai ir dabar LB prižiūri daugiau nei 820 rinkos dalyvių.
S. Skvernelis: buvusių santykių su Kinija neatkursime
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva neatkurs buvusių dvišalių santykių su Kinija. Tačiau, politiko manymu, juos įmanoma normalizuoti. Visgi parlamento vadovas pabrėžė, kad pats Pekinas nerodo tokių pastangų.
„Buvusių santykių mes ir neatkursime, bet turėti tuos pačius santykius, kaip turi visos kitos likusios Europos Sąjungos (ES) valstybės – tai įmanoma padaryti. (…) Bet kada tai bus – net sunku pasakyti, ar bus apskritai“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo S. Skvernelis.
Parlamento pirmininkas akcentavo, kad Kinija turi aiškią poziciją Rusijos ir jos vykdomo karo prieš Ukrainą atžvilgiu. Dėl šių priežasčių, svarstė jis, ir nėra didelių pastangų atkurti dvišalius Lietuvos ir Kinijos santykius.
„Kinijos pozicija yra labai aiški ir ji turbūt nekintanti. Šioje situacijoje, šiuo metu, kada įvyko Rusijos plataus masto invazija ir karas į Ukrainą, Kinijos buvimas Rusijos sąjungininku išties daro situaciją problematišką. Dėl to, matyt, jūs nematote pastangų tuos santykius atkurti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
I. Ruginienė: antrosios pensijų pakopos projektas yra subalansuotas ir tvarus
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prieštarauja oponentams ir sako netikinti, jog Seimui teikiamas antrosios pensijų pakopos projektas gali sugriauti visą sistemą. Pasak jos, siūlomi pokyčiai yra subalansuoti ir tvarūs.
„Mūsų teikiamas projektas yra visiškai subalansuotas ir tvarus, nes jis gimė per ilgas diskusijas ir derinimo procedūras“, – antradienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Nuo pat sausio pirmų dienų kvietėme visas suinteresuotas šalis, daug kartų susitikome, ir taip gimė variantas, kuris atlieps lūkesčius ir tų, kurie nebetiki sistema, nori pasitraukti ir išeiti, ir tų, kurie tiki papildomu kaupimu, nori likti ir toliau kaupti“, – aiškino ministrė.
Pasak jos, tikimasi, jog šie pokyčiai bus priimti jau ateinantį mėnesį, o pirmoji jų dalis įsigalios liepą.
„Labai tikiuosi, kad Seimas su visais Seimo nariais dirbs kaip komanda ir bus vieningi, atlieps visuomenės lūkesčius ir jau sprendimą priims birželio mėnesį. Tuomet galėtume kalbėti apie tai, kad automatinis įsitraukimas dingsta nuo liepos 1 d. Tuo tarpu visa kita dalis, visas paketas įsigaliotų nuo sausio 1 d.“, – sakė I. Ruginienė.
Seimui antradienį planuojama teikti antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.
Pagal Vyriausybės siūlymus, būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtintas visiškai savanoriškas kaupimo modelis.
Visas lėšas iki pensijos išsiimti būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70–100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.
Sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, pensijos dar nepasiekęs žmogus vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma, arba išsiimti visą sumą, kai žmogus yra sukaupęs iki privalomo anuiteto sumos arba jam liko 5 metai iki pensinio amžiaus.
Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.
Kritiką šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams išsakė Lietuvos bankas (LB), teigdamas, jog pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas.
Siūlomą tvarką kritikavo ir Seimo opozicijos atstovai. Pasak jų, tai galėtų sugriauti visą sistemą.
I. Ruginienė teigė, jog iš kaupimo pasitrauksiančių žmonių skaičius priklausys nuo pensijų fondų, kurie turės įtikinti žmones pasilikti sistemoje.
Užimtumo tarnyba: Lietuvoje daugėja sezoninių darbuotojų iš trečiųjų šalių
Per šių metų tris mėnesius Užimtumo tarnyba išdavė daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą per pastaruosius penkerius metus.
Anot jos, dažniausiai leidimai buvo išduoti vyrams, ketinantiems dirbti kelininkais. Tiesa, daugėjo išduotų leidimų dirbti ir užsieniečiams, ypač iš trečiųjų šalių.
„Lietuvos darbo rinka vis labiau atsiveria užsieniečiams, kurie atvyksta čia laikinam darbui su tikslu – užsidirbti. Daugiau nei pusė (53 proc.) atvykusiųjų dirbti sezoninį darbą įsidarbino kelininkais, kai pernai populiariausia pozicija buvo maisto pusgaminių ruošėjas (80 proc.)“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį išduoti 363 leidimai dirbti sezoninį darbą. Tai – net 2,8 karto daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį (122) ir didžiausias šios dokumentų rūšies skaičius per pastaruosius 5 metus.
Sezoninio darbo leidimai išduoti 91 proc. vyrų (329) ir tik 9 proc. moterų (34).
Analizuojamu laikotarpiu leidimai dirbti sezoninį darbą buvo išduoti užsieniečiams, atvykusiems iš 15 šalių (pernai – iš 9). Daugiausiai leidimų dirbti buvo išduota Uzbekistano piliečiams (42 proc.), Tadžikistano (34 proc.), Kirgizijos – 6 proc.
Be minėtų kelininkų, užsieniečiai taip pat įsidarbino virėjais (14 proc.), mėsos pusgaminių ruošėjais (7 proc.), braškių augintojais ir pastatų konstrukcijų valytojais (po 5 proc.).
Šių metų pirmąjį ketvirtį taip pat buvo išduoti 49 leidimai užsieniečiams, kurie yra trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių komandiruojami laikinai dirbti į Lietuvą. Tai – 3,3 karto daugiau nei per tą patį 2024 m. laikotarpį, kai buvo išduota 15 tokios rūšies leidimų dirbti.
Leidimai buvo išduoti tik vyrams, komandiruotiems dirbti vamzdynų montuotojais (24 proc.), suvirintojais, plytelių klojėjais ir izoliuotojais (po 12 proc.), tinkuotojais (10 proc.), mūrininkais ir elektrikais (po 8 proc.).
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų balandžio 1 dieną Lietuvoje dirbo 145,8 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, atvykusių iš 137 valstybių.
Daugiausiai – Ukrainos (47,5 tūkst.), Baltarusijos (47,3 tūkst.), Uzbekistano (9,1 tūkst.), Tadžikistano (6,5 tūkst.).
Žiniasklaida: prie parlamentaro L. Urmanavičiaus namų klojamas naujas asfaltas
Šalia Seimo nario Lino Urmanavičiaus namų naujai klojamas asfaltas, mat gatvė, kurioje gyvena politikas, buvo įtraukta į prioritetinę eilę, skelbia portalas „Delfi“.
Portalo žiniomis, Druskininkų savivaldybėje esančiame Neravų kaime tvarkoma 270 metrų atkarpa prasideda beveik prie pat įvažiavimo į parlamentaro namus.
Buvęs ilgametis Druskininkų savivaldybės politikas tvirtina, kad nei jis, nei jo šeimos nariai dėl esamos gatvės tvarkymo į savivaldybę nesikreipę.
„Tai buvo atkarpa, kuri buvo netvarkyta, visiškai duobėta, o visa kita asfaltuota – ir vienoje pusėje, ir kitoje. Tą atkarpą padarė, mačiau, kad šalia irgi gatvę daro“, – portalui nurodė L. Urmanavičius.
Savo ruožtu Druskininkų savivaldybės mero patarėja Aldona Jankauskienė tvirtina, kad ši gatvė į prioritetinę eilę buvo įtraukta ne dėl čia gyvenančio parlamentaro, o dėl visiškai šioje vietoje susidėvėjusio asfalto.
„Seimo nario ar kitų asmenų gyvenamoji vieta juose nėra numatyta kaip atrankos vertinimo kriterijus ir tai neturi įtakos sudarant prioritetines kelių tvarkymo eiles bei tvirtinant jas savivaldybės taryboje“, – nurodė ji.
Skaičiuojama, kad Gojaus gatvės atkarpos remontas Druskininkų savivaldybei atsieis apie 75 tūkst. eurų.
Per „Maisto banko“ akciją gyventojai paaukojo produktų už 403 tūkst. eurų
Per savaitgalį Lietuvoje vykusią „Maisto banko“ akciją šalies gyventojai paaukojo daugiau nei 272 tūkst. vienetų maisto produktų už 403 tūkst. eurų.
Anot organizacijos, prie šio rezultato ženkliai prisidėjo šalies mokyklos ir darželiai. Juose surinktas maistas prie bendro rezultato pridėjo dar 52 tūkst. vienetų. Iš viso šių metų pavasarį stokojantiems paaukota daugiau nei 324 tūkst. vienetų maisto produktų.
„Didieji miestai ir vėl buvo dosnūs, tačiau šį kartą labai džiaugiamės ir regionų aktyvumu – ypatingai gausiai aukota Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Kėdainiuose, Jonavoje, Vilkaviškyje bei Mažeikiuose. Tai rodo, kad atjauta ir gerumas vieniją ir telkia visą Lietuvą“, – pranešime cituojamas „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Pasak organizacijos, akcijos metu žmonės daugiausia aukojo makaronų, kruopų bei aliejaus.
Akcija vyko 418 prekybos vietų visoje Lietuvoje, o prie jos prisidėjo ne tik „Maisto bankas“, bet ir dar 278 nevyriausybinės organizacijos.
Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkst. sunkiau gyvenančius asmenis visoje Lietuvoje.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
