Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Lietuvoje oficialiai baigėsi 2024–2025 m. gripo sezonas: mirė 75 asmenys
Praėjusią savaitę oficialiai baigėsi 2024–2025 m. gripo sezonas, kuris prasidėjo dar pernai spalį, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak Centro, šį sezoną fiksuotos 75 mirtys nuo gripo.
„Šį sezoną registruotas didžiausias mirties nuo gripo atvejų skaičius per visą daugiametę stebėseną – iš viso 75 atvejai. Iki šiol daugiausia mirties atvejų – 27 – buvo užregistruota per 2023–2024 m. sezoną“, – teigiama NVSC atsiųstame pranešime.
„Dėl COVID-19 ligos šį sezoną mirė 59 asmenys“, – priduria Centras.
NVSC šį gripo sezoną apibūdina kaip ilgą ir aktyvų, nes jo metu cirkuliavo visų tipų gripo virusai: SARS-CoV-2 ir kiti ŪVKTI virusai, tarp jų ir respiracinis sincitinis virusas (RSV).
Įstaigos duomenimis, šalyje gegužės 12–18 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek padidėjo ir siekė 804,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Tiesa, šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai skaičius siekė 933,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 7 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 10.
Nuo gripo ir nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užregistruota.
Pernai vidutinė alga „prieš mokesčius“ augo daugiau nei 10 proc.
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis bruto („prieš mokesčius“) pernai sudarė 2223 eurus ir buvo 10,4 proc. didesnis nei 2023-iaisias, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Jos duomenimis, viešajame sektoriuje bruto darbo užmokestis sudarė 2402,2 euro – augo 13,5 proc., privačiame – 2151,3 euro ir augo 9 proc.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visose ekonominėse veiklose nuo 1,7 proc. (administracinėje ir aptarnavimo veikloje) iki 16 proc. (švietimo veikloje).
Vidutinis mėnesinis neto („po mokesčių“) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1368 eurus ir, lyginant su 2023 m., padidėjo 9,5 proc.
Viešajame sektoriuje jis sudarė 1470 eurų ir buvo 12,5 proc. didesnis, privačiame – 1328,2 euro ir buvo 8,4 proc. didesnis.
Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2024 m., palyginti su 2023 m., šalies ūkyje buvo 108,7 proc. – viešajame sektoriuje – 111,7 proc., privačiame – 107,6 proc.
Darbo užmokesčio padidėjimui pernai įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Seimo pirmininkas tikina – dėl NT mokesčio projekto nesėkmės kalta prasta komunikacija
Seimui antradienį grąžinus tobulinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą, parlamento vadovas Saulius Skvernelis sako, jog dėl to kalta prasta finansų ministro Rimanto Šadžiaus komunikacija.
„Man atrodo, kad tai yra tiesiog bloga, kaip jau minėjau, nuo pirmos dienos komunikacija ties šituo įstatymu“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis, akcentuodamas, jog finansų ministrui derėjo aktyviau kalbėti apie planuojamus NT mokesčio pakeitimus.
„Jeigu jis būtų buvęs tribūnose nuo pat pirmos dienos, kai buvo tas variantas pasirinktas, turbūt tų dalykų nebūtų“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, prieš tai grąžinęs tobulinti NT mokesčio projektą.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Tyrimas: inovatyvių vaistų Lietuvos pacientai laukia ilgiausiai Europoje
Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva atsilieka nuo daugelio Europos valstybių, o laikotarpis, per kurį preparatai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, yra ilgiausias iš visų 36 į tyrimą įtrauktų šalių, rodo tarptautinis tyrimas.
Naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų sąrašus analizuojančio tyrimo (W.A.I.T.) duomenimis, iš 173 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio pradžioje buvo 28. Tuo tarpu ES šalių vidurkis yra 80 vaistų.
Vertinant laikotarpį, per kurį inovatyvūs vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje šis procesas vidutiniškai trunka 869 dienas. Europos vidurkis yra 518 dienų. Greičiausiai vaistai pasiekia pacientus Vokietijoje – vos per 52 dienas nuo vaisto registracijos ES.
„Vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, pastaruosius metus toliau ilgėja. 2022 m. tyrimo duomenimis, jis siekė 536 dienas, 2023 m. – 794, o naujausias tyrimas rodo, kad vidutinis laukimo laikas artėja prie 2,5 metų ir trunka ilgiausiai Europoje“, – pranešime cituojama Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.
W.A.I.T. 2024 tyrime analizuoti ir onkologiniai vaistai. 2020–2023 m. Europos vaistų agentūroje registruoti 56 inovatyvūs onkologiniai vaistai. Iš jų daugiausia – 54 medikamentai – prieinami Vokietijoje, tuo metu Lietuvoje – 8. ES valstybių vidurkis siekė 28 vaistus.
Tyrimo duomenimis, Lietuva pagal laiką, per kurį vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašus, užima paskutinę vietą ir siekia 978 dienas. Europos vidurkis – 540 dienų.
Aukštesnę poziciją Lietuva pasiekė vertinant vaistų, skirtų retų ligų gydymui, prieinamumą. Iš 66 vaistų, registruotų per pastaruosius ketverius metus, Lietuvoje buvo prieinama 15, kai ES vidurkis siekė 28. Tuo metu vidutinis laukimo laikas buvo 688 dienos arba 133 dienomis ilgesnis nei Europos vidurkis (555 dienos).
Pirmąjį metų ketvirtį automobilių registracijų skaičius Lietuvoje augo daugiau nei 35 proc.
Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje įregistruotų automobilių skaičius siekė 10 046. Lyginant su praėjusiais metais, naujų automobilių registracijų skaičius išaugo daugiau nei 35 proc., rodo transporto rinkos statistika.
Skelbiama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lizingu buvo įsigyta 5147 automobiliai, kas sudaro 51 proc. visų naujai įregistruotų lengvųjų automobilių Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais, lizingu buvo įsigyta 5 proc. mažiau automobilių, tačiau bendrai pirkėjų aktyvumą galima vertinti pozityviai.
„Citadele“ banko ir „Citadele leasing“ valdybos narys bei Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse Vaidas Žagūnis atkreipia dėmesį, jog daugiausiai automobilių registruojama pavasario mėnesiais.
„Tai yra įprasta Lietuvos rinkai, tad šią tendenciją, tikėtina, matysime ir šiemet. Gerėjanti žmonių finansinė situacija ir pamažu mažėjančios EURIBOR palūkanų normos, leidžia vartotojams įsigyti didesnius ir brangesnius pirkinius“, – sako V. Žagūnis.
Aktyviausiai nauji automobiliai buvo registruojami Vilniuje – čia pirmąjį šių metų ketvirtį buvo registruoti 6673 nauji automobiliai – beveik 35 proc. automobilių daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, ES pirmąjį šių metų ketvirtį buvo įregistruota 2,7 mln. automobilių, o tai yra 1,9 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
2025 m. pirmasis ketvirtis ES automobilių rinkoje pasižymėjo stipriu elektromobilių segmento augimu – akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių pardavimai padidėjo beveik ketvirtadaliu – 23,9 proc. ir užėmė daugiau nei 15 proc. visos rinkos. Hibridiniai automobiliai taip pat išliko populiarūs, jų registracija ūgtelėjo daugiau nei 20 proc. ir sudarė didžiausią rinkos dalį – 35,5 proc.
ACEA duomenimis, Lietuva išlaiko tvirtą lyderės poziciją tarp kitų Baltijos šalių – čia 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo įregistruota beveik 46 proc. daugiau automobilių nei Latvijoje ir 76 proc. daugiau nei Estijoje.
Daugiausia lietuviai rinkosi hibridinius automobilius – 51,1 proc., antra bei trečia vieta dalinosi benzinu ir dyzelinu varomi automobiliai – 16,6 proc. Latvijoje populiariausi buvo benzininiai – 63 proc., o Estijoje populiariausi buvo hibridiniai automobiliai – 51,1 proc.
Kaip ir praėjusių metų pirmąjį pusmetį, taip ir šiemet sausio–kovo mėnesiais miestų, kuriuose įregistruojama daugiausiai automobilių, trejetuką sudarė Vilnius (66 proc.), Kaunas (19 proc.) ir Klaipėda (10 proc.), o automobilių markių lyderiais tarp lietuvių vairuotojų išliko „Toyota“ (23 proc.), „Volkswagen“ (15 proc.) ir „Škoda“ (11 proc.).
P. Poderskis: siūlymai dėl individualių namų statybos be leidimų – iki kitos Seimo sesijos
Sprendimus, kaip būtų suvaldytos rizikos atvėrus galimybę individualius namus gyventojams statyti be leidimo, aplinkos ministras Povilas Poderskis planuoja parengti iki Seimo rudens sesijos.
„Tikime, kad užteks laiko iki rudens sesijos parengti sprendimų projektus, juos atnešti į Seimą“, – Seime Vyriausybės pusvalandyje antradienį kalbėjo P. Poderskis.
Ministro teigimu, suinteresuotoms grupėms daugiausia klausimų kyla dėl to, kaip liberalizavus tvarką būtų tinkamai kontroliuojama, kad gyventojai namų statyti nepradėtų neleistinose vietose.
„Konceptualiai jau esame pristatę ir konferencijose, ir diskutavę tiesiogiai su architektais, juos jungiančiomis asocijuotomis struktūromis, tai bendra nuotaika yra pritarimo, bet žinoma – velnias slypi detalėse“, – sakė P. Poderskis.
„Nesu nei pirmas, nei paskutinis ministras, kuris kovos su biurokratija. Praėjusios kovos su biurokratija kartais baigėsi biurokratijos didėjimu, tai nesinorėtų, kad ir šitos kovos taip pat tuo pasibaigtų“, – tikino ministras.
Kaip jau sakė P. Poderskis, pokyčiai leistų mažinti biurokratiją statybų sektoriuje, sudarant galimybę procesą nuo projektavimo iki namų statybų pradžios sutrumpinti iki 3–4 mėnesių.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet išduodama apie 12–13 tūkst. leidimų statybai, o iš jų 70 proc. – individualiems namams. Skelbta, esą tiek paprastiems vienbučiams, tiek sudėtingiems dvibučiams taikomos vienodos biurokratinės procedūros, kas apkrauna savivaldybes administracine našta ir stabdo procesus.
Bus siūloma ne leisti statybas bet kurioje vietoje – projektus toliau turėtų rengti profesionalūs inžinieriai ir architektai, tačiau pokyčiai leistų iš proceso išimti tą vadinamąją „vidurinę grandį“.
Aplinkos ministro teigimu, pažeidėjams svarstoma taikyti baudas, priverstinį griovimą ir kitus realius svertus.
Senjorams vėl siūloma kartą per metus apmokėti 90 proc. sanatorinio gydymo kainos
Siekiant sudaryti galimybę senjorams pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis, siūloma kartą per vienerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokėti 90 proc. sanatorinio gydymo kainos.
Beveik prieš metus praeitos kadencijos Seimui atmetus tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, jas vėl įregistravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė kartu su kitais šios frakcijos nariais.
Sanatoriniam gydymui skirtą lengvatą siūloma taikyti lėtinių ligų turintiems daugiau nei 70 metų sulaukusiems senjorams. Taip pat tokia lengvata būtų taikoma tuo atveju, jeigu gydymas sanatorijoje trunka ne mažiau kaip 5 darbo dienas.
„Kadangi mūsų visuomenė sensta, labai svarbu kuo ilgiau palaikyti vyresnio amžiaus piliečių gerą psichinę ir fizinę būklę“, – sako projekto iniciatorė R. Tamašunienė.
Ji pastebi, kad dauguma šiuo metu iš PSDF biudžeto finansuojamų prevencinių programų yra skirta gyventojams iki 69 metų. Šioms programoms nepanaudotas lėšas, parlamentarės nuomone, būtų galima skirti senjorų reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.
„Dauguma Lietuvos senjorų dėl per mažų pajamų negali nuvažiuoti į sanatoriją, todėl šiam tikslui gali pasitarnauti Valstybinių ligonių kasų 90 proc. finansuojamas sanatorinis gydymas, kuris leistų vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinių ligų, palaikyti sveikatą, sanatorinio gydymo metu išmokti jų amžiui pritaikytų fizinių pratimų, visaverčio maitinimo principų“, – sako projekto iniciatorė R. Tamašunienė.
Siūlomas reguliavimas, jos nuomone, teigiamai atsilieptų verslo plėtrai, nes sanatorijos galės praplėsti sveikatingumo ir gydymo programas.
Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 413 tūkst. vyresnių nei 70 metų senjorų.
ELTA primena, kad pernai gegužės mėnesį senjorams patrauklios įstatymo pataisos Seime neįveikė pateikimo procedūros ir buvo atmestos.
V. Blinkevičiūtė mano, kad Regionų ministerijai turėtų vadovauti socialdemokratas: gali būti ir M. Sinkevičius
Buvusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad 2026-aisiais planuojamos įsteigti Regionų ministerijos vadovu turėtų tapti vienas iš jos partiečių. Politikė neatmeta, kad šiai veiklą pradėsiančiai institucijai galėtų vadovauti ir po „čekiukų“ skandalo į Jonavos mero postą grįžęs Mindaugas Sinkevičius.
„Mūsų į Seimą yra išrinkta 52, po du ar tris kartus lenkiame koalicijos partnerius, todėl manau, kad sutarimą rasime. Labai norėčiau, kad derybose ši atsakomybė būtų patikėta socialdemokratams“, – po šeštadienį vykusio partijos suvažiavimo žurnalistams teigė V. Blinkevičiūtė.
Paklausta, ar šias pareigas svarstoma patikėti į Jonavos savivaldybės vadovo postą grįžusiam M. Sinkevičiui, Europos Parlamente (EP) dirbanti politikė tokios galimybės neatmetė.
„Tikrai tų dalykų nesvarstėme, todėl negaliu pasakyti. Gali būti ir Mindaugas Sinkevičius. Turime daug stiprių kandidatų“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad steigti Regionų ministeriją praėjusių metų rugsėjį pasiūlė šalies vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, naujai įsteigta institucija perimtų Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo.
Ši ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Apie tai, kad pastaroji institucija sustiprintų regionus, yra teigęs ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Interviu Eltai jis yra nurodęs, kad nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti jau 2026 metais.
Įstatymų paketą dėl Regionų ministerijos steigimo numatoma parengti ir pateikti Seimui dar šiais metais.
„Eurovizijos“ konkurse Lietuvos atstovai „Katarsis“ užėmė 16 vietą: pergalę pasiekė Austrija
69-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvos atstovai grupė „Katarsis“ užėmė 16 vietą. Tuo metu konkursą šiemet laimėjo Austrijos atstovas – atlikėjas JJ.
Izraelio atstovė Yuval Raphael liko antroje vietoje, o trečiąją vietą iškovojo Estijos atlikėjas Tommy Cash.
Grupė „Katarsis“ į šeštadienio „Eurovizijos“ finalinį renginį pateko įveikusi ketvirtadienio pusfinalį. Konkurse jie pasirodė su daina „Tavo akys“.
Praėjusiais metais Švedijoje Lietuvos atstovas Silvester Belt su daina „Luktelk“ užėmė 14 vietą. Tuomet konkursą laimėjo Šveicarijos atlikėjas Nemo.
„Eurovizija“ rengiama kasmet nuo 1956 metų.
Vyriausybė pritarė siūlymui didinti išmokas policijos rėmėjams
Vyriausybė pritaria grupės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų siūlymui padidinti policijos rėmėjams sveikatos sutrikdymo atveju skiriamų išmokų dydį. Vis tik Ministrų kabinetas siūlo įstatymo projektą papildyti ir numatyti, jog tokios kompensacijos negalėtų būti didesnės nei statutinių pareigūnų.
Tai numatančią išvadą Vyriausybė patirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.
Pagal Seimo narių siūlymą, policijos rėmėjams būtų mokama kompensacija už sveikatos sutrikdymą taip pat, kaip ir Lietuvos šaulių sąjungos nariams.
Nors Vyriausybė palaiko tokią iniciatyvą, Ministrų kabinetas siūlo nustatyti, kad policijos rėmėjams numatytos išmokos nebūtų didesnės negu statutiniams pareigūnams taikomos kompensacijos.
Taip pat siūloma pavesti policijos generaliniam komisarui tvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis būtų vertinama, ar policijos rėmėjo vykdytos funkcijos buvo susijusios su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai.
Ministrų kabinetas taip pat teigia, kad analogiška kompensacijų tvarka turėtų būti nustatyta ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) rėmėjams – argumentuojama, kad tarp pasieniečių ir policijos rėmėjų nėra objektyvių skirtumų, dėl kurių būtų galima pateisinti skirtingą jų vertinimą.
Vyriausybės išvadoje akcentuojama, jog reikėtų tikslinti ir pereinamojo laikotarpio nuostatas, t. y., kad iki įstatymo įsigaliojimo datos policijos rėmėjams mirus, sužalojus ar susižalojus būtų taikomos išmokos pagal anksčiau galiojusią tvarką.
Policijos departamento duomenimis, 2022–2024 m. laikotarpiu sveikatos sutrikdymus patyrė tik 2 policijos rėmėjai ir tik vienas iš jų gavo vienkartinę išmoką.
Įstatyminius pakeitimus inicijavę demokratai nurodo, jog išmokos policijos rėmėjams ne tik padidintų savanorių motyvaciją, bet ir užtikrintų vienodas sąlygas visiems piliečiams, kurie prisideda prie šalies saugumo ir tvarkos.
„Policijos rėmėjų veikla, dirbant su policijos pajėgų vienetu, dažnai būna susijusi su didesnėmis rizikomis. Jie, kaip ir šauliai, susiduria su pavojingomis situacijomis, kurios gali sukelti sveikatos sutrikdymą ar net mirtį. Todėl būtina užtikrinti, kad policijos rėmėjai turėtų tinkamas socialines garantijas, jei jie nukentėtų vykdydami savo funkcijas“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pagal dabar galiojančią tvarką, išmokos policijos rėmėjams mokamos pagal padarytus kūno sužalojimus. Pavyzdžiui, nustačius sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, policijos rėmėjo kompensacija siektų 60 bazinių socialinių išmokų dydį. Jeigu neįgalumo lygis lengvas – 40 bazinių socialinių išmokų dydį. Tuo metu žuvusio policijos rėmėjo šeimos nariams kompensacijos išmokamos lygiomis dalimis – 120 bazinių socialinio išmokų dydžio vienkartinė išmoka.
Siūloma, kad įstatyminiai pakeitimai, parlamentarams pritarus, įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
