Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimus laimėjusi „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) gerokai aplenkė varžovus, tačiau absoliučios daugumos negavo. Lietuvai šis rezultatas aktualus dėl partijos požiūrio į Rusiją ir paramą Ukrainai. Vis dėlto vienos žemės rinkimų baigtis pati savaime nekeičia Vokietijos gynybos įsipareigojimų Lietuvai.
Persvara didelė, daugumai trūksta trijų vietų
Pagal oficialiai paskelbtus preliminarius rugsėjo 6-osios rinkimų rezultatus, AfD gavo 43,8 proc. partijų sąrašams atiduotų balsų. Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) surinko 17,2 proc., socialdemokratai (SPD) – 9,3 proc., žalieji – 8,9 proc., Kairiųjų partija – 8,6 proc., o BSW partija – 5,3 procento.
AfD numatytos 39 vietos 83 narių parlamente. Absoliučiai daugumai reikia 42 mandatų. CDU gavo 15, SPD, žalieji ir Kairiųjų partija – po aštuonis, BSW – penkis mandatus. Tai balsų skaičiavimo rezultatas, kurį dar turi galutinai patvirtinti rinkimų institucijos.
Palyginti su 2021 metų rinkimais, AfD balsų dalis padidėjo 23 procentiniais punktais, CDU sumažėjo 19,9 punkto. Rinkėjų aktyvumas siekė 77,8 procento. Skaičiai rodo ryškų jėgų persiskirstymą šioje žemėje, tačiau jų negalima laikyti visos Vokietijos rinkėjų pasirinkimu.
Pergalė ir valdžios sudarymas – skirtingi etapai
AfD kandidatas į žemės vyriausybės vadovus yra Ulrichas Siegmundas. Tačiau ministrą pirmininką renka naujasis žemės parlamentas, todėl didžiausia frakcija savaime negauna šio posto.
Saksonijos-Anhalto parlamento paaiškinimu, per pirmuosius du balsavimus kandidatui reikia visų parlamento narių daugumos. Jei jos nepavyksta surinkti ir parlamentas nenusprendžia baigti kadencijos anksčiau, trečiajame balsavime pakanka paprastos atiduotų balsų daugumos. Tad mandatų skaičius svarbus, bet būsimos vyriausybės sudėtį lems ir tolesni politiniai sprendimai.
AfD vertinimą lydi ir ginčas dėl jos politinės krypties. Saksonijos-Anhalto konstitucijos apsaugos tarnyba šios žemės AfD skyrių yra priskyrusi dešiniojo ekstremizmo organizacijoms. Pati AfD savo rinkimų programoje atmeta teiginį, kad kelia pavojų demokratijai.
Kodėl svarbūs pažadai dėl Rusijos ir Ukrainos
AfD Saksonijos-Anhalto rinkimų programoje numatyta per Bundesratą siekti sankcijų Rusijai panaikinimo ir atnaujinti dujų importą iš Rusijos. Programos įžangoje kritikuojamas ir mokesčių mokėtojų lėšų skyrimas Ukrainai. Tai partijos politiniai siekiai, o ne po rinkimų jau priimti Vokietijos sprendimai.
Bundesratas yra institucija, per kurią žemių vyriausybės dalyvauja federalinėje teisėkūroje. Saksonijai-Anhaltui tenka keturi iš 69 balsų. Galimas AfD dalyvavimas žemės vyriausybėje suteiktų jai papildomą kanalą savo pozicijoms kelti, tačiau vien šių balsų nepakanka visos šalies politikai nustatyti.
Vokietijos Pagrindinis įstatymas užsienio reikalų ir gynybos įstatymų leidybą priskiria federacijai. Todėl žemės parlamento rinkimai nėra balsavimas dėl federalinės vyriausybės pakeitimo ar Bundesvero pasitraukimo iš Lietuvos.
Lietuvos ryšys – ir Rūdninkuose
Lietuvai Vokietijos saugumo politika turi konkrečią išraišką: čia dislokuojama 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad jos pagrindinė vieta bus Rūdninkų poligonas, kita tarnybos vieta – Rukla. Iš viso numatoma apie 5 tūkst. karių ir civilių tarnautojų, o visą kovinį pajėgumą planuojama pasiekti 2027 metais.
Brigados priėmimas remiasi Lietuvos ir Vokietijos susitarimais bei 2024 metais pasirašyta bendradarbiavimo gynybos srityje sutartimi. Vien AfD laimėjimas Saksonijoje-Anhalte nėra pagrindas teigti, kad šie susitarimai atšaukiami ar brigados planas stabdomas.
Artimiausias svarbus etapas – kas sudarys žemės vyriausybę ir kokias nuostatas įrašys į jos programą. Vertinant poveikį Lietuvai, reikės sekti konkrečius federalinės valdžios sprendimus dėl gynybos ir paramos Ukrainai. Rinkimų retorika rodo politinę kryptį, bet jos poveikis matuojamas priimtais sprendimais.
Parengta pagal rugsėjo 7 d. ryte paskelbtus preliminarius rinkimų duomenis ir tekste nurodytus pirminius šaltinius.
