Lazdijų krašto žmonės dar kartą įrodė, jog moka saugoti istorinę atmintį ir stengiasi prisiminti už Lietuvos laisvę kovojusius mūsų tautos didvyrius.
Šį gegužį sukanka 80 metų nuo vieno reikšmingiausių Lietuvos partizaninio pasipriešinimo įvykių – Kalniškės mūšio, kai Lietuvos partizanai stojo į nelygią kovą su gerokai gausesnėmis sovietų NKVD pajėgomis. Mūšis truko visą dieną – nuo aušros iki vakaro – jo metu žuvo 44 partizanai, o likusiems pavyko atsitraukti.
Renginiai vyko dvi dienas
Šiai išskirtinei sukakčiai paminėti Lazdijų rajone dvi dienas vyko įvairūs renginiai. Sukakties minėjimo renginiai prasidėjo ketvirtadienį – Lazdijų kultūros centre parodytas Aleksandro Matonio filmas „1945. Kalniškė – Lūžio taškas“.
Penktadienį Lazdijų kultūros centre vyko išskirtinė konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“, renginys sutraukė istorijos mylėtojus, tyrėjus, mokytojus, mokinius ir visus, kuriems brangi mūsų laisvės kaina.
Istorikas dr. Dainius Noreika pristatė Kalniškės partizanus ir jų vaidmenį Lietuvos Laisvės kovose, o generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vadas Rimantas Jarmalavičius aptarė mūšio mastą ir strategines pasekmes. Apie Kalniškės miško archeologinius tyrimus pasakojo Vilniaus universiteto doktorantė Ingrida Čičiurkaitė, o karo istorikas Ernestas Kuckailis pristatė jų metu iškastus radinius.
Konferencijoje kalbėta apie partizanų asmenybes, moterų vaidmenį laisvės kovoje bei atminties puoselėjimą muziejuose ir bendruomenėje.
Skambėjo malda ir iškilmingos salvės
Kalniškės mūšio vietoje buvo surengtas iškilmingas minėjimas – pagerbtas žuvusiųjų atminimas, prisiminta jų drąsa ir nepalenkiama valia kovoti už laisvą Lietuvą. Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai, Seimo nariai, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariai, kariūnai ir kiti garbūs svečiai, gražus būrys jaunimo.
Mūšio vietoje bendra malda buvo pagerbti žuvusieji. Šv. Mišias už kritusius partizanus ir Lietuvos laisvę aukojo Jo Ekscelencija Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
„Šis mūšis labai svarbus. Retas tikėjo, kad keliasdešimt motyvuotų, stiprių šio krašto žmonių gali įveikti kelis šimtus tų, kurie atėjo naikinti. Turėdami begalinį ryžtą, valią, susitelkimą, išmintį ir lyderį, sugebėjo apginti, laimėti. Didvyrių kalnas, kaip ir Lietuva, yra laisva“, – kalbėjo merė Ausma Miškinienė.
Minėjimo ceremonijos metu Kalniškės mūšio kalno papėdėje buvo padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakės. Skambant Lietuvos himnui, į viršų kilo trispalvė, o žuvusiųjų garbei nuaidėjo iškilmingos salvės.
Minėjimo žiūrovams buvo pristatytas jautrus spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“, pasakojantis apie dviejų partizanių – Dianos Glemžaitės ir Irenos Petkutės – gyvenimus, kūrybą ir pasiaukojimą.
Lazdijų kultūros centro ir Meno mokyklos atlikėjų meninėje programoje skambėjo patriotinės pokario metų dainos.
Pasigedo partizanų artimųjų
Savo įspūdžiais ir pastebėjimais apie šį renginį pasidalijo partizanų kovų mūsų krašte tyrinėtojas, LR Prezidento Gitano Nausėdos „Lietuvos garbės“ regalijomis už istorinės atminties saugojimą apdovanotas Albinas Kamarūnas.
Jis sakė, jog Kalniškės mūšio dvasią jis jautęs nuo pat mažų dienų, o nuo dešimties metų pradėjo domėtis Lietuvos partizanų kovomis.
„Nuo Kalniškės mūšio iki mano gimimo dienos praėjo devyneri metai ir dešimt mėnesių. Mano tėvas užkasė nušautą partizaną Vladą Venckūną, kuris grįžo po Kalniškės mūšio. Vėliau man pavyko jo kapą identifikuoti. Kai dirbau melioracijoje, tai pusantrų metų atlikome darbus prie Kalniškės miško. Nutaikęs laisvą minutę, eidavau per žmones ir rinkau istorijas apie mūšį ir jame dalyvavusius partizanus. Mūšis įvyko Kalniškėje, bet ne Lazdijuose, todėl, mano nuomone, jubiliejinė konferencija turėjo vykti ne Lazdijuose, o Krosnoje, Šeštokuose, Prapuntuose, Šventežeryje, ten, iš kurių vietų buvo kilę Kalniškėje kovoję vyrai“, – svarstė A. Kamarūnas.
Jis jubiliejiniame renginyje pasigedo partizanų artimųjų, giminių, kurių tikrai yra tarp gyvųjų. Taip pat abejojo, ar teisinga buvo renginį skaidyti į dvi dienas.
„Pasigedau autentiškų faktų, gal reikėjo viešai kviesti liudininkus atsiliepti, nes yra tikrai žinančiųjų tą istoriją. Siūliau renginio organizatoriams minėjime perskaityti Alfonso Stabingio poemą „Pušelė“, kur poetiškai perteikta Kalniškės mūšio dvasia. Manau, kad renginiuose trūko praeities dvasios. Tačiau labai džiaugiuosi gavęs ženkliuką, skirtą Kalniškės mūšio 80-mečiui, jis man labai brangus“, – kalbėjo A. Kamarūnas.
