Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ligas, kurios anksčiau buvo beveik išnykusios. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 2024 m. Lietuvoje užregistruota net 898 kokliušo atvejai – tai itin staigus šuolis, lyginant su vos 7 atvejais 2023 m. ir 3 atvejais 2022 m. Šie skaičiai kelia pagrįstą nerimą visuomenės sveikatos specialistams.
Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Viktorija Gražulienė dalijasi savo patirtimi: „Praktikoje vis dažniau susiduriu su kokliušo atvejais. Anksčiau ši liga pasitaikydavo itin retai, o dabar tenka konsultuoti pacientus, kuriuos vargina stiprus, ūmus kosulys. Atlikus specifinius tyrimus, neretai paaiškėja, kad tai – kokliušas. Gaila ir apmaudu, kad turime grįžti atgal ir vėl susidurti su tokiomis sunkiomis ligomis.“
Kokliušo simptomai ir pavojai
Anot gydytojos V. Gražulienės, kokliušas – labai užkrečiama bakterinė kvėpavimo takų liga. Iš pradžių simptomai primena peršalimą – sloga, nedidelis karščiavimas, lengvas kosulys. Tačiau po kelių dienų pasireiškia stiprūs, alinantys kosulio priepuoliai, kurie dažniausiai vargina naktimis, o vėliau – ir dieną. Kosulys gali trukti net iki dviejų mėnesių ar ilgiau. Pacientai dažnai skundžiasi, kad kosulys labai vargina, sutrikdo miegą, darbingumą ir kasdienę veiklą.
Ši liga ypač pavojinga kūdikiams – jiems kosulio priepuoliai gali sukelti kvėpavimo sustojimą.
Vakcinacija nuo kokliušo – viena svarbiausių apsaugos priemonių. Net jei paskiepytas žmogus susirgtų, liga dažniausiai būna lengvesnės formos, todėl sumažėja komplikacijų rizika.
Kodėl grįžta seniai pamirštos ligos?
Vienas svarbiausių veiksnių – mažėjantis skiepijimo aktyvumas. Vis dažniau žmonės pasitiki socialinių tinklų komentatoriais ar anoniminiais „patarėjais“, o ne mokslininkų ir gydytojų rekomendacijomis.
Turime būti budrūs – šiais geopolitiniais laikais dezinformacija apie vakcinas ir sveikatą plinta greitai ir gali būti naudojama siekiant suskaldyti visuomenę ar jai pakenkti. Todėl itin svarbu remtis patikima, moksliškai pagrįsta informacija.
Gydytojos V. Gražulienės teigimu, difterija ir stabligė – vis dar aktualios grėsmės. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras informuoja, kad Europoje daugėja difterijos atvejų. Užsikrėtęs žmogus gali neturėti jokių simptomų, tačiau vis tiek platinti bakteriją.
Daugumai pacientų pasireiškia gerklės skausmas, nedidelis karščiavimas, o sunkesniais atvejais kvėpavimo takuose formuojasi tiršta plėvė, kuri gali apsunkinti kvėpavimą ar net sukelti gyvybei pavojingą būklę. Ant odos gali atsirasti negyjančios opos su pilkšva danga.
Stablige susergama tada, kai bakterijų sporos patenka į organizmą per gilią, nešvarią žaizdą, pvz., nudegimą, įkandimą, pjūvį ar nušalimą. Liga progresuoja greitai, pažeidžia nervų sistemą ir gali baigtis mirtimi.
Kaip plinta šios ligos?
• Kokliušas ir difterija plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi.
• Stablige užsikrečiama tada, kai bakterijos patenka į žaizdą. Ypač pavojingos gilios, užterštos žaizdos.
Kodėl verta skiepytis dabar?
Gydytoja V. Gražulienė teigė, jog dabar yra palankus metas planiniams skiepams. Skiepydamiesi apsaugome save ir aplinkinius. Skiepai – tai efektyviausia ir saugiausia priemonė nuo užkrečiamųjų ligų, jų komplikacijų ir epidemijų.
Pagal vaikų skiepijimų kalendorių, Lietuvoje skiepai nuo stabligės yra įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo bei difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).
Vakcinos būna kombinuotos, tai reiškia, kad vieno skiepo metu paskiepijama nuo kelių ligų.
Suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Lietuvoje 25 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašęs.
Vaikai, lankantys darželius ar mokyklas, turi profilaktiškai tikrintis sveikatą kartą per metus. Šeimos gydytojas įvertina bendrą sveikatos būklę ir, jei reikia, paskiria arba atlieka trūkstamus skiepus.
„Skiepydamiesi ne tik saugome save, bet ir prisidedame prie bendrojo visuomenės imuniteto. Tai padeda sustabdyti ligų plitimą, sumažina sunkios ligos, hospitalizacijos ar net mirties riziką. Jei nesate tikri, ar jūsų, ar jūsų vaikų skiepijimų planas yra įvykdytas – nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Tai svarbiausia investicija į jūsų ir visos visuomenės sveiką ateitį“, – sakė gydytoja V. Gražulienė.
