Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Elektros kainų pokyčiai Baltijos šalyse
„Baltijos šalyse elektros kainų pokyčius daugiausia lėmė 13 proc. išaugusi vėjo elektrinių generacija. 5 proc. sumažėjęs elektros vartojimas taip pat turėjo papildomą mažinantį poveikį. Bendras elektros importas į Baltijos šalis išaugo 23 proc. Importas iš Suomijos padidėjo 38 proc., tai lėmė tarpvalstybinės „Estlink 2“ jungties grįžimas į eksploataciją – ši jungtis neveikė nuo 2024 m. gruodžio 25 d. dėl gedimo. Šiaurės šalyse didmeninės elektros kainos taip pat sumažėjo dėl toliau augančios vėjo jėgainių gamybos. Vėjo generacija padidėjo 9 proc.“, – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.
„Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina praeitą savaitę siekė 22,931 ct/kWh, fiksuojant ją 14 mėnesių.
Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione mažėjo ir siekė 6 652 GWh, gamybos apimtys augo iki 7 319 GWh.
Lietuva pasigamino 108 proc. šaliai reikalingos elektros energijos
Baltijos šalyse elektros vartojimas mažėjo nežymiai, palyginti su praėjusia savaite, ir siekė 425 GWh. Lietuvoje elektros suvartota 3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę – 192 GWh. Latvijoje elektros vartojimas mažėjo 10 proc. ir siekė 102 GWh, o Estijoje vartojimas mažėjo 4 proc., iki 131 GWh.
Elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę mažėjo 8 proc. Iš viso pagaminta 361 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba kito neženkliai, iki 207 GWh. Estijoje sumažėjo 21 proc., iki 73 GWh. Latvijoje elektros energijos pagaminta 13 proc. mažiau, palyginus su praėjusia savaite, 81 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 85 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 108 proc., Latvijoje – 79 proc., Estijoje – 56 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Draudikai perspėja: sukčiai kuria fiktyvias platformas internete, siekia išvilioti klientų pinigus
Didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ perspėja gyventojus dėl suaktyvėjusių kibernetinio sukčiavimo atvejų. Pastarosiomis dienomis sukčiai ėmė kurti apgaulingas svetaines, kurios vizualiai imituoja oficialią draudimo bendrovės savitarnos sistemą – tokiu būdu piktavaliai siekia išvilioti lėšas ir asmeninius duomenis. Gyventojai perspėjami išlikti budrūs, neaktyvuoti nepatikimų nuorodų ir naudotis tik oficialiais bendrovės klientų aptarnavimo kanalais.
Kaip pažymi „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims Andrėjus Mochovas, sukurdami netikras interneto svetaines ir jas talpindami virtualioje erdvėje, sukčiai turi aiškų tikslą – prisidengę bendrovės vardu išvilioti klientų lėšas. Sukčiai imituoja oficialią draudimo bendrovės savitarnos platformą ir tokios svetainės interneto paieškos sistemų gali būti melagingai pateikiamos kaip teisėtos.
„Pagrindinis šių atakų tikslas – išvilioti vartotojų prisijungimo duomenis ir pinigus, neretai ir prieigą prie asmeninių finansų. Tai klasikinis socialinės inžinerijos atvejis, kai siekiama išgauti jautrius asmens duomenis ir atlikti pinigų vagystes“, – sako A. Mochovas.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, kibernetinių grėsmių augimas Lietuvoje išlieka ryškus. Praėjusiais metais buvo fiksuota daugiau nei 3,5 tūkst. incidentų, tai yra 63 proc. daugiau nei 2023 m.
Daugiau nei pusė šių atvejų (59 proc.) buvo susiję su socialinės inžinerijos atvejais. Tokiu būdu paveiktų duomenų subjektų skaičius padidėjo beveik 3 kartus (1,5 mln.), palyginus su 2023 m., rodo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenys.
„Kibernetinių grėsmių skaičius nuolat auga, ir viena ryškiausių tendencijų – klastotės, imituojančios teisėtus paslaugų kanalus. Todėl norint naudotis mūsų bendrovės el. paslaugų kanalais, raginame klientus tikrinti svetainės adresą ir naudotis tik oficialiais kanalais – www.ld.lt, www.savasld.lt arba mobiliąja programėle. Kilus bet kokiam įtarimui dėl svetainės patikimumo, rekomenduojame jokių asmeninių duomenų nepateikti ir neatlikti mokėjimų“, – pabrėžia „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
A. Mochovas primena, kaip atpažinti rizikingas situacijas ir pasirūpinti savo duomenų saugumu:
• Visada tikrinkite svetainės adresą. Jei matote tokias domeno galūnes kaip „.com“, „.net“ ar neįprastus pavadinimus („supercybercash“) ir papildomus simbolius, svetainė greičiausiai yra netikra ir fiktyvi.
• Naudokite tik oficialius „Lietuvos draudimo“ adresus: www.savasld.lt ir www.ld.lt.
• Neveskite savo asmeninių duomenų ir nespauskite nuorodų, jei turite nors menkiausių abejonių.
• Pasirinkite saugiausią prisijungimo būdą – mobiliąją programėlę, kurią galima atsisiųsti iš https://www.ld.lt/lietuvos-draudimo-programele.
• Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius, aktyvuokite daugiafaktorinę autentifikaciją visose svarbiose paskyrose.
• Periodiškai atnaujinkite savo įrenginius ir programinę įrangą – tai padeda užkirsti kelią galimoms saugumo spragoms, nes sukčiai nuolat ieško naujų sukčiavimo būdų ir kanalų.
Ekspertai: vasariniai pasėliai pasiekė svarbius etapus, tačiau ūkininkai susiduria su iššūkiais dėl oro sąlygų
Lietuvos ūkininkai pastebi, kad per pastaruosius metus klimato sąlygos žemės ūkyje pasikeitė. Nors anksčiau dažnai kentėdavome nuo sausros ir vandens trūkumo, šiandien, atrodytų, turime vandens perteklių. Toks pokytis gali suteikti vilties, tačiau ekspertai pabrėžia, kad tai gali atnešti ne tik privalumų, bet ir naujų iššūkių.
Dr. Gabrielė Pšibišauskienė, „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė, pažymi, kad didelė augalų masė, tokia kaip vešlūs vasariniai kviečiai, rodo, jog šie metai ūkininkams suteikia ne tik gausaus derliaus potencialą, bet ir itin didelius augalus. Tai reiškia, kad augalai sugėrė daug drėgmės ir trąšų, kas lemia intensyvesnį augimą ir didesnius lapus bei stiebus. Tačiau ūkininkai neturėtų pamiršti, kad su tokiu derliumi atsiranda ir papildomų iššūkių.
„Dideliais, plačiais lapais ir ilgais stiebais vasarojus dabar atrodo panašiai kaip žieminė kultūra. Žieminiai augalai būna didesni ir stambesni, todėl įsisavina daugiau maisto medžiagų. Kviečiai, turintys ilgus stiebus, po pirmo streso pradeda augti aukštyn, nes turi tokį polinkį – jei pradžioje patiria stresą, vėliau stengiasi atsigriebti. Dėl to rudenį galime tikėtis didelio šiaudų kiekio, kurį reikės tvarkyti tiek biologinėmis, tiek mechaninėmis priemonėmis. Tai taip pat prisideda prie anglies kaupimo dirvožemyje, nes didelė augalų masė efektyviai sugeria anglies dioksidą fotosintezės būdu, kas turi teigiamą poveikį aplinkai“, – pažymi specialistė.
Anot jos, anglies kaupimo dirvožemyje procesas šiuo metu yra itin palankus, nes didelė augalų žalia masė efektyviai sugeria maisto medžiagas ir trąšas. „Dideli augalai su vešlia žaliąja mase ne tik įsisavina daugiau maisto medžiagų, bet ir padeda optimizuoti trąšų bei mikrobiologinių preparatų panaudojimą. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau agrotechnologinių priemonių taikoma, tuo didesnis anglies kaupimas dirvožemyje“, – sako G. Pšibišauskienė.
Anot jos, mikrobiologinių produktų naudojimas po javapjūtės ant šiaudų, skatinančių šiaudo mineralizaciją ir greitesnį humuso formavimąsi, gali padidinti anglies fiksavimą dirvožemyje net 73 proc. O pasirinkus produktus, kurių sudėtyje yra ir didelis kiekis skirtingų mikroorganizmų, užtikrinama, kad produktas suveiks gerai pačiomis įvairiausiomis sąlygomis.
„Didesnis organinės anglies kiekis dirvožemyje turi esminę reikšmę. Kai drėgmės per daug, anglis gerina dirvos struktūrą ir pralaidumą vandeniui, mažina užmirkimo riziką, padeda šaknims gauti pakankamai deguonies. Sausros metu organinė anglis veikia kaip kempinė – padeda dirvožemiui ilgiau išlaikyti drėgmę ir užtikrina stabilesnį augalų augimą“, – pažymi specialistė.
Pastarąją savaitę stebima, kad itin išryškėjo grūdinių kultūrų ligos. „Kviečiuose pasimatė masinė septoriozė, kuri plinta esant drėgnoms ir šiltoms oro sąlygoms. Tad tie ūkininkai, kurie taiko mažesnes purškimo normas, pasirinko mažiau efektyvesnius fungicidus septoriozės kontrolei arba išvis nenaudoja apsaugos priemonių, gali susidurti su derliaus nuostoliais“, – įspėja G. Pšibišauskienė.
Anot jos, kiekviena veislė turi savo jautrumą tam tikroms ligoms, todėl svarbu tai žinoti ir užtikrinti reikiamą apsaugą.
„Ankštiniai augalai, tokie kaip žirniai ir pupos, nors šiuo metu auga bei žydi gerai, susiduria su tokiais pavojais kaip tikroji ir netikroji miltligė, askochitozė, kurios gali stipriai paveikti jų sveikatą. Ūkininkai kartais nesusimąsto, kad šios ligos gali apimti ir šiuos augalus, nes dažnai naudojami fungicidai nekontroliuoja miltligės. Todėl svarbu atidžiai stebėti situaciją ir prireikus naudoti tinkamus apsaugos produktus“, – pažymi specialistė.
Dar vienas iššūkis, anot jos, stiprus lietus, kuris gali sukelti didelių nuostolių, ypač žieminiams augalams. Jei jie yra per daug vešlūs ir turi ilgus stiebus, stiprus lietus gali juos nulaužti ar suguldyti, dėl to gali būti prarasta derliaus kokybė. Tokio tipo iššūkiai kelia rimtų pavojų ūkininkams, o nuo ekstremalių sąlygų nėra priemonių – tik pasėlių draudimas.
Anot „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus, vasariniai rapsai pradeda žydėti, vasarojuje didieji darbai jau atlikti, ūkininkai jau pradeda galvoti apie rudenį, planuodami, kokie plotai bus apsėti, ir kaip pasikeis trąšų kainos, kad būtų užtikrintas geras derlius.
„Šiuo metu jaučiamas ypač didelis susidomėjimas organinėmis trąšomis, kurios ne tik pagerina dirvožemį, bet kartu gerina ir augalų augimo sąlygas. Panaudojus organines trąšas rudenį prieš augalų sėją, turime pastebimai geresnius pasėlius tiek rudenį, tiek pavasarį. Renkantis organines trąšas, svarbu išpildyti augalų poreikį ir pasirinkti teisingai. Šiuo metu ūkininkai ir toliau atidžiai stebi kviečių grūdų augimą, tikėdamiesi, kad pagerės orai ir vėjas nesutrukdys atlikti likusių būtinų darbų vasarojaus pasėliuose“, – pažymi. A. Lukoševičius.
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas
2024-ųjų birželį priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl gamtos atkūrimo, kuriuo šalys narės įpareigotos įdiegti veiksmingas visų ekosistemų atkūrimo priemones. Viena iš tokių priemonių yra įprastų miško paukščių indekso vertinimas, pagal kurį apibūdinamos ilgalaikės įprastų miško paukščių gausos tendencijos visoje Europoje. Organizuoti miško paukščių stebėseną ir paukščių indekso skaičiavimą 2025 metais įpareigota Valstybinė miškų tarnyba.
Po konsultacijų su LR aplinkos ministerija ir su šios srities ekspertais, Valstybinė miškų tarnyba parengė reikalavimus „Įprastų miško paukščių indekso“ (MPI) metodiniams-organizaciniams pagrindams Lietuvoje sukurti. Šį projektą įgyvendinti ėmėsi Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) specialistai.
Vykdant darbus, numatyta parengti ilgalaikius MPI apskaitos maršrutus (geografinį apskaitos vietovių išdėstymą), juose atlikti paukščių apskaitas (2 kartus per sezoną, ne mažiau, kaip 30 vietovių) ir parengti su atsakingomis Lietuvos bei tarptautinėmis (ECBCC – European Bird Census Council – Europos paukščių apskaitos taryba) institucijomis suderintus indikatorinių paukščių duomenis. Taip pat LOD
įsipareigojo suskaičiuoti pasirinktų indikatorinių miško paukščių rūšių MPI metines reikšmes ir jų pokyčius analizuojamu laikotarpiu, naudojant ne senesnius kaip 5 metų istorinius duomenis, išlaikant taikytos stebėsenos metodinį nuoseklumą ir duomenų ilgalaikį palyginamumą.
2025 m. balandžio–birželio mėn. baigtas pirmas darbo etapas – atlikta įprastų miško paukščių apskaita 40-yje maršrutų, kuriuose surinkti duomenys bus panaudoti „Įprastų miško paukščių indeksui“ apskaičiuoti, tolimesnėms nuolatinėms paukščių apskaitoms bei pokyčiams stebėti.
Darbus atliko 20 kvalifikuotų specialistų. Tarnybos specialistai dalyvavo vykdant apskaitas dviejuose maršrutuose miškuose netoli Šakių ir Jurbarko, susipažindami su praktiniais darbais ir vertindami jų atlikimo kokybę. Apskaitų metu atskiruose taškuose tam tikrais laiko intervalais buvo žvalgomasi ir klausomasi paukščių. Pastebėti paukščiai ir išgirsti jų balsai buvo įtraukiami į apskaitą.
Pasak kolegų, pati apskaitos schema iš dalies primena Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI), kurią vykdo Valstybinė miškų tarnyba, barelio schemą. Ant tam tikro lapo, „taikinio“, kurio spinduliai – 50, 100 ir daugiau nei 100 metrų, žymimi visi išgirsti ir pamatyti paukščiai (NMI atveju, panašioje schemoje fiksuojami visi stebimi medžiai). Fiksuojama ne tik paukščio rūšis, bet ir daugiau parametrų, kuriuos įmanoma identifikuoti: rūšis, lytis, amžius.
Viename maršrute yra 20 taškų, kurie išdėstyti kas 500 metrų. Viename taške paukščių klausomasi 5 minutes. Per jas išgirsti ir vizualiai pastebėti paukščiai, kuriuos galima identifikuoti, pažymimi schemoje. Perėjus į kitą tašką, viskas kartojama iš naujo.
Viename taške paukščių identifikavimas trunka lygiai 5 minutes. Paukščiai, išgirsti arba pamatyti einant iš vieno taško į kitą, į apskaitą neįtraukiami. Kai kurie paukščiai – gegutės, meletos, geniai, uldukai, keršuliai ir kiti – gali perskristi ir būti pastebėti keliuose taškuose. Norint išvengti dubliavimo tokie paukščiai schemoje specialiai pažymimi, kad nebūtų įtraukti papildomai.
Apskaita yra imlus laikui ir žmonėms darbas. Visi jie turi turėti specifinių įgūdžių – pažinti paukščius, jų balsus, taip pat reikia ir geros klausos, nes ryte girdisi apie 15–20 paukščių ir atskirti, kuris iš jų gieda, nėra lengva. Taip pat tai darbas, kai žmogus, norintis kokybiškai atlikti apskaitą, turi derintis prie gamtos ritmo, o ne prie nustatytų darbo grafikų. Paukščių apskaitos vykdomos ankstyvais rytais – švintant, kai gieda daugiausiai įprastų miškų giesmininkų.
Įprastų miško paukščių indeksas – tai sudėtinis indeksas, sukurtas remiantis paukščių rūšių, būdingų Europos miškų buveinėms, stebėjimo duomenimis. Pagal reglamentą, ne vėliau kaip iki 2030 metų valstybės narės turės pasiekti indekso didėjimo tendenciją, kol pasiektas pakankamas metodikoje nurodytas lygis.
Apklausa: 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti atostogų metu
Atostogos – metas poilsiui, tačiau daliai Lietuvos gyventojų nepavyksta visiškai atsiriboti nuo darbo. „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad net kas trečiam lietuviui per atostogas kartais tenka atlikti darbo užduotis nuotoliniu būdu. Visgi, tarp Baltijos šalių lietuviams dažnai tai daryti tenka rečiausiai.
Lietuvoje 9 proc. apklaustųjų nurodė, kad nuotoliniu būdu per atostogas dirba dažnai, dar 23 proc. – tik išimtinais atvejais. Latvijoje šie skaičiai siekė atitinkamai 15 ir 27 proc., o Estijoje 13 ir 20 proc. Apklausos rezultatai atskleidė, kad susikurti darbo ir poilsio balansą sunkiausiai sekasi latviams.
„Nuotolinis darbas sudarė sąlygas būti pasiekiamiems bet kada ir bet kur, tačiau tai dažnai virsta įpročiu, kuris atima iš žmonių visavertį poilsį. Tačiau visiškai atsijungti nuo darbo per atostogas yra būtina – tiek dėl emocinės gerovės, tiek dėl ilgalaikio produktyvumo, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Didžioji dalis apklaustų lietuvių (50 proc.) nurodė, kad per atostogas visiškai nesigilina į darbinius reikalus. Dar 2 proc. teigė, kad net paprašius darbdaviui padirbėti nuotoliniu būdu atostogų metu, nesutinka.
Estijoje visiškai nedirbančių per atostogas gyventojų dalis kiek didesnė – 51 proc., o 3 proc. respondentų nurodė atsisakantys, net jei būna paprašomi. Latvijoje visai nedirbančių per atostogas gyventojų dalis – mažiausia Baltijos regione – 36 proc., dar 2 proc. įvardino atsisakantys dirbti net esant prašymui.
„Organizacijos turėtų ne tik toleruoti, bet ir skatinti visavertį darbuotojų poilsį. Aiškus atsakomybių paskirstymas, pareigų delegavimas bei palaikanti organizacinė kultūra – tai priemonės, padedančios žmonėms iš tikrųjų pailsėti, – komentuoja D. Burdaitis.
Lietuvoje per atostogas dažniau dirba vyrai – 11 proc. jų teigė, kad dirbti tenka dažnai, kai tarp moterų tai įvardino 7 proc. respondenčių. Išimtiniais atvejais atostogų metu darbo imasi vienodai tiek vyrai, tiek moterys – po 23 proc.
Panašios tendencijos fiksuotos ir kaimyninėse šalyse: tiek Latvijoje, tiek Estijoje per atostogas dažniau dirba vyrai. Estijoje tik išimtiniais atvejais dirba daugiau vyrų nei moterų, tuo metu Latvijoje šis rodiklis aukštesnis tarp moterų.
Pagal amžių, dažniausiai dirbti per atostogas tenka 30–39 metų lietuviams – 13 proc. jų dirba dažnai, dar 23 proc. – išimtiniais atvejais. Tarp 60–74 metų Lietuvos gyventojų šie skaičiai kur kas mažesni – tik 6 proc. Geriausiai nuo darbo atsiriboti pavyksta jauniausiems respondentams – net 61 proc. 18–29 metų lietuvių nurodė, kad per atostogas visiškai nedirba, o 6 proc. nesutinka dirbti net ir paprašyti.
„Jaunesni darbuotojai drąsiau brėžia ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, o vidutinio amžiaus žmonėms dažniau tenka derinti didelį atsakomybės krūvį. Darbdaviams svarbu pastebėti šiuos skirtumus ir kurti darbo aplinką, kuri padėtų išvengti perdegimo rizikos“, – teigia banko atstovas.
Vasara Lietuvos pajūryje: į vaistinę ateina apsinuodiję, nudegę ir namie pamiršę receptinius vaistus
Šiltasis sezonas Palangoje – ne tik poilsio ir atostogų metas, bet ir intensyviausias laikas vietinei vaistinei. Vasarą čia suplūsta tūkstančiai poilsiautojų iš visos Lietuvos ir užsienio, todėl vaistinės darbas įgauna visai kitą ritmą nei šaltuoju metų laiku. Dažnas lankytojas – ne vietinis gyventojas, o poilsiautojas, kuris į vaistinę užsuka ieškodamas greitos pagalbos ar patarimo.
Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Aušros Svipienės, vasaros metu vaistinėje kartu išauga ir atsakomybė, nes poilsiautojai neretai į vaistinę kreipiasi netikėtai sunegalavę.
„Pagrindinėje miesto vaistinėje, įsikūrusioje Vytauto gatvėje, šiltuoju sezonu pacientų padaugėja kone trigubai. Pasiruošimas vasarai visada intensyvus – užsakome daugiau vaistų nuo skausmo, preparatų virškinimui gerinti ir nuo apsinuodijimo, pasirūpiname saulės kosmetika bei priemonėmis su dekspantenoliu. Be to, prailginame darbo laiką ir dirbame su sustiprinta komanda“, – sako vaistininkė.
Vienas dažniausių nusiskundimų – virškinimo sutrikimai, nes poilsiautojai dažnai pasilepina įvairesniu ir ne visada įprastu maistu. Pasitaiko ir apsinuodijimų, kai prireikia preparatų, kurie suriša bakterijas, virusus bei toksinus.
„Vasarotojų neaplenkia ir peršalimo ligos – žmonės atvėsta nuo šaltų gėrimų, ypač karštomis dienomis, todėl jiems pradeda skaudėti gerklę ar užkimsta balsas. O virusai, tokie kaip COVID-19, pasitaiko ir vasarą – tai jau nebe sezoninė liga“, – pastebi A. Svipienė.
Pasak jos, nemažai problemų kyla dėl saulės poveikio. Žmonės dažnai neįvertina saulės aktyvumo, ypač vėjuotomis dienomis, ir stipriai nudega.
„Vienas pacientas pasakojo, kad deginosi vėjuotą dieną – net nepajuto, kaip įdegė. Tenka dažnai priminti, kad saulė intensyviausia tarp 11 ir 15 valandos, o apsaugos priemones su SPF reikia naudoti ne tik prie jūros, bet ir sode ar vaikštant lauke“, – pasakoja vaistininkė.
Pasak vaistininkės, poilsiautojai, vos atšilus orams, skuba į pajūrį, tačiau pamiršta pasirūpinti savo organizmu.
„Gulint ant dar šalto smėlio dažnai atsiranda šlapimo pūslės uždegimų, ypač moterims. Taip pat karštyje nesunku dehidratuoti, todėl visada primename gerti daug vandens, praturtinto elektrolitais. Norint išvengti šilumos smūgio, būtina dėvėti galvos apdangalą. Su vaikais leidžiant laiką paplūdimyje reikėtų nepamiršti ir saulės skėčio – mažieji yra kur kas jautresni“, – teigia A. Svipienė.
Užklupus karščiams, nemažai pacientų ieško patarimų, kokius papildomus mineralus vartoti, ypač sergant kardiologinėmis ligomis.
Kai kurie atostogautojai taip atsipalaiduoja, kad pamiršta ar pameta svarbiausius kasdien vartojamus vaistus, pavyzdžiui, nuo padidėjusio kraujospūdžio ar cukrinio diabeto. Kiti patiria traumas aktyviai leisdami laiką gamtoje. Pavyzdžiui, dviratininkams tenka padėti pasirinkti tinkamas dezinfekcines priemones, pleistrus, tepalus nuo sumušimų.
„Pasitaiko ir rimtų situacijų. Vienam pacientui bitė įgėlė į liežuvį. Skubiai davėme antialerginių vaistų, kvietėme greitąją pagalbą, nes pradėjo tinti. Atvykę medikai suleido specialių vaistų ir paciento būklė pagerėjo. Tokiais atvejais labai svarbu greita ir tiksli pirmoji pagalba“, – pabrėžia A. Svipienė.
Ruošiantis atostogoms vaistininkė pataria nepamiršti kelioninės vaistinėlės, kurioje turėtų būti antiseptikų žaizdoms, pleistrų, tablečių nuo skausmo, peršalimo, preparatų nuo apsinuodijimo, SPF apsauginių kremų – kuo didesnė apsauga, tuo geriau.
„Pacientai dažnai įsitikinę, kad tepantis apsauginiu kremu neįmanoma įdegti. Tačiau įdegti galima – tik tolygiai, be nudegimų ir odos lupimosi. Kelioninėje vaistinėlėje verta turėti ir dekspantenolio putų – jos pravers ne tik po saulės vonių, bet ir po nudegimų buityje ar gamtoje, pavyzdžiui, ruošiant maistą ant grilio“, – pataria vaistininkė.
Vaistinė Vytauto gatvėje Palangoje yra viena seniausių Lietuvoje – ji įkurta 1827 metais. 2027-aisiais ši istorinė vaistinė minės 200 metų jubiliejų.
Lenkija įves patikras prie Vokietijos ir Lietuvos sienų, kad sustabdytų nelegalią imigraciją
Lenkija antradienį pranešė, kad nuo liepos 7 dienos laikinai vykdys patikrinimus prie sienų su Vokietija ir Lietuva, kad sustabdytų nelegalią imigraciją.
„Manome, kad laikinas kontrolės atnaujinimas Lenkijos ir Vokietijos pasienyje yra būtinas siekiant apriboti ir iki minimumo sumažinti nekontroliuojamus migrantų srautus (…) pirmyn ir atgal“, – vyriausybės posėdyje sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Jis pridūrė, kad panašios patikros bus atliekamos ir Lietuvos pasienyje.
„Žinome, kad šis sprendimas turi tam tikrų pasekmių laisvam žmonių judėjimui (…) Kito kelio nėra“, – teigė jis.
D. Tuskas taip pat sakė, kad įvesti patikrinimus pasienyje su Lietuva yra būtina siekiant sustabdyti migrantus, kertančius sieną iš Baltarusijos.
Kaip rašė BNS, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys anksčiau antradienį pranešė, jog Varšuva ketina sustiprinti patikras Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Anot jo, Lenkija tokį žingsnį planuoja atsižvelgdama į situaciją dėl neteisėtos migracijos, sulaikytųjų skaičių, taip pat „tam tikras įtampas, kurios atsiranda dėl priemonių taikymo Lenkijos ir Vokietijos pasienyje“.
„Šia tema žinau, kad kalbasi Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai, reikia vertinti realius skaičius, dinamiką, kiek sulaikyta nelegalių migrantų Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje, kai kuriuos skaičius jau turime“, – sakė K. Budrys.
Ministro teigimu, taip pat kalbamasi su kitomis regiono valstybėmis, pavyzdžiui, Latvija, stengiantis sinchronizuoti atgrasymo priemones.
Kaip skelbė BNS, Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtų migrantų, tuo metu Lenkijos pareigūnai sekmadienį neįleido 163 neteisėtai į šalį norėjusių patekti asmenų.
Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista 890 neteisėtų migrantų. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Iš viso nuo to laiko Lietuvos pasieniečiai užkardė 23,8 tūkst. bandymus neteisėtai patekti į šalį. Tie patys asmenys ne po vieną kartą mėgino nelegaliai kirsti Lietuvos sieną.
Parengta pagal BNS, ELTA, „Dzūkų žinių“ informaciją
