Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
E. Sabutis apie strateginės vežės „Rail Baltica“ terminus: pabaiga 2030-aisiais yra reali
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad strateginę europinę vėžę „Rail Baltica“, kuri sujungtų Baltijos šalis per Lenkiją su Vakarų Europa, realu baigti šiuo metu numatytais terminais – iki 2030 metų.
„Jeigu atsuktume istoriją atgal ir pagalvotume, kada apie jį („Rail Baltica“ vėžę – ELTA) išvis pradėta kalbėti kaip apie projektą, tai buvo 1987 metai, šiandien mes turime 2025 metus. Taip, galbūt kantrybė daugumos senka, bet kaip mes realiai vertiname ir kaip realiai skubiname, kad kuo greičiau tas projektas būtų pabaigtas, tai ta data 2030 metai yra reali“, – žurnalistams Jonavos rajone, „Rail Baltica“ statybų aikštelėje antradienį kalbėjo E. Sabutis.
Ministro teigimu, pagrindinė užduotis šiuo metu yra europinės vėžės pritaikymas karinio mobilumo reikmėms.
„Didžiausi iššūkiai pritaikant kariniam mobilumui yra projekto peržiūra – pažiūrėti, ar tos konstrukcijos, kurios buvo suprojektuotos anksčiau, ar jos gali atlaikyti tokį karinės įrangos svorį, kokį mes norėtume, kad atlaikytų“, – akcentavo jis.
Anksčiau antradienį Vilniuje trijų Baltijos šalių susisiekimo ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai siekti didesnio papildomo europinio finansavimo „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti.
„Iki šios dienos lėšų („Rail Baltica“ projektui – ELTA) netrūksta, ar jų trūks vėliau – tai ir priklausys nuo to, kaip mums seksis derėtis kitame programavimo periode su Europos Komisija. (…) Jeigu mums pavyks gerai susiderėti, pinigų bus, jų netrūks, galėsime pabaigti laiku“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras.
„Norime parodyti, kad nestovime vietoje, kad nemiegame, kad projektas juda ir kad mumis galima pasitikėti, skiriant toliau šiam projektui finansavimą“, – tikino E. Sabutis.
Šalyje antradienį taip pat lankosi gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius, kiti aukšti ES ir NATO pareigūnai.
Valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) generalinis direktorius Egidijus Lazauskas pažymėjo, kad su Briuseliu derantis dėl ES finansavimo labai svarbu pademonstruoti atliktus darbus ir projekto progresą.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta 46,3 km „Rail Baltica“ pagrindinės linijos sankasos ir inžinerinių statinių statybos atkarpoje nuo Kauno iki Panevėžio.
„Turint omenyje, kad reikės užbaigti virš 300 kilometrų ruožą (46,3 km ruožas – ELTA), atrodo lyg ir nedaug, bet tas progresas yra labai svarbus gaunant finansavimą. (…) Nes tokių projektų, kaip „Rail Baltica“, Europoje yra daug, su visais reikia konkuruoti. Dažniausiai žmonės vertina, kai ta infrastruktūra jau fiziškai stovi“, – žurnalistams kalbėjo E. Lazauskas.
Planuojama, kad statybos darbai šių metų pabaigoje išsiplės ir apims 114 km ruožą, tikimasi iki 2025-ųjų pabaigos sudaryti ir projektavimo darbų sutartį geležinkelio atkarpai nuo Kauno iki Lenkijos.
„Tie pinigai, kurie šiandien yra (…), jų pakanka, kad mes galėtume tokiu greičiu judėti, ir tikimės, kad niekas mums nesutrukdys“, – pridūrė E. Lazauskas.
Jo teigimu, pagrindinis elementas sklandžiai baigiant projektą – rangovų pasirengimas, todėl diskusijos vykdomos ne tik su regiono valstybių, bet ir Turkijos įmonėmis.
Pasak E. Lazausko, šiuo metu „Rail Baltica“ projektui skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas sudaro apie 1,5 mlrd. eurų, tačiau derėtis reikės ateinančiam 2026–2028 metų finansiniam periodui.
„Šnekėsimės apie įvairių fondų panaudojimą, šnekame ir apie kariniam mobilumui skiriamus pinigus, galvojame iš CEF (Europos infrastruktūros tinklų priemonės – ELTA), kaip perdėliojant prioritetus, eiliškumą, gauti finansavimą šitam periodui išgyventi. Savų pinigų Lietuva šiuo metu nenaudos“, – aiškino LTG vadovas.
Anksčiau skelbta, kad „Rail Baltica“ projektui užbaigti iki 2030 metų Baltijos šalims reikia papildomų 10 mlrd. eurų, Lietuvai – 4 mlrd. eurų.
Darbus viename iš tarptautinės vėžės ruožų apžiūrėję Estijos, Latvijos bei Lenkijos ministrai akcentavo kritinę „Rail Baltica“ projekto reikšmę regiono saugumui, karinio mobilumo pritaikymui.
„Šis projektas itin svarbus Europai dėl geopolitinio konteksto, kuriame gyvename. Mūsų regionas yra aukščiausias prioritetas susisiekimui, žmonėms, krovinių transportui ir, svarbiausia, kariniam mobilumui. Veiksime kaip įmanoma greičiau, kad šis projektas galėtų būti naudojamas kaip įmanoma greičiau“, – žurnalistams kalbėjo Latvijos transporto ministras Atis Švinka.
Jo Estijos kolega Kuldaras Leisas teigė, kad šalis yra pasirengusi 2030-aisiais „Rail Baltica“ vėže pradėti keliones traukiniais.
„Labai džiaugiuosi, kad Baltijos šalys ir Lenkija apie „Rail Baltica“ galvoja kaip apie bendrą projektą ir mes einame vienu keliu. Estijai tai taip pat nėra geležinkelis turistiniam keliavimui – jis yra itin svarbus gynybai ir kariniam mobilumui“, – kalbėjo K. Leisas.
Jo teigimu, neseniai pasirašytos dvi 700 mln. eurų vertės sutartys, susijusios su geležinkelio infrastruktūros ir traukinių pirkimu Estijoje.
Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz‘as Klimczak‘as tikino, kad regiono valstybės dėl „Rail Baltica“ finansavimo su ES „kalbės vieningu stipriu balsu“.
„Tvirtai sieksime, kad projektas būtų finansuojamas sklandžiai ir kad civilinis bei karinis mobilumas regione būtų garantuotas“, – sakė ministras.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Apklausa: didesnė dalis gyventojų mano, kad ekstremalių situacijų metu verslas padėtų valstybei
Susidūrus su ekstremaliomis situacijomis, kiek didesnė dalis gyventojų mano, jog tokių krizių akivaizdoje verslo įmonės įsitrauktų ir padėtų valstybei dorotis su iššūkiais, rodo advokatų kontoros „TGS Baltic“ užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Balandžio 18–28 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, ar, jų nuomone, kilus ekstremaliai situacijai šalies verslas įsitrauktų padėti Lietuvai. Savo poziciją respondentai vertino skalėje nuo 1 iki 10 – nuo pozicijos, jog verslas tikrai nepadėtų, iki nuomonės, jog tikrai padėtų. Rezultatai rodo, jog kiek dažniau apklausos dalyviai manė, kad įmonės neliktų abejingos krizinėse situacijose – vertinimo vidurkis siekia 6,04 balo.
Apžvelgdamas „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatus, antradienį Seime vykusios „Apskritojo stalo diskusijos: pilietiškumas versle“ metu, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pažymėjo – tokios krizinės situacijos kaip COVID-19 pandemija ar saugumo iššūkiai yra puikus pavyzdys, kaip Lietuvoje veikiančios įmonės mobilizuojasi ir veikia išvien su valstybe. Ministro manymu, gali būti, jog visuomenė net ir nepamato visų atvejų, kuomet verslas elgiasi pilietiškai.
„Gal visuomenė to nemato, nes tai įvyksta tuo metu, kai labiausiai reikia“, – diskusijoje kalbėjo L. Savickas.
Vis tik, pažymėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys, reikia siekti, jog verslas demonstruotų pilietiškumą ne tik ekstremalių situacijų metu, bet ir kasdienėje veikloje – prisidedant prie socialinių, aplinkosaugos bei kitų visuomenei aktualių problemų sprendimo.
„Akivaizdu, kad krizinėse situacijose mūsų verslo bendruomenė yra vis labiau pilietiška ir susitelkianti. (…) Norėtųsi ieškoti atsakymų, kaip tose kasdienėse, ne krizinėse situacijose, rasti verslą kaip parterį“, – pridūrė L. Savickas.
„Spinter tyrimai“ apklausos metu taip pat teirautasi, ar respondentams, renkantis prekes bei paslaugas, svarbus verslo pilietiškumas.
6 iš 10 respondentų nurodė, jog pilietinė įmonių laikysena jiems yra svarbi – 13 proc. teigė, kad jiems tai labai svarbu, dar 49 proc. – greičiau svarbu. Tuo metu ketvirtadalis – 26 proc. – atsakydami nurodė, jog verslo pilietiškumas jiems veikiausiai nėra svarbus, o 12 proc. patikino, kad jiems tai visiškai nesvarbu.
Vis tik, nors pilietiškumas versle svarbus, dauguma respondentų – 53 proc. – negalėjo įvardyti nei vienos, jų nuomone, pilietiškos įmonės pavyzdžio. Be to, 11 proc. nurodė, jog pilietiškų verslų Lietuvoje iš viso nėra.
Tuo metu klausiami, kokie verslo įmonių veiksmai ar sprendimai rodo jų pilietiškumą, dažniausiai apklausos dalyviai įvardijo viešą verslo poziciją svarbiais visuomeniniais klausimais (35 proc.), vykdomas socialines kampanijas (35 proc.), paramą valstybei krizių metu (35 proc.), paramą nevyriausybinėms organizacijoms (34 proc.), lietuviško kapitalo auginimą (32 proc.), darbuotojų skatinimą savanoriauti (21 proc.), taip pat verslo veiksmus už įmonės ribų (20 proc.).
Apklausa: 9 iš 10 lietuvių, gavę papildomų pinigų, grąžintų turimą paskolą
9 iš 10 lietuvių, atsiradus finansinei galimybei, grąžintų jau turimą paskolą, dar 29 proc. rinktųsi grąžinti dalį, o likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms. Tai atskleidė finansinių technologijų įmonės „Inbank“ užsakymu atlikta apklausa.
Apklausos duomenimis, net 62 proc. gyventojų, turinčių paskolų, teigė, kad susidarius palankioms finansinėms sąlygoms, paskolą grąžintų visą, 29 proc. rinktųsi grąžinti dalį, o likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms. Tik 9 proc. paskolą turinčių asmenų nurodė, kad net ir turėdami papildomų lėšų, paskolos neskubėtų grąžinti.
„Gyventojai vis dar stipriai orientuoti į finansinį saugumą – paskolos grąžinimas jiems reiškia stabilumą. Tačiau kai kuriais atvejais paskolos padengimas anksčiau laiko gali reikšti pinigų praradimą – ypač infliacijos, fiksuotų palūkanų ir investavimo galimybių kontekste, todėl kartais skubėti grąžinti paskolos nevertėtų“, – pranešime cituojamas „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis.
Analizuojant rezultatus pagal amžių paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę greičiau atsikratyti finansinių įsipareigojimų. Net 70,8 proc. 56 metų ir vyresnių respondentų nurodė, kad paskolą grąžintų kuo greičiau. Tarp 26–55 metų amžiaus grupės gyventojų tokį pasirinkimą taip pat nurodė apie 60 proc. apklaustųjų.
Tuo metu tarp 18–25 metų jaunuolių šis rodiklis siekė 56,4 proc., o net 41 proc. šios grupės atstovų pasirinktų tik dalinį grąžinimą – likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms.
Tyrimas atskleidė, kad požiūris į paskolos grąžinimą išlieka gana panašus nepriklausomai nuo išsilavinimo lygio. Tarp turinčių aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą respondentų, 64 proc. nurodė, jog rinktųsi ankstyvą paskolos grąžinimą. Tarp vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių – atitinkamai 59,6 proc. ir 64 proc.
Paskolą grąžinti anksčiau teigė norintys 64,8 proc. moterų ir 58 proc. vyrų. Tuo tarpu dalį paskolos grąžinti, o kitą dalį lėšų skirti kitoms reikmėms rinktųsi 31,4 proc. vyrų ir 26,8 proc. moterų.
Tarp susituokusių ar gyvenančių kartu nesusituokus (58,9 proc.), nevedusių (66,9 proc.) ir kitokį šeiminį statusą turinčių asmenų (68,2 proc.) dauguma taip pat pasisakė už paskolos grąžinimą anksčiau.
Didesniuose miestuose gyvenantys respondentai dažniau nurodė, kad paskolą grąžintų to nedarantys. Kaimuose šis rodiklis dar mažesnis – tik 7,2 proc. Negrąžinti paskolos dažniausiai rinktųsi mažesnių miestų ar rajonų centrų gyventojai – taip atsakė net 12,9 proc.
Dalinį grąžinimą taip pat dažniau rinkosi mažesnių miestų gyventojai – 31,6 proc., palyginti su kitų teritorijų atstovais.
Mažiausių pajamų (iki 400 eurų vienam šeimos nariui per mėnesį) grupėje net 71 proc. respondentų nurodė, kad paskolą grąžintų anksčiau, o tik 3,2 proc. teigė to nedarantys. Tuo tarpu aukščiausių pajamų (daugiau nei 1000 eurų) grupėje šis rodiklis siekė 63,4 proc., o net 12,2 proc. nurodė, jog paskolos negrąžintų.
Didesnes pajamas gaunantys taip pat dažniau rinkosi mišrų variantą – grąžinti tik dalį paskolos, o likusius pinigus panaudoti kitur (31,3 proc.).
„Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad mažesnes pajamas gaunantys asmenys linkę turėti mažiau įsipareigojimų ir siekia juos kuo greičiau sumažinti, tuo tarpu didesnių pajamų grupėse matyti daugiau lankstumo ir polinkio paskirstyti papildomas lėšas įvairioms reikmėms, galbūt net investuoti“, – svarsto V. Rimeikis.
Tyrimas taip pat atskleidė skirtumus tarp profesinių grupių. Paskolą anksčiau grąžintų didžioji dalis pensininkų (75,8 proc.), bedarbių (76,5 proc.) ir ūkininkų (75 proc.).
Aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų grupėje 63,6 proc. nurodė, kad paskolą grąžintų visiškai, tačiau ši grupė taip pat dažniausiai teigė, kad paskolos negrąžintų visai – taip atsakė 15,9 proc. Tarp smulkiųjų verslininkų tokią poziciją išreiškė 17,5 proc.
Tuo metu studentai ir moksleiviai (27,8 proc.), darbininkai (32,3 proc.) ir specialistai (32,8 proc.) dažniau rinkosi kompromisinį sprendimą – dalį paskolos grąžinti, o likusias lėšas panaudoti kitur. Ši tendencija, tikėtina, siejasi su poreikiu investuoti į būstą, mokslus ar karjerą.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausą atliko balandžio 18–28 dienomis. Tyrime dalyvavo 1 019 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš kurių 480 vyrai ir 539 moterys.
R. Baltrėnas tikina, jog poligoną būtų naudingiausia steigti Rusijos ar Baltarusijos pasienyje
Toliau tęsiantis planuojamo steigti poligono vietos paieškoms, gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas sako, jog didžiausios grėsmės ateina iš Rusijos ir Baltarusijos pasienio. Ten, pasak generolo leitenanto, ir turėtų būti steigiamas poligonas.
„Žinodami, iš kur ateina grėsmė, labai suprantama, kad Baltarusijos pasienis, Rusijos pasienis – mes kalbame apie gynybą tose vietose, tai savaime suprantama, kad palankiausia gynybos kontekste būtų tos vietos“, – antradienį kalbėjo jis.
Tiesa, pasak gynybos štabo viršininko, krašto apsaugos ministrei pateiktame kariniame patarime buvo akcentuota pati bataliono steigimo būtinybė, tačiau ne konkreti vieta.
„Nuo kariuomenės vado ministrei buvo pateiktas karinis patarimas, kuriame mes aiškiai pasakėme, kad mums reikalinga atitinkamo dydžio, brigados dydžio arba du bataliono dydžio poligonai. Tame patarime nėra įvardintos vietos, todėl kad tai yra platesnių, ne kariuomenės lygio, diskusijų (klausimas – ELTA), kaip visa tai atrodys“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Praėjusią saviatę krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė teigė, jos teritorija, kur galėtų įsikurti naujas poligonas, gali paaiškėti rudenį. Anot jos, gavus karinį patarimą, dabar prasidės konkrečios potencialios vietos poligonui paieškos.
Viceministrė taip pat pažymėjo, kad kariniam poligonui reikia mažiausiai 20 tūkst. hektarų ploto.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.
Darbo užmokestis bruto šiemet augo 0,1 proc., neto – 0,3 proc.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto („ant popieriaus“) pirmą metų ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2024-ųjų ketvirčiu, padidėjo 0,1 proc. – siekė 2337,7 eurų, vidutinis atlyginimas neto („į rankas“) padidėjo 0,3 proc. – siekė 1436,4 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Bruto darbo užmokestis pirmą ketvirtį didesnis buvo viešajame sektoriuje – sudarė 2424,5 eurų (per ketvirtį sumažėjo 7,8 proc.), privačiame – mažesnis ir siekė 2301 eurų (padidėjo 4 proc.)
Neto darbo užmokestis taip pat didesnis buvo viešajame sektoriuje – 1482,7 eurų (sumažėjo 7,3 proc.), privačiame sudarė 1417,7 eurų (4 proc. padidėjo).
Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje buvo 97,7 proc., viešajame sektoriuje sudarė 90,3 proc., privačiame – 101,3 proc.
Bruto darbo užmokestis labiausiai išaugo finansinės ir draudimo (13,4 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (8,8 proc.) veiklose, o sumažėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo (10 proc.), švietimo (14,5 proc.) veiklose.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo išmokėtos mažesnės nereguliarios premijos, priedai ir piniginės išmokos, nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA).
Taip pat – pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarka, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Premjeras apie siūlymą trumpinti mokslo metus: birželį ugdymas nevyksta – nereikia jo imituoti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nuo kitų metų trumpinti mokslo metus 5–10 klasių mokiniams, premjeras Gintautas Paluckas sako palaikantis tokį sprendimą. Politikas tikina, kad birželį dėl egzaminų sesijos įprastas ugdymas mokyklose nevyksta, tad, anot jo, ir nereikia to imituoti.
„Tie tėvai, kurie turi vaikų, žino, kad birželio mėnesį, kai pradedami organizuoti brandos egzaminai ir kiti dalykai, tose klasėse, kurios egzaminų neturi, ugdymo procesas yra labai išbarstytas ir išmėtytas“, – pirmadienį LRT televizijai sakė ministras pirmininkas.
„Dažniausiai ugdymo procesas vyksta stadione, parke ar kitose neformaliose erdvėse. Tai čia nėra klasikinis ugdymas, ir reikėtų kelioms ministerijoms spręsti, kaip užtikrinti vasaros neformalų, popamokinį vaikų ugdymą, užimtumą – vasaros atostogų užimtumą. Tuo tarpu mokytojai jau nebegalėtų imituoti ugdymo proceso“, – pridūrė jis.
Premjeras pabrėžė, jog įprastas ugdymas birželį šiaip ar taip nebėra vykdomas, tad jo ir nereikėtų imituoti.
„Ugdymo procesas tą birželio savaitę nebevyksta, todėl yra priimtas sprendimas, jog nereikia jo imituoti“, – tikino ministras pirmininkas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ŠMSM paskelbė apie sprendimą savaite sutrumpinti mokslo metus 5–10 klasių mokiniams. Toks sprendimas buvo priimtas, remiantis moksleivių bei profesinių sąjungų atstovų išsakytais argumentais bei pozicija, jog ilgesni mokslo metai neturi įtakos moksleivių rezultatams.
Pasak ministerijos, „sutaupyta“ savaitė 5–10 klasėms bus pridedama prie pamokų, skirtų konsultacijoms. Šis laikas taip pat galės būti išnaudojamas įvairioms pilietiškumo veikloms, neformaliam švietimui ar šaulių stovykloms.
Nepaisant trumpinamų mokslo metų, pedagogų darbo užmokestis ir krūvis liktų nepakitęs.
Apie mokslo metų trumpinimą diskutuojama jau kurį laiką. Kovą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į ŠMSM bei Vyriausybę, prašydama sutrumpinti mokslo metus pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 dienos.
Profsąjungos teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus net keletą kartų prailginta ugdymo proceso trukmė, tikintis, kad dėl to pagerės Lietuvos moksleivių pasiekimai, lauktų rezultatų nedavė. Taip pat akcentuota, jog birželį tiek mokytojai, tiek moksleiviai turėtų būti visą savo dėmesį sutelkę į valstybinius brandos egzaminus. Be to, pažymėta, jog šiuo laikotarpiu pedagogams gerokai padidėja darbo krūvis.
Šiuo metu pradinukai mokosi iki birželio 9-osios, o 5–10 klasių mokiniai – iki birželio 23 dienos.
Darbo kodekse vėl siūloma įtvirtinti teisę po darbo nebūti „pririštam“ prie profesinių reikalų
Praeitoje Seimo kadencijoje nepritarus siūlymui Darbo kodekse numatyti nuotoliu dirbančių darbuotojų teisę po darbo valandų būti darbdavio nepasiekiamais, šis klausimas vėl atsirado politinėje darbotvarkėje.
Seimo narys socialdemokratas Algimantas Radvila įregistravo Darbo kodekso pataisą, kurią priėmus, darbuotojai turėtų teisę „atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“
Projekto autoriaus teigimu, siūlomos pataisos užtikrintų darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, nes daugelis susiduria su problema, kai darbo laiko ir asmeninio laiko ribos nelieka.
„Tapo įprasta, jog nuotolinis darbuotojas yra pasiekiamas darbo reikalais telefonu ar el. paštu net ir po darbo valandų, o tai lemia prastėjančią darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą“, – sako A. Radvila.
Jeigu darbdavys suteikia technologijas ir neribotą naudojimąsi jomis, tai nereiškia, anot parlamentaro, kad darbuotojas yra prie jų „pririštas“.
„Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų, tapo savotišku išnaudojimu bei spaudimu visada būti prieinamam bei pasiekiamam“, – sako A. Radvila.
Dirbant nuotoliniu būdu, jo nuomone, pravartu nusimatyti terminą, per kurį darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus, skambučius ir būti pasiekiamas.
„Reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų ar naktį, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar nėra atskiro darbdavio nurodymo. Kaip žinia, už papildomas darbo valandas ir darbą naktį ar poilsio dienomis turi būti papildomai atlygintina. Todėl siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir darbuotojų reikalavimų dėl padidinto apmokėjimo už darbą, kurio darbdavys nenurodė atlikti, nuotolinio darbo laiką ir jo fiksavimą svarbu aiškiai reglamentuoti“, – mano A. Radvila.
Jo duomenimis, Belgija, Prancūzija, Italija, Slovėnija, Ispanija, Slovakija, taip pat Kanada ir Australija jau priėmė įstatymus bei keitė nacionalinius darbo kodeksus dėl nuotoliu dirbančių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo ne darbo laiku.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, Europos Parlamentas (EP) dar nepriėmė reglamento, tiesiogiai reguliuojančio teisę atsijungti nuo darbo ne darbo metu. Tačiau 2021 m. sausio 21 d. EP priėmė rezoliuciją, kurioje paragino Europos Komisiją (EK) pateikti direktyvos pasiūlymą, įtvirtinantį darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo ne darbo valandomis.
EK, reaguodama į šią rezoliuciją, 2024 m. balandžio 30 d. pradėjo socialinių partnerių konsultacijas dėl sąžiningo nuotolinio darbo ir teisės atsijungti.
ELTA primena, kad praeitoje Seimo kadencijoje, socialdemokratai ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai siūlė Darbo kodekse numatyti darbuotojų teisę būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, tačiau tam nepritarta.
I. Hofmanas sieks, kad ūkininkai galėtų mokestinę naštą mažinti tapdami juridiniais asmenimis
Mokestiniai pakeitimai gali itin skaudžiai kainuoti ūkininkams, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Todėl jis tikina
sieksiąs, kad ūkininkai galėtų tapti juridiniais asmenimis, taip sumažindami savo mokestinę naštą.
„Galbūt peržiūrėsime galiojančią tvarką, keisime ją ir raginsime ūkininkus tapti juridiniais subjektais. Tai, kad jie būtų traktuojami ir apmokestinami kaip juridiniai asmenys, būtų teisingiausia. Tiesa, tai labai sudėtingas klausimas ir viską nulems bendras Vyriausybės sprendimas“, – žurnalistams anksčiau šią savaitę teigė I. Hofmanas.
„Kalbėsimės šiuo klausimu su Seimo nariais, su žemdirbių bendruomene ir ieškosime, koks statusas jiems būtų priimtiniausias. Jie neturi jokių panašumų su asmenimis, kurie dirba pagal darbo sutartį. Tai kur kas panašiau į gamybinę veiklą vykdančią įmonę“, – samprotavo žemės ūkio ministras.
Tiesa, jis pastebėjo, kad nebūtinai kiekvienam ūkininkui reikėtų ar apsimokėtų tapti juridiniu asmeniu, perregistruoti savo veiklą kaip uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ar mažąją bendriją (MB).
„Smulkieji ūkininkai galbūt net nepasiekia tokio lygio pajamų, kad didėtų GPM ir jiems nebus verta keisti savo veiklos statuso. Kitas svarbus dalykas yra, ar ūkis – PVM mokėtojas. Kai kurie žmonės ūkininkauja, kad galėtų šiek tiek prisidurti prie savo turimų pajamų ar patenkintų asmeninius maisto poreikius“, – kalbėjo I. Hofmanas.
Nepaisant to, dauguma uždarbiaujančių ūkininkų dirba pagal individualią veiklą, o pajamos iš jos šiuo metu maksimaliai gali būti apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tiesa, jei įsigaliotų šiuo metu Seime kelią besiskinantys pakeitimai, jų veikla būtų apmokestinama taip pat, kaip įprasti darbo santykiai.
20 proc. GPM tarifu būtų apmokestinamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. tarifas.
Pasak ministro, mokesčių pakeitimai galėtų paliesti apie 1000 profesionaliai dirbančių ūkių.
„Ūkininkams problema yra ne tik GPM, kurį jie moka nuo apmokestinamų pajamų, bet ir „Sodros“ mokesčiai nuo uždirbto pelno. Jie turi kone pusę savo uždarbio atiduoti mokesčiams, o tai nėra normalu“, – tikina I. Hofmanas.
Jo teigimu, ūkininkai, dirbdami kaip juridiniai asmenys, mokėtų labiau proporcingus mokesčius ir galėtų savo veiklą vykdyti gerokai užtikrinčiau.
„Jei ūkininkas veiktų kaip juridinis subjektas, jis sau mokėtųsi atlyginimą ir nuo to, kokį atlyginimą gautų ir priklausytų sumokami mokesčiai. Ūkininkai taip pat neturi refinansavimo galimybių, kurias turi kiti subjektai“, – argumentuoja ŽŪM vadovas.
„Jiems ypač nepalanku tai, kad vykdydami savo veiklą, rizikuoja ne tik ūkio turtu, bet ir asmeniniu turtu. Ūkininkas, nesėkmės atveju, gali net netekti savo namų“, – tvirtina I. Hofmanas.
Ketvirtadienį pirmą balsavimą Seime įveikė nekilojamojo turto (NT) mokesčio pataisos, antradienį – pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu, GPM pokyčiai, įvedant tris progresinius tarifus 20–32 proc. intervale bendrai pajamų sumai, „cukraus“ mokesčio arba akcizo saldiesiems gėrimams įvedimas.
Taip pat bus svarstoma atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – tarifas siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip dabar.
Be to, bus svarstomas ne gyvybės draudimo mokesčio įvedimas – 10 proc. būtų apmokestinama didžioji dalis draudimo įmokų, o šio vadinamojo Saugumo įnašo pajamos būtų skirtos gynybai.
Finansų ministerija skaičiavo, jog priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – kitąmet jai papildomai sukaupti planuojama 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Žemės ūkio studijas pasirinkusiems asmenims bus skiriamos tikslinės skatinamosios stipendijos
Asmenims, pasirinkusiems studijas žemės ūkio bei maisto ir veterinarijos srityse, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žada skirti 200 eurų skatinamąsias stipendijas. Planuojama, kad šiemet jas gaus 44 mokslus rugsėjį pradėsiantys studentai.
Pasak ŽŪM, stipendijos bus skiriamos 7 šalies universitetų bei kolegijų studentams. Skaičiuojama, kad 9 stipendijas gaus Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, tvariosios inžinerijos ir vandens inžinerijos programų studentai. Dar 8 stipendijos bus skirtos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gyvūnų ir maisto mokslų bei veterinarinės medicinos studijų programų studentams.
1 stipendiją gaus Kauno technologijos universiteto (KTU) maisto mokslo ir technologijos studijų programos studentas, 5 Lietuvos inžinerijos kolegijos žemėtvarkos ir hidrotechninės statybos studentai, 8 Vilniaus kolegijos agroverslo ir maisto technologijų bei veterinarijos studentai, 7 Kauno kolegijos agroverslų technologijų, maisto technologijos ir maisto produktų technologijos programų studentai bei 6 Utenos kolegijoje žemės ūkio ir maisto produktų technologijas studijuojantys asmenys.
„Siekdama paskatinti jaunimą rinktis ir sieti savo karjerą su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sritimis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Šiemet 44 naujai įstoję studentai gaus po 200 eurų kas mėnesį visą studijų laikotarpį“, – rašoma ministerijos pranešime.
Nuo 2023 m. studentai, studijuojantys aukštosiose mokyklose, valstybės finansuojamose vietose, pagal studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, turi galimybę tikslines skatinamąsias stipendijas gauti 3–6 metus – tiek laiko, kiek studijos trunka pagal konkrečią studijų programą.
Šiais metais numatyta skirti dar 44 stipendijas naujai įstosiantiems studentams – bendras finansuojamų stipendijų skaičius sieks 119.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informacija
