Nors po pokario Lietuvos partizanų kovų praėjo beveik septyni dešimtmečiai, tačiau iki šiol dar neatrasti tūkstančių kovotojų, kritusių už Lietuvos laisvę, palaikai.
Smagu žinoti, jog atsiranda žmonių, kurie savo iniciatyva bando kaimuose ir miesteliuose ieškoti partizanų ir jų pagalbininkų palaidojimo vietų ir nori grąžinti skolą mūsų partizanams.
Praėjusią savaitę tokia iniciatyva startavo Šventežeryje. Buvęs mokyklos direktorius Edmundas Čečėta, dabar dirbantis Nacionalinėje švietimo agentūroje, pasitaręs su savo kolega Vytuoliu Valūnu, nusprendė imtis iniciatyvos ir išsiaiškinti, kur buvo palaidoti Šventežerio apylinkėse žuvę ir nužudyti Lietuvos partizanai.
„Mintis imtis šios misijos kilo, kai sužinojome, kad pokaryje į Šventežerį buvo parvežta nusiskandinusi partizanė Elzė Aravičiūtė. Ko gero, ji buvo palaidota taip vadinamame stribyne. Su V. Valūnu pradėjome kalbėti apie tai su Elzės sūnėnu Gintaru Aravičiumi, tada ir kilo mintis, kaip surasti ne tik Elzės, bet ir kitų nužudytų partizanų ir partizanų rėmėjų palaikus, išsiaiškinti, kiek jų buvo nužudyta buvusiame stribyne. Pradėjau galvoti, kaip būtų galima tų palaikų ieškoti. Kadangi turėjau pažįstamą archeologę, mokslininkę Jovitą Kadzikinaitę, kuri užsiima palaikų paieška, ji dalyvavo ir Leipalingyje vykusioje partizanų palaikų paieškoje, tai nusprendžiau kreiptis pagalbos į ją“, – pasakojo E. Čečėta.
Praėjusią savaitę šios idėjos autoriai susirinko Šventežeryje ir į susitikimą pakvietė tuos žmones, kurie dar gali atsiminti pokario laikus, žmones, kurie gali žinoti tas partizanų palaidojimo vietas. Tai – Antanas Tumosa, Aldona Kraužlienė, Manto Valukonio senelis. Atvyko ir buvęs Šventežerio mokyklos direktorius, istorikas Artūras Čiurlionis. Prie archeologės J. Kadzikinaitės prisijungė jos kolegė, archeologė Ingrida Čičiurkaitė, kuri taip pat prisidės prie palaikų paieškos.
„Apsižiūrėjome vietas, kur gali būti tos palaidojimo vietos, visos akys krypsta į buvusio malūno vietą. Artėjant Nepriklausomybės deklaracijos 80-mečiui, kurią 1949 metais pasirašė partizanai, norisi, kad būtų surasta ir perlaidota kuo daugiau palaikų, kad jiems būtų pareikšta pagarba“, – sakė E. Čečėta.
Palaikai Šventežeryje dar nėra atrasti, bet tikimasi juos surasti. Yra užrašyti skirtingų žmonių pasakojimai, visi kalba apie Šventežerio malūną, nes ten dirbę žmonės matė, kad partizanų palaikai užkasami būtent ten. Dusios gatvėje yra įvažiavimas į pradinę mokyklą, ten stovi mūrinis namas, kuriame buvo įsikūrę sovietų smogikai. Manoma, kad mūriniame name galėjo būti kankinami ir žudomi partizanai, o pagal žudikų logiką, nužudytųjų kūnus reikia užkasti kur nors netoliese, kad niekas nematytų.
„Reikia skubėti, kol yra gyvų liudininkų, nes per pastaruosius trejus metus mirė nemažai žmonių, kurie galėjo apie tai papasakoti. Gaila, kad anksčiau tuo neužsiėmėme. Buvęs malūnas – atspirties taškas. Gerai, kad yra likusių vokiečių iš oro darytų aeronuotraukų, kuriose matyti ir Šventežeris“, – kalbėjo E. Čečėta.
Paieškos procesas prasidėjo, mokslininkės sistemina užrašus, renka informaciją, taip pat ieškomas finansavimas šiam projektui. Projekto iniciatoriai tikisi, kad prie šios iniciatyvos prisidės ir Lazdijų rajono savivaldybė.
