Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Parlamentarai svarstys siūlymus steigti naujus karinius vienetus, didinti personalo skaičių
Antradienį parlamentarai po pateikimo palaikė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymus patikslinti nuolatinę principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą, į ją įtraukiant naujus junginius bei padidinant šalies karių ribinį skaičių.
„Teikiamu projektu, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir išaugusį Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo poreikį, vykdant Valstybės gynimo tarybos (VGT) tarybos priimtą sprendimą dėl nacionalinės divizijos parengimo iki 2030 metų, mes siūlome Lietuvos kariuomenės struktūros ir krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo pokyčius“, – pateikiant projektą Seime kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Šiuo metu įstatyme įtvirtintas bendras ribinis karių skaičius siekia nuo 20 390 iki 27 370. Priėmus siūlomus pakeitimus, bendras ribinis karių skaičius didėtų iki 32 430, o nuo 2026 m. įsigaliojus Karo prievolės įstatymo pakeitimams, skaičius išaugtų iki 34 440.
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, patvirtinus pakeitimus, būtų didinamas karių savanorių, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų bei kasmet į pratybas šaukiamų rezervistų skaičius.
Tikimasi, jog tokie pokyčiai leis laiku ir visa reikiama apimtimi įgyvendinti narystės NATO, Lietuvos kariuomenės struktūros plėtros įgyvendinimo ir karinio personalo skaičiaus didinimo planus.
Be to, pasak D. Šakalienės, siūloma karininkams, atitinkantiems nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir turintiems reikalingas kompetencijas bei užimantiems aukštesnes pareigas, suteikti aukštesnius karinius laipsnius.
Seimui pateiktame projekte taip pat siūloma jau esamus nuolatinius karinius vienetus perskirstyti taip, kad Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją sudarytų trys nuolatinės lygiavertės brigados.
„Atsisakoma pėstininkų brigados „Aukštaitija“ formavimo mokomųjų karinių vienetų pagrindu ir siūloma nuolatinius karinius vienetus perskirstyti taip, kad Pirmąją diviziją sudarytų trys nuolatinės lygiavertės brigados: pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ – sunkioji; pėstininkų brigada „Aukštaitija“ – vidutinė; ir Lietuvos Didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ – lengvoji“, – Seime kalbėjo ministrė.
Pasak jos, Pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“ numatyta steigti tankų batalioną. Taip pat planuojama steigti naujus, atskirus diviziją remiančius karinius vienetus – Žvalgybos batalioną, Ryšių batalioną, Transportavimo batalioną, Pirmąjį ir Antrąjį oro gynybos batalionus, Salvinės artilerijos ir Artilerijos batalionus.
„Taip pat siekiant sukurti nuolat veikiantį komendantūrų institutą, siūloma Principinę kariuomenės struktūrą papildyti nauju kariniu vienetu – Karo komendantūrų valdyba“, – teigė D. Šakalienė.
Siūlomus įstatymo pakeitimus palaikė 89 parlamentarai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Toliau šį klausimą svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Planuojama, jog artimiausią dešimtmetį Divizijos ir Lietuvos kariuomenės tolygiam vystymui bei reikalingoms priemonėms įsigyti papildomai reikės apie 28 mlrd. eurų, o ilguoju laikotarpiu, po 2035 m. – dar apie 2 mlrd. eurų.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Ž. Vaičiūnas: pigiau elektrą kitąmet galės pirkti 400 tūkst. visuomeninio tiekimo vartotojų
Seimui leidus iki 2030-ųjų į visuomeninį elektros tiekimą grįžti visiems smulkiausiems ir socialiai pažeidžiamiems vartotojams, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad pastarajai vartotojų grupei priklauso 400 tūkst. gyventojų, kurie diferencijuotu mažesniu tarifu elektrą galės pirkti nuo ateinančių metų.
Parlamentas nusprendė, kad nuo birželio visuomeninio tiekėjo – valstybinės energetikos bendrovės „Ignitis grupės“ valdomos „Ignitis“ – kainodara bus taikoma iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantiems gyventojams bei tiems, kurie gauna socialinę paramą, šalpos senatvės pensiją, žmonėms su negalia.
„Nuo 2026 m. sausio pirmos dienos įsigalios diferencijuotas – t. y. mažesnis visuomeninio tiekimo tarifas pažeidžiamiems vartotojams, juo galės pasinaudoti apie 400 tūkst. pažeidžiamų vartotojų“, – Seime Vyriausybės pusvalandžio metu antradienį sakė Ž. Vaičiūnas.
Reguliuojamą elektros kainą nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – tarifas nuo 2026 m. sausio bus skirtingas smulkiems ir pažeidžiamiems vartotojams.
„Visuomeninė kaina nesikeičia – kokia buvo šių metų pirmą pusmetį, tokia lieka ir antrajam pusmečiui – 20,5 cento už kilovatvalandę įskaičiuojant visas sąnaudas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Rinkos reguliuotojas visuomenines antro pusmečio elektros kainas patvirtino praėjusią savaitę, jos įsigalios nuo liepos.
Seimo priimti pakeitimai taip pat reiškia, kad ir nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinkę pažeidžiami ir smulkiausi vartotojai turi galimybę grįžti į visuomeninį tiekimą.
Ministro teigimu, pakeitimai įtaką turės maždaug 1 mln. elektros vartotojų.
Didžiajai daliai trečiojo liberalizacijos etapo elektros vartotojų nieko daryti nereikės – kadangi anksčiau iki metų pabaigos galiojusio įpareigojimo pasirinkti nepriklausomą tiekėją nebeliko, jie tai padaryti gali, tačiau pasirinktinai.
Už visuomeninę kainą elektrą pirkti galės ir garantiniame tiekime esantys vartotojai – tokių šių metu yra apie 40 tūkst.
Iš 1 mln. vartotojų 600 tūkst. yra jau pasirinkusių nepriklausomą tiekėją ir dabar galinčių grįžti prie valstybės reguliuojamos kainos, dar 400 tūkst. nėra pasirinkę tiekėjo, tačiau tokią teisę turi.
Nors skaičius gali kisti priklausomai nuo vidutinio elektros suvartojimo, skaičiuojama, kad pokyčiai į visuomeninį tiekimą iš viso iki 2030 m. leis grįžti apie 800 tūkst. vartotojų.
FNTT: pernai mažėjo pranešimų apie įtartinus sandorius, skirtų baudų suma siekė 1,8 mln. eurų
Per 2024 m. gauta 82,3 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Tai yra beveik 1,2 karto mažiau nei metais anksčiau, kai pranešimų skaičius siekė 98,5 tūkst.
Daugiausiai pranešimų atėjo iš bankų ir jų filialų. Pernai 1,2 karto daugiau nei 2023 m. pranešimų apie įtartinus pinginius sandorius (STR) gauta iš virtualiųjų valiutų operatorių, taip pat padaugėjo pranešimų iš azartinius lošimus ir loterijas organizuojančių bendrovių – per 2023 m. jų buvo gauta 206, o per 2024 m. – 541.
Anot FNTT direktoriaus Rolando Kiškio, pinigų plovimo ir terorizmo rizikos valdymo klausimai išlieka prioritetiniai visai valstybei, tačiau tobulėti dar yra kur.
„Jau kelintus metus gaunamų STR pranešimų skaičius išlieka aukštas, tai rodo, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai į pinigų plovimo prevenciją žiūri rimtai; tačiau dar yra nemažai tobulintinų vietų“, – pranešime cituojamas R. Kiškis.
FNTT duomenimis, per 2024 m. buvo atlikta 18 įpareigotųjų subjektų patikrinimų, tarp jų 11 bendrovių, kurios vykdė virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veiklą.
Tarnyboje veikianti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pažeidimų nagrinėjimo komisija 2024 m. išnagrinėjo 11 įpareigotųjų subjektų patikrinimų medžiagų.
Išnagrinėjus šias medžiagas, bendrovėms buvo paskirtos poveikio priemonės – piniginės baudos nuo 3,5 tūkst. eurų iki 1,06 mln. eurų. Taip pat paskirtas vienas įspėjimas.
Iš viso kitiems įpareigotiesiems subjektams 2024 m. už PPTFPĮ pažeidimus paskirtų baudų bendra suma sudaro daugiau nei 1,8 mln. eurų. Tiesa, iš jų į valstybės biudžetą jau sumokėtų baudų suma – apie 14 tūkst. eurų.
Anot FNTT, per praėjusius metus gauta žymiai daugiau STR pranešimų, susijusių su Europos Sąjungos (ES) prekių eksportu į Rusiją ar Baltarusiją ribojimais ir galimais bandymais apeiti ES taikomas sankcijas – 305 (2023 m. – 193).
Teigiama, kad 2024 m. pranešimų apie įtartinas operacijas turinyje dominuoja pasikartojantys sankcijų apėjimo scenarijai. Kaip ir 2023 m., praėjusiais metais apeiti sankcijas buvo bandoma parduodant prabangias transporto priemones.
„Taip pat vyrauja sankcijų apėjimai parduodant galimai dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, steigiant naujas patronuojamąsias įmones trečiosiose šalyse arba palaikant santykius su tarpininkais, siekiant apeiti taikomas sankcijas prekėms iš Rusijos“, – rašoma pranešime.
Taip pat pastebima, kad siekiant išvengti galiojančių sankcijų slepiami duomenys, klastojami ar keičiami dokumentai, vykdomas rusams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas per tarpininkus, nuosavybės perleidimas, siekiant išvengti sankcionuoto asmens turto konfiskavimo, ir kt.
L. Kasčiūnas dėl G. Palucko verslų sąsajų žada kreiptis į VMI: čia ne juokas
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jo pirmininkaujama partija jau artimiausiu metu dėl premjero Gintauto Palucko dalinai valdomų įmonių sąsajų kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Pasak jo, tą reikia daryti, nes Vyriausybės vadovas antradienį Seimo nariams neatsakė į iškeltus klausimus dėl įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės ILTE paskolos aplinkybių.
„Rytoj kreipsimės ir į mokesčių inspekciją“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.
„Jei vienai įmonei išrašomos sąskaitos, klausimas, kas mokesčius moka. Atsiranda mokestinės politikos niuansai. Mokesčių inspekcija turės sudėlioti taškus ant „i“. Kaip tik dabar formuluojame klausimus“, – teigė politikas.
Praėjusią savaitę kilo klausimų, ar dalinai G. Paluckui priklausančios įmonės teisėtai panaudojo ILTE paskolos lėšas. Kaip diskutuota viešojoje erdvėje, įmonei „Emus“ tiektos prekės galėjo būti apmokėtos iš „Garniui“ skirtos lengvatinės paskolos lėšų.
L. Kasčiūnas pažymi, kad Seimo tribūnoje dėl savo verslų kalbėjęs premjeras viešoje erdvėje keliamų klausimų neišsklaidė.
„Dabar yra tik citatos: nieko nežinau, nieko nemačiau. Tikėtis kažko daugiau iš premjero šiame etape neįmanoma“, – sakė konservatorius.
„Turi būti ištraukta visa medžiaga. Čia ne juokas, reikia išsiaiškinti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog Gintauto Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero kartu su M. Milašausku kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo pretenduoti į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.
Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi Seimo opozicinės jėgos.
Savo ruožtu ILTE Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė Eltai patvirtino, kad įstaiga pradėjo vidinį auditą dėl lengvatinės paskolos „Garniui“.
Vis tik netrukus paaiškėjo papildomų detalių apie G. Palucko iš dalies valdomas įmones. Visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė gavęs vienos įmonės informaciją, kuri derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu. Nurodoma, kad pastarasis „Emus“ atstovas esą vėliau nurodė, kad sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu. Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti „Garniui“ suteiktos paskolos lėšomis.
Savo ruožtu „Garnis“ direktorius Artūras Lapinskas paviešintas sąsajas tarp įmonių vadino nesąmone ir dėl visuomenininko paskelbtos informacijos teigė planuojantis kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Apie tai, jog įmonės „Emus“ ir „Garnis“ neturi jokių sąsajų ir negali būti vertinamos kaip įmonių grupė, kartoja ir G. Paluckas.
Vis tik situacija dėl lengvatinės paskolos iš ILTE bei paviešintos A. Tapino informacijos nusprendė domėtis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą bei sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.
Vilniuje vykusio viršūnių susitikimo dalyviai ragina didinti paramą Ukrainai
Vilniaus viršūnių susitikimo dalyviai ragina tęsti paramą Ukrainai bei didinti išlaidas gynybai, taip siekiant pažaboti Rusijos agresiją ir sustiprinti Europos saugumą.
„Ukrainai reikia mūsų investicijų į jos gynybos industriją“, – pirmadienį vykusio viršūnių susitikimo pabaigoje kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Mes turime pereiti nuo reaktyvumo prie tvirtos karinės paramos – ilgojo nuotolio artilerijos, pažangių oro gynybos sistemų ir pajėgumų tiekimo“, – pridūrė jis.
Jam antrino ir kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Mes turėjome progą apsikeisti informacija su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kalbėdami mes aptarėme esminius aspektus, susijusius su tolimesne parama Ukrainai kovoje su Rusija. Tęsiama įvairiapusė: karinė, politinė, humanitarinė, pagalba Ukrainai yra kritiškai svarbi Europos saugumui ir Ukrainos integracijai Euroatlantinėse struktūrose, įskaitant ir NATO“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Valdovų rūmuose vyko prezidento Gitano Nausėdos rengiamas Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo NATO rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovai.
Susitikime dalyvauja „Bukarešto devyneto“ ir Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos atstovai, taip pat Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte.
Jo metu ketinama aptarti Aljansui priklausančių šalių saugumo ir gynybos stiprinimą bei pasiruošimą birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat bus diskutuojama dėl tolimesnės paramos Ukrainai.
M. Jakubauskienė sako, kad sveikatos sistema nusilpo iki kritinės ribos: imamės trijų žingsnių plano
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad iniciatyva naikinti papildomas priemokas už gydymą nėra vienintelis būdas, kuriuo siekiama stiprinti „kraujuojantį“ viešąjį sveikatos sektorių. Jos teigimu, šiam klausimui spręsti ministerija yra parengusi trijų žingsnių planą.
„Viešasis sveikatos sektorius stipriai kraujuoja. Remdamiesi statistiniais duomenimis, matome, kad nuo 2023 iki 2024 metų į privatų sektorių perėjo dirbti maždaug 24 proc. medikų. Matome, kad į privatų sektorių taip pat juda ir viešieji finansai – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos (PSDF). Matydami tokį resursų nutekėjimą ir visiškai, iki kritinės ribos, silpstantį viešąjį sveikatos sektorių, ėmėmės iniciatyvos ir savo politinėje darbotvarkėje įgyvendiname trijų žingsnių planą“, – pirmadienį žurnalistams pasakojo M. Jakubauskienė.
„Pirmasis žingsnis, be abejonės, yra dvigubo apmokestinimo arba taip vadinamų priemokų naikinimas. Antrasis – viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa, teikti sveikatos paslaugas, apmokamas iš PSDF. Trečias žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų PSDF įmokos didinimas – išskaidžius laike, ketinama pasiekti 100 proc. padengimą“, – numatytus prioritetus vardijo ministrė.
Pasak jos, planuojama, kad antruoju plano žingsniu parengta Sveikatos draudimo įstatymo pataisa įsigaliotų 2026-ųjų pradžioje ir viešajam sektoriui užtikrintų pirmumą teikiant paslaugas.
„Šiuo metu sutarčių (su Valstybine ligonių kasa – ELTA) sudarymo principai leidžia tarpusavyje konkuruoti viešoms ir privačioms gydymo įstaigoms – sutartys yra sudaromos pagal pernai metais suteiktą paslaugų skaičių ir atsižvelgiant į demografinį ir medicininį poreikį tam tikrame regione. Tuo tarpu mūsų pasiūlyta Sveikatos draudimo įstatymo pataisa prioritetą suteiktų viešojo sektoriaus įstaigoms“, – sakė M. Jakubauskienė.
„Jeigu mieste, pavyzdžiui, yra reikalinga suteikti 10 tūkst. konsultacijų, tai pirma pasiūlymas būtų pateikiamas viešojo sektoriaus įstaigai. Jeigu ši gydymo įstaiga sakytų, kad gali suteikti 70 proc. paslaugų apimties, tai galimybė tuos likusius 3 ar 4 tūkst. paslaugų, kurių nepajėgs suteikti viešasis sektorius, bus suteikta privataus sektoriaus paslaugų teikėjams“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad siūlymui naikinti papildomas priemokas už PSDF lėšomis apmokamas gydymo paslaugas Vyriausybė pritarė gegužės pabaigoje. Po Ministrų kabineto sprendimo pokyčius numatantys įstatymų pakeitimų projektai keliauja į Seimą.
Pasak siūlymo autorės Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Be to, tikinama, kad tai prisidėtų ir prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo.
Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymas įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Tačiau, kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.
Žiniasklaida: Lietuvos mokyklos įspėtos dėl Rusijos žvalgybos ketinimų verbuoti šalies paauglius
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neseniai perspėjo Lietuvos mokyklas dėl Rusijos specialiųjų tarnybų galimų ketinimų verbuoti šalies moksleivius, rašo portalas „Delfi“.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad įspėjimai bei rekomendacijos švietimo įstaigų vadovams išsiųsti atsižvelgus į tai, kad Rusija šią taktiką jau išbandė Ukrainoje ir dabar gali perkelti į kitas valstybes.
„Atsižvelgdami į tai, kad Ukrainoje išbandytus metodus Rusija „perkelia“ į kitas demokratines valstybes, siekdami apsaugoti Lietuvos vaikus ir visą visuomenę nuo galimų provokacijų, kartu su kitomis institucijomis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, saugumo tarnybomis – parengėme rekomendacijas vaikams ir paaugliams, rekomendacijos juos pasieks mokyklose.
Svarbu prevenciškai įspėti visuomenę ir būti pasiruošus provokacijoms, todėl itin svarbus ŠMSM išreikštas rūpestis vaikais, greitas reagavimas rengiant bei platinant svarbią informaciją“, – portalui nurodė NKVC vadovas.
Anot jo, įprastai vaikai ar paaugliai socialiniuose tinkluose iš nepažįstamų asmenų gauna pasiūlymą užsidirbti. Pirmiausia jų gali būti prašoma nufotografuoti nereikšmingus pastatus ar nupiešti grafičius, tačiau vėliau gali būti pereinama prie tokių užduočių, kaip nufotografuoti karinę techniką, karinius objektus ar dalyvauti padegant karinius objektus ar padedant sprogmenis nurodytose vietose.
Valstybės saugumo departamentas paskutinėje grėsmių ataskaitoje taip pat rašė apie Rusijos ir Baltarusijos spec. tarnybų siekius verbuoti Lietuvos gyventojus.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuvoje teisiamas Ukrainos pilietis, kuris būdamas nepilnametis pernai metų gegužę, užverbuotas Rusijos spec. tarnybų, sukėlė gaisrą Vilniuje esančioje parduotuvėje „Ikea“.
Už įvykdytą užduotį jam buvo pažadėtas „BMW“ automobilis.
Prasideda priėmimas į aukštąsias mokyklas
Sekmadienį prasidėjo pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet numatoma priimti beveik 13 tūkst. pirmakursių, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Anot ministerijos, šiemet reikšmingai padidintas valstybės finansuojamų slaugos studijų vietų skaičius. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas numatyta priimti beveik 600 slaugos ir akušerijos pirmakursių.
Dar 385 finansuojamos vietos suplanuotos renkantiems medicinos rezidentūros studijas.
Matant viešojo saugumo specialistų poreikį, pernai atsirado koleginės viešojo saugumo studijos. Šiemet joms suplanuota 50 valstybės finansuojamų studijų vietų, dar 65 valstybės finansuojamos vietos numatytos universitetinėms pareigūnus rengiančioms studijoms.
Stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose reikia būti išlaikius mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą.
Tuo metu pretenduojantiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas taikoma išimtis – jiems pakaks dviejų egzaminų. Anot ministerijos, norintiems stoti į menus nereikės laikyti matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas – pasirenkamojo egzamino.
Jei stojama į universitetą, trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), o į kolegiją – ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas).
Stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus LAMA BPO informacinėje sistemoje stojantieji galės pateikti iki rugpjūčio 6 dienos 11 val. Kvietimų studijuoti būsimi studentai sulauks iki rugpjūčio 11 d. vidurdienio.
Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 15–19 d.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
