Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
MRU Sūduvos akademijos studentams – 200 eurų tikslinė stipendija visiems studijų metams
Mykolo Romerio universitetas (MRU) kviečia būsimus studentus rinktis studijas MRU Sūduvos akademijoje Marijampolėje ir pasinaudoti galimybe gauti 200 eurų dydžio kasmėnesinę tikslinę stipendiją, kuri mokama visus ketverius bakalauro studijų metus.
Stipendija skiriama studentams, įstojusiems į valstybės finansuojamas STEM (informatikos, inžinerijos, matematikos) sričių studijų programas Lietuvos regionuose. MRU Sūduvos akademijoje stipendija taikoma bakalauro studijų programai „Skaitmeninės technologijos ir kibernetinis saugumas“, priklausančiai informatikos inžinerijos krypčiai.
Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), kuri jau penktus metus iš eilės remia regionų jaunimo įtraukimą į technologijų ir inovacijų kūrimą.
Tikimasi, kad stipendija paskatins gabius regionų abiturientus rinktis aukštos pridėtinės vertės studijas bei prisidės prie pažangios darbo rinkos kūrimo regione.
MRU Sūduvos akademija – viena iš regioninių aukštųjų mokyklų, kurių studentai gali pasinaudoti šia galimybe.
Nuo 2020 metų jau suteikta daugiau kaip 1 200 tikslinių stipendijų: 2020 m. jų buvo skirta 260, 2021 m. – 268, 2022 m. – 239, 2023 m. – 260, o 2024 m. taip pat numatyta 260 stipendijų.
Seimo nario M. Skamarako pranešimas: ūkininkams – lengvata
Priimdamas pakeitimus dėl draudimo mokesčio, Seimas antradienį pritarė ir socialdemokrato Mato Skamarako siūlymui taikyti lengvatas ūkininkams – neapmokestinti pasėlių, ūkinių gyvūnų sveikatos draudimo.
Seimas antradienį apsisprendė nuo 2026-ųjų įvesti naują draudimo mokestį, kurio pajamos bus skiriamos Valstybės gynybos fondui.
Visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą, bus apmokestintos 10 proc. tarifu – tačiau numatyta išimčių.
Pritarta socialdemokrato M. Skamarako siūlymui taikyti lengvatas ūkininkams – neapmokestinti pasėlių, ūkinių gyvūnų sveikatos draudimo. „Pasiūliau netaikyti papildomo apmokestinimo (saugumo įnašo) ne gyvybės draudimo sutartims, susijusioms su ūkinių gyvūnų sveikata. Žemės ūkio sektorius patiria didelę riziką dėl klimato kaitos, stichinių nelaimių, ligų protrūkių. Gyvūnų draudimas yra esminė ūkininkų rizikų valdymo priemonė, kurią valstybė aktyviai skatina. Įvedus papildomą apmokestinimą šiai draudimo rūšiai, sumažėtų ūkininkų motyvacija draustis, o tai prieštarautų strateginiam tikslui – stiprinti sektoriaus atsparumą. Nustačius 0 proc. tarifą šiam specifiniam ne gyvybės draudimo segmentui, būtų išlaikytas draudimo prieinamumas ir nesudaryta papildoma finansinė našta ūkininkams“, – argumentavo M. Skamarakas.
Parlamentaro siūlymu, Saugumo įnašo įstatymo 8 str. 4 d. išdėstyta taip: „Nuo saugumo įnašo atleidžiamos ne gyvybės draudimo sutartys, kai draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su pasėliais ir (ar) augalais, ūkinių gyvūnų sveikata.“
Seimas antradienį priėmė dalį mokesčių reformos įstatymų.
Saldinti gėrimai nuo 2026 m. bus apmokestinti akcizais
Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta nuo 2026 m. sausio 1 d. akcizais apmokestinti saldintus gėrimus.
Priimtomis pataisomis nutarta akcizais apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus, turinčius pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g, ar saldiklių.
„Siūlomas saldintų gėrimų apmokestinimo modelis grindžiamas pridėtinių cukrų kriterijumi – tai reiškia, kad gėrimai, kuriuose yra tik natūralių cukrų (pvz., iš vaisių ar pieno), nebūtų priskiriami prie akcizų objekto. Toks požiūris leidžia tiksliau atskirti sveikatai mažiau palankius produktus ir užtikrinti proporcingą mokesčio taikymą“, – rašoma dokumento aiškinamajame rašte.
7,4 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas bus taikomas saldintiems gėrimams, kuriuose pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo yra iki 8 g. Saldintiems gėrimams, kuriuose pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo yra 8 g arba daugiau, bus taikomas 21 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.
Saldintiems gėrimams, turintiems tik saldiklių arba saldiklių ir pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo neviršija 2,5 g, nutarta taikyti 7,4 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifą. Gėrimų koncentratams bus taikomas 105 eurų už produkto hektolitrą (jeigu jie skysti) arba 4,3 euro už produkto kilogramą akcizų tarifas (kitais atvejais).
Kaip pažymi iniciatyvos rengėjai, dėl mokestinių veiksnių 1 l gėrimo, turinčio daugiau kaip 2,5 g, bet mažiau kaip 8 g cukrų, taip pat vien tik saldiklių turinčio gėrimo brangtų po 0,09 euro, 1 l gėrimo, turinčio 8 g arba daugiau cukrų, brangtų po 0,25 euro, 1 l koncentrato brangtų 1,27 euro, 100 g koncentrato – 0,52 euro.
Nuo akcizų už saldintus gėrimus bus atleidžiami į kitą valstybę narę išgabenti saldinti gėrimai, maisto produktų gamybai skirti saldinti gėrimai, viešojo maitinimo įstaigose pagaminti nefasuoti saldinti gėrimai, farmacijos produktų, medicinos priemonių, maisto papildų, kūdikių mišinių gamybai skirti saldinti gėrimai ir kt.
Apmokestinus saldintus gėrimus akcizais surinktos papildomos pajamos bus nukreiptos į Valstybės gynybos fondą.
Apklausa: Baltijos šalių gyventojai taupo skirtingai – lietuviai rodo didžiausias taupymo pastangas
Pastaruoju metu patiriami ekonominiai iššūkiai paskatino Baltijos šalių gyventojus permąstyti savo finansinius įpročius. Kaip jie taupo šiandien – pasitelkdami išmaniuosius įrankius ar vis dar rinkdamiesi tradicinius metodus? Naujausia „Citadele“ banko iniciatyva atlikta apklausa atskleidžia ne tik skirtingus gyventojų pasirinkimus, bet ir parodo, kuri šalis yra arčiausiai šiuolaikiško taupymo modelio.
Tyrimas parodė, kad lietuviai dažniausiai taupo turėdami konkretų tikslą arba atsidėdami grynuosius pinigus – abu šiuos metodus veiksmingiausiais įvardijo daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų. Nedaug atsiliko ir periodinis pinigų pervedimas į taupomąją sąskaitą, kurį pasirinko 19 proc. respondentų.
Panašios tendencijos fiksuotos ir Latvijoje bei Estijoje, tačiau čia išryškėjo ir tam tikri skirtumai. Latvijoje populiariausiu taupymo būdu gyventojai įvardijo grynųjų pinigų atidėjimą – taip taupo 21 proc. gyventojų, tuo metu periodinį pervedimą į taupomąją sąskaitą nurodė 16 proc., o taupymo tikslų išsikėlimą – 13 proc. Estijoje gyventojai dažniausiai taupo pasitelkdami periodinį pinigų pervedimą į taupomąją sąskaitą (22 proc.), o kiti populiariausi būdai – taupymo tikslų nusistatymas (15 proc.) bei grynųjų pinigų atidėjimas (14 proc.).
„Šie rezultatai rodo, kad visose Baltijos šalyse gyventojai dar gana stipriai remiasi tradiciniais metodais – ypač grynųjų atidėjimu. Vis dėlto Estijos pavyzdys išsiskiria didesniu pasitikėjimu automatizuotais sprendimais – tai kryptis, kuria verta sekti ir lietuviams“, – sako „Citadele“ banko klientų patirties tobulinimo specialistė Sandra Gimžauskienė.
Lietuvoje taupymo pasirinkimai skyrėsi priklausomai nuo lyties. Vyrai kaip veiksmingiausią taupymo būdą įvardijo taupymą turint aiškų tikslą (24 proc.), o kiti dažniausiai pasirenkami sprendimai – grynųjų pinigų atidėjimas (19 proc.) ir reguliarus automatinis pervedimas į taupomąją sąskaitą (17 proc.). Tuo metu moterys dažniau rinkosi praktinius kasdienius sprendimus: grynųjų pinigų atidėjimą (23 proc.) ir automatinį pervedimą (22 proc.), o taupymą pagal konkretų tikslą kaip veiksmingiausią įvardijo 19 proc. apklaustųjų.
„Šiandien vis dažniau kalbame apie sąmoningą finansų valdymą, ir tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės iš tikrųjų nori taupyti ne „dėl viso pikto“, bet turėdami aiškius tikslus. Visgi dar dažnas atvejis, kai pasirenkamas grynųjų atidėjimas – o šis būdas, nors ir padeda vizualizuoti santaupas, ne visada yra saugiausias ar efektyviausias“, – pažymi S. Gimžauskienė.
Apklausa taip pat atskleidė įdomių skirtumų tarp skirtingų amžiaus grupių. Jauniausi (18–29 m.) respondentai dažniausiai įvardijo reguliarų automatinį pinigų pervedimą į taupomąją sąskaitą (24 proc.), taupymo tikslų nusistatymą (20 proc.) bei mokėjimų „suapvalinimo“ funkciją (12 proc.) kaip veiksmingus būdus kaupti lėšas. Pastarasis pasirinkimas tarp šios amžiaus grupės buvo daugiau nei dvigubai populiaresnis nei tarp vyresnių nei 50 metų gyventojų.
„Tai rodo, kad skaitmeniniai įrankiai tampa vis populiaresni tarp jaunesnės kartos. Jaunimas ieško patogių, automatizuotų sprendimų, kurie padeda taupyti lengvai ir nereikalauja kasdienio įsitraukimo. Būtent todėl bankai šiandien siūlo tokias funkcijas kaip periodinis taupymas – kai išlaidos apvalinamos iki artimiausio euro, o skirtumas nukreipiamas taupymui. Šis būdas leidžia taupyti nepastebimai – net ir nedidelės sumos ilgainiui tampa reikšmingos“, – sako S. Gimžauskienė.
Nors išmaniųjų įrankių populiarumas auga, tyrimas parodė, kad dalis gyventojų vis dar nepradėjo taupyti. Net 13 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad neturi santaupų arba visai netaupo. Latvijoje šis rodiklis siekia 19 proc., o Estijoje – net 21 proc. Lietuvoje dažniausiai netaupo vyresni nei 50 metų asmenys, o mažiausia jų dalis – tik 9 proc. – fiksuota tarp 18–29 metų amžiaus žmonių.
„Finansinio raštingumo ugdymas turėtų apimti visas amžiaus grupes. Nėra nei per anksti, nei per vėlu pradėti taupyti. Net ir maži, bet reguliarūs žingsniai veda į reikšmingą rezultatą. Taupymas reikalauja ne tik žinių, bet ir tam tikros disciplinos – gebėjimo išlaikyti pastovumą ir nuoseklumą. Svarbiausia – atrasti taupymo būdą, kuris tinka konkrečiam žmogui ir atitinka jo galimybes bei tikslus“, – pabrėžia S. Gimžauskienė.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų balandį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta po mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Į Gynybos fondą planuojama nukreipti naujus pajamų šaltinius
Seimas po svarstymo pritarė Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma įtvirtinti naujus Gynybos fondo pajamų šaltinius ir taip užtikrinti itin skubius prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikius.
Pagal projektą, Valstybės gynybos fondo lėšas be esamų šaltinių sudarytų 2 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio (atėmus pajamas, gautas už vertimąsi turint verslo liudijimą), taip pat valstybės biudžeto pajamos, gautos iš saugumo įnašo, nekilnojamojo turto mokesčio.
Fondo lėšas sudarytų 8 proc. 2026 metais, o 11,2 proc. nuo 2027 metų valstybės biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio. Papildomų pajamų planuojama surinkti priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus dėl standartinio ir lengvatinių pelno mokesčių tarifų padidinimo 1 proc.
Planuojama, kad fondo lėšas papildys 8 proc. – 2026 metais, 8,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų, papildomai pajamų surenkant iš akcizų nealkoholiniams saldintiems gėrimams.
Po svarstymo už šiuos Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimus balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl šių pakeitimų priėmimo numatytas birželio 19 d.
Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektui
Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma skirtingai apmokestinti gyventojų turimą nekomercinį nekilnojamąjį turtą – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.
Siūloma leisti savivaldybių taryboms nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.
Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustatytų mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į minėtus kriterijus.
Siūloma, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:
1) neviršijančiai 50 000 eurų, būtų taikomas 0 proc. mokesčio tarifas;
2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, būtų taikomas 0,2 proc. mokesčio tarifas;
3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, būtų taikomas 0,4 proc. mokesčio tarifas;
4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, būtų taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas;
5) viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, būtų taikomas 1 proc. mokesčio tarifas;
6) viršijančiai 1000 000 eurų, būtų taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektui po svarstymo pritarė 73, prieš balsavo 48, susilaikė 6 Seimo nariai.
Plečiamas mokamų kelių tinklas: ką reikia žinoti transporto priemonių valdytojams?
Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui – į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Lengvųjų automobilių (M1) vairuotojams mokestis ir toliau taikomas nebus.
Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – 1 700 km. Įtraukus krašto kelių ruožus 1 151 km krašto kelių, bendras mokamų kelių ilgis sieks 2 851 km.
Lengvųjų automobilių vairuotojams mokesčio mokėti nereikės, o naudą pajus visi kelių naudotojai – mažės vairuotojų išlaidos transporto remontui ir degalams. Iš sumokėto mokesčio lėšos bus nukreiptos į kelių kokybės gerinimą, eismo saugos didinimą.
Sprendimas įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą dalį krašto kelių priimtas siekiant kurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus.
Yra pastebėta, kad krovininis transportas, norėdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant pailgėjusio maršruto, linkęs važiuoti neapmokestintais krašto ar rajoniniais keliais. Tai kėlė nepatogumų vietiniams gyventojams, labiau dėvėjosi krašto ir rajoniniai keliai, kurie yra mažiau pritaikyti intensyviam krovininio transporto eismui.
Apmokestinus dalį krašto kelių, tikimasi, kad krovininio ir komercinio transporto srautas padidės magistraliniuose keliuose, kurie pritaikyti ir intensyvesniam eismui, ir sunkesniam transportui.
Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį. Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą. Mažės sunkiasvorio transporto žala nepritaikytiems rajoniniams keliams.
Daugiau informacijos www.keliumokestis.lt skyrelyje DUK.
Ką apie Lietuvos gyventojus atskleidė „Amžizmo barometras“?
Pasitikrinti savo nuostatas ir panagrinėti polinkį į stereotipus Lietuvoje ryžosi daugiau negu 2 tūkstančiai gyventojų. Tačiau pirmą kartą Lietuvoje atliktas „Amžizmo barometras“ parodė, kad tik 5 proc. save gali vadinti žmonėmis, kurie yra atsparūs ir sąmoningai sugeba išvengti amžizmo spąstų – pasipriešinti diskriminacijai dėl amžiaus.
„Aktyvus gyventojų įsitraukimas rodo, kad amžizmo (arba diskriminacijos dėl amžiaus) problema Lietuvai yra labai aktuali – tiek kalbant apie darbo rinką, tiek apie visuomeninį gyvenimą. Daugiau negu 2 tūkst. piliečių stojo į akistatą su savimi ir, įvertinę savo nuostatas, pamatė, kiek yra linkę suprasti ir įveikti diskriminaciją“, – sako projektą „Amžizmo barometras“ inicijavusios draudimo bendrovės BTA direktoriaus pavaduotoja Laima Sereičikaitė.
„Amžizmo barometre“ daugybė žmonių iš įvairių Lietuvos vietų atsakinėjo į specialius klausimus ir galėjo geriau suvokti, kaip jų elgesys ar kalba išduoda polinkį į diskriminaciją dėl amžiaus. Iš viso interaktyviame teste dalyvavo apie 2,2 tūkst. asmenų. Tačiau tolerantiškais ir kitus geriausiai suprantančiais kolegomis save gali vadinti tik 5 proc. projekto dalyvių, pasirinkusių atitinkamus atsakymų variantus. Kitiems šis iššūkis baigėsi kvietimu tobulėti, mokytis sąmoningai atpažinti amžizmo apraiškas ir įveikti stereotipus.
Pasak L. Sereičikaitės, barometras parodė, kad mūsų visuomenėje būtina aktyviau diskutuoti ir didinti problemos žinomumą, kad įvairovę ribojančios nuostatos keistųsi, o kiekvienas talentas, nepaisant jo ar jos amžiaus, turėtų vienodas galimybes darbo rinkoje.
BTA draudimo atstovė įsitikinusi, kad ši iniciatyva paskatino ne vieną dalyvį pradėti keisti požiūrį į aplinkinius žmones, iškelti klausimus: kaip elgiesi su kitais, ką sakai ir ką galvoji; ar tikrai tavo požiūris nepriklauso nuo šalia esančio žmogaus amžiaus? „Kelios minutės atsakinėjant į paprastus, iš realių gyvenimo situacijų kylančius, klausimus žmones paskatino sustoti ir pamąstyti“, – mano L. Sereičikaitė.
Pasak jos, šia iniciatyva bendrovė BTA siekė parodyti, jog plačiai paplitusios, bet retai pastebimos problemos sprendimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. „Kartais net paprasčiausias, neatsargiai pasakytas žodis, kuriuo apibūdiname vyresnio amžiaus žmogų, gali prisidėti prie amžizmo gyvavimo“, – atkreipia dėmesį pašnekovė. Ji teigia, kad „Amžizmo barometro“ tikslas yra ne tik parodyti problemą, bet ir suteikti žmonėms žinių. Mat žinios ir edukacija yra geriausias būdas skatinti visuomenę atsikratyti su amžiumi susijusių stereotipų, ypač darbo rinkoje. Teste pasirinkęs atsakymą, žmogus iškart sužinodavo, kodėl tam tikras požiūris gali būti laikomas amžizmu ir kokias pasekmes tai turi visuomenėje.
Parengta pagal LR Seimo, ministerijų, „Dzūkų žinių“ informaciją
