Iki savivaldos rinkimų likus pusmečiui, politinės partijos rikiuoja savo kandidatus į savivaldybių tarybas ir merus. Lazdijai – ne išimtis. Jau kandidatą į Lazdijų merus paskelbė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, viena politinė jėga į merus deleguoja prieštaringai vertinamą europarlamentarą, netrukus kandidatą paskelbs ir demokratai „Vardan Lietuvos“.
Daugeliui netikėtumu tapo ilgamečio rajono mero, Tarybos nario, opozicijos lyderio Artūro Margelio sprendimas nedalyvauti mero rinkimuose. Jo vadovaujama Krikščionių sąjunga į merus kelia istoriko, vadybininko, pedagogo Artūro Čiurlionio kandidatūrą.
Apie sprendimą kandidatuoti į mero postą, svarbiausius darbus, kuriuos reikėtų nuveikti Lazdijų rajone, „Dzūkų žinios“ kalbasi su A. Čiurlioniu.
– Kaip čia dabar atsitiko, kad apsisprendėte dalyvauti mero rinkimuose?
– Tai jau seniai apie tai galvojau. Esu bandęs – 2015 metais buvau išrinktas į tarybą ir šiaip visada dalyvavau politiniame gyvenime. Pats esu istorikas, politologas, visi tie politiniai procesai man įdomūs. O kai gavau Krikščionių sąjungos pasiūlymą, jis mane sudomino. Pasitariau su saviškiais, gavau mamos palaiminimą. Tada pagalvojau, kad tikrai reikia pabandyti.
O ir tas važinėjimas į darbą Alytuje, kadangi pats gyvenu Lazdijų rajone, vargina. Anksčiau visi trys važiuodavome į Alytų – žmona į kolegiją, aš ir dukrelė į gimnaziją. Trys sėsdavome į mašiną ryte, vakare grįždavome. O dabar jau vienas važinėju, todėl būtų smagu dirbti arčiau namų.
Buvęs ilgametis rajono meras Artūras Margelis man pasiūlė kandidatuoti į merus. Tai man irgi buvo svarbus postūmis, nes su juo seniai pažįstami, esame Lazdijų rajono patriotai, sutampa mūsų ūkiškas požiūris, abu norime, kad rajonas klestėtų.
– Ar sekate Lazdijų rajono politinį, socialinį gyvenimą?
– Oi, nėra tos dienos, kad nepaskaityčiau rajono spaudos, portalų, ir „Dzūkų žinių“, be abejo. Taip pat stebiu Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdžių transliacijas per „YouTube“, kai yra galimybė – pasižiūriu ir komitetų posėdžius. Statistinius duomenis renku, žiūriu, kaip Lazdijų rajonas atrodo Lietuvos kontekste. Ypač patinka moksliniai tyrimai, Statistikos departamento išvados, egzaminų rezultatai, mokslo lygis, žemės ūkio padėtis.
– Tai visą vaizdą praktiškai matote?
– Kai matai verdantį puodą, tai matai, kad verda, o kas ten verda viduje? Reikia būti viduje. Bet rajono situaciją žinau neblogai. Dabar kitoks pasaulis – viskas telefone, viskas kompiuteryje. Matai socialinius tinklus, platformas, „YouTube“ kanalą ir visus kitus dalykus. Taip ir susidarai tą vaizdą.
– Artūrai, kokios, Jūsų nuomone, yra didžiausios problemos Lazdijų rajone?
– Didžiausia problema, kiek esu susidaręs įspūdį, yra pačių žmonių baimė. Netikrumas, besąlygiškas paklusnumas valdžiai, diskusijų nebuvimas. Tai man atrodo didžiausia žmogaus problema, tokia psichologinė.
– O ekonomine ar socialine prasme?
– Tai, aišku, didelė bedarbystė, praktiškai didžiausia Lietuvoje. Tas faktas labai liūdina. Ir kelių būklė, sveikatos paslaugų prieinamumas, visos paslaugos tolsta – ir policijos, ir teismų, ir bankinės sistemos, viskas internetu. Kadangi rajone daug vyresnio amžiaus žmonių, jiems sunku.
Jei tapčiau meru, mano pirmas darbas būtų išardyti tą sieną, kuri stovi, tas duris savivaldybėje. Turėtų būti atvira savivaldybė, kad bent iki mero durų, administracijos direktoriaus žmogus galėtų laisvai patekti. Kiekvienas gyventojas galėtų patekti laisvai, be kortelių, be to atsiribojimo. Tai būtų toks simbolinis mano pirmasis darbas.
Man rūpi hipodromas, būtinai reikia jį plėtoti. Turėtume būti turizmo kraštas, ir hipodromas turi būti įdarbinamas. Jau esu kalbėjęs su vienu žmogumi, kuris padėtų tą dalyką pajudinti iš mirties taško.
– Ką galite pasakyti apie dabartinę rajono valdžią?
– Aš nesu linkęs labai kritikuoti. Kiekviena valdžia stengiasi, ir ši valdžia stengiasi – ir bendrauti, ir paremti bendruomenes. Tai čia ne mano stilius aklai kritikuoti, kaip šiandien vienas kandidatas ruošiasi labai rėkti.
Visi darome klaidų, visi kažką darome, visi stengiasi. Nesakau, kad nesistengia dabartinė merė ir administracija, ypač bendruomenes remia. Nuo pačių bendruomenių priklauso, kaip jos priima tą paramą, ar nepriima. Yra aktyvių, yra neaktyvių.
Aš nesiimu kritikuoti kitų, bet sakau, kaip daryčiau. Ir poligono atveju būčiau daręs galbūt kitaip. Dabar yra taip kaip yra. Kai pats atsiduri toje situacijoje, tada priimi sprendimus, o iš šono kritikuoti labai lengva. Dabartinės valdžios veikloje yra daug gerų ir teigiamų dalykų, bet aš daryčiau kitaip.
– Esate švietimo sistemos vadybininkas. Kaip dėl švietimo reikalų? Kokias Lazdijų rajone matote švietimo problemas ir galimybes?
– Labai skaudžią temą užkabinote. Viena didžiausių klaidų – jaunimo politikos nebuvimas. Visos partijos turi sutarti, ką daryti, kad tas jaunimas, kuris mokosi, neišvažiuotų gyventi kitur.
Neseniai Meteliuose vyko jaunimo apdovanojimai. Po metų paklauskime: o kur tie žmonės, kur tie nominantai, ar jie liko, ar išvažiavo iš Lazdijų? Ar čia tą diplomą duoti, kad kažkas kažką padarė, ar kad jis liktų tame krašte? Tai čia skaudžiausia, ir per vienus metus to nepadarysi.
Jeigu jaunimas liktų, jeigu jaunimas matytų perspektyvą – čia reikia dirbti. Tada ir mokyklose atsirastų vaikų, nereikėtų galvoti – uždaryti, neuždaryti, prijungti, neprijungti. Mano asmeninė pozicija: kadangi esu vadybininkas, – daryčiau viską, kad mokykla liktų, nes miestelis be mokyklos – viskas, miręs miestelis.
Tai ne skaičius – didelė mokykla ar maža. Yra pasaulyje valstybių, kur mokosi dešimt mokinių, bet mokykla laikoma. Tačiau prisiminkime kaip buvo Šventežeryje – klasė neformuojama. Buvo galima rasti tuos 55 tūkstančius ar kiek ten pinigų, juo labiau, kad Šventežerio administracija stengėsi, kad tų vaikučių ateitų.
Jei būčiau meras, skatinčiau tokią iniciatyvą, nes be šviesuolių kaime, be mokytojų, be kitų darbuotojų, kurie dirba mokykloje, sunku palaikyti kultūrinį gyvenimą, pakelti jo lygį, netgi paprasčiausių investicijų pritraukti, projektus rašyti, vykdyti „Erasmus“, su užsieniu bendrauti.
Čia reikia padėti mokykloms. Savivaldybėje turėtų atsirasti toks etatas – žmogaus, kuris dirbtų su mokyklomis, kuruotų mokyklų projektus. Atvyktų užsieniečių, tai prisidėtų prie turizmo plėtros.
– O kaip su naujų darbo vietų kūrimu?
– Darbo vietas kuria ne savivaldybė, bet verslas, todėl man keista, kai politikai, eidami į rinkimus, žada sukurti naujų darbo vietų. Jie nekuria darbo vietų, jie tik sudaro sąlygas verslams.
Kad ir hipodromas, arba dar kažkas, originalaus. Žiūrėkite, kaip puikiai Raubonių parkas veikia. Atrodo, paprastas kaimelis. Arba Anykščių alternatyvaus verslo praktika. Yra tų darbų ir ypač reikia tokį perliuką mums rasti.
Atsiranda parkų, klubų, įvairiausių jaunimo užimtumo vietų, bet tai daro verslininkai, kurie ateina, kalbasi su meru, gauna nuolaidas. Lazdijuose stovi hipodromas, jis galėtų būti ir didžiulis traukos objektas, Stebuliuose jau turime žirgininką čempioną. Galėtume pritraukti investicijų, galėtų būti ir loterija ar net kazino. Manau, kad rajone galėtų suklestėti pirčių pramogos. Pats esu baigęs pirtininkų kursus, labai mėgstu pirtį. O tai susiję ir su vaistažolių auginimu, žmonių susiėjimais.
Galime daug ką padaryti, tik reikia daryti. Reikia priimti visus žmones, kurie ateina su beprotiškiausiomis idėjomis, ir pabandyti jas paremti, pasiūlyti lengvatų. Verslo reikalai man artimi ir suprantami, nes esu baigęs ne tik švietimo vadybą, bet ir verslo vadybą.
Artūras Margelis, Tarybos narys, Krikščionių sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas:
„Kadangi dėl sveikatos problemų nedalyvausiu rinkimuose, ieškojau kito kandidato. Tegul dirba kiti, aš devyniolika metų dirbau. A. Čiurlionis mūsų sąrašuose rinkimuose jau ne kartą dalyvavo, buvo išrinktas į Tarybą, bet jis, kaip mokyklos direktorius, negalėjo būti tarybos nariu, todėl mandato atsisakydavo.
Dabar siūlome jam dalyvauti mero rinkimuose. Reikia žmogaus, kuris suprastų visus ūkinius ir politinius reikalus, o jis yra toks žmogus – istorikas, vadybininkas, daug metų dirbęs mokyklose vadovaujamą darbą. Jis turi ir vadovavimo, ir gyvenimiškosios patirties.
Pastebėjau jo gebėjimus, sutampa mūsų vertybės, nes daug metų kartu teko dirbti. Manau, kad jis sugebėtų eiti mero pareigas, galvotas vyras.“
