Daina Čiginskienė, Sigitas Birgelis
Kapčiamiesčio kraštas šiandien gyvena pokyčių laukimu. Čia planuojamas karinis poligonas neišvengiamai pakeis dalies žmonių gyvenimus: vieniems teks atsisveikinti su sodybomis ir žeme, kitiems – iš naujo įvertinti savo verslo ateitį. Tačiau šalia nerimo ir klausimų girdėti ir kita pozicija – valstybės gynyba būtina, o priimti sprendimai turi būti įgyvendinami.
Kiek nurimus pirmosioms aistroms ir emocijoms dėl būsimo Kapčiamiesčio karinio poligono, „Dzūkų žinios“ užsuko į miestelį ir aplinkinius kaimus pasikalbėti su žmonėmis. Jų nuomonės skirtingos, tačiau beveik visi kalba apie tą patį – norą būti išgirstiems ir aiškiai žinoti, kas jų laukia.
„Čia vienos nuomonės nėra. O šiaip – gyvenimas tęsiasi. Žmonės nukūlė javus, baigėsi bulviakasis. Taip ir gyvename – stengiamės tos temos neliesti, nes viskas jau nuspręsta“, – sako Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas.
Ką šiandien galvoja žmonės, kuriuos tiesiogiai palies poligono atsiradimas? Ko jie tikisi iš valstybės ir kokie sprendimai jau priimti? Apie tai – „Dzūkų žinių“ pokalbiuose su Kapčiamiesčio krašto gyventojais ir Krašto apsaugos ministerijos atstovu.
Verslininkas: valstybės saugumas svarbiau
Pirmiausia susitinkame su Menciškės kaime rekreacinį kompleksą „Miško kortai“ plėtojančiu Arvydu Dubausku. Jo šeimos verslas įsikūręs gamtos apsuptyje – būtent ramybė ir poilsis čia yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės atvyksta.
A. Dubauskas pasakoja, kad nors yra kilęs iš Aukštaitijos, prieš maždaug 15 metų įsigijo miško sklypą, o prieš kelerius metus – ir dabartinę „Miško kortų“ teritoriją.
Šiuo metu komplekse yra šeši nameliai, kuriuose vienu metu gali apsistoti iki 24 žmonių. Kitais metais planuojama plėtra – iki dešimties namelių, kuriuose galėtų apsistoti iki 40 svečių.
Pasak verslininko, daugiausia čia atvyksta žmonės iš didžiųjų miestų, norintys pabėgti nuo kasdienio tempo, pailsėti gamtoje ir atgauti jėgas. Sulaukiama ir svečių iš užsienio.
„Miško kortuose“ siūloma įvairių aktyvių pramogų – šaudymas iš lankų, iečių, kirvių mėtymas, naudojami ir arbaletai.
Tačiau planuojamas karinis poligonas verslo aplinką neišvengiamai pakeis.
Kompleksas orientuotas į poilsį, rekreaciją ir ramybę gamtoje, todėl atsiradus poligonui ir vykstant kariniams mokymams, dabartinę verslo koncepciją, A. Dubausko manymu, išlaikyti bus sudėtinga.
„Dabar, kai bus poligonas, vyks šaudymai aplinkui. Kaip visiškos ramybės oazės savęs pozicionuoti negalim. Nelengvos perspektyvos su verslu“, – sako A. Dubauskas.
Nepaisant to, jo pozicija dėl pačios valstybės gynybos būtinybės yra aiški. „Čia jau vienareikšmiškai. Kaip gali būti kitaip? Valstybės saugumas svarbiau“, – sako verslininkas.
Jo manymu, sprendžiant valstybės karinio saugumo klausimus reikėtų pasitikėti šios srities profesionalais. Pats A. Dubauskas taip pat prisideda prie paramos Ukrainai ir dronų jai siuntimo.
Tikisi teisingų kompensacijų
Kartu verslininkas pabrėžia, kad valstybės interesas neturėtų reikšti gyventojų interesų ignoravimo. Pasak A. Dubausko, per pirmąjį susitikimą su poligono įgyvendinimo atstovais jis pats kėlė teisingo kompensavimo klausimą. Tuomet, jo teigimu, buvo kalbama apie kompensacijas, terminus ir galimus kompromisus.
„Atrodo, kad labai viskas gražiai dėliojasi. Lauksime dar daugiau konkretumo“, – dabartinę situaciją vertina A. Dubauskas.
Jo pastebėjimu, dalis aplinkinių kaimų žmonių jau pradeda taikytis su neišvengiamais pokyčiais. Vieni svarsto apie turto pardavimą, kiti planuoja pasilikti ir stebėti, kaip viskas klostysis.
„Aš jokio parašo nedėsiu“
Visai kitokia nuotaika tvyro kalbantis su Kapčiamiesčio bendruomenės girios vadovu Tomu Ramanausku. Jo teigimu, arčiausiai būsimo poligono gyvenantys žmonės su sprendimu nesusitaikė, o neatsakytų klausimų tebėra daug.
Pasak T. Ramanausko, bendruomenė nesitaiksto su sprendimu steigti poligoną ir pasigenda tikro dialogo su valstybės institucijomis. Jo manymu, gyventojai nebuvo tinkamai išgirsti, o sprendimai dėl jų žemės priimami tarsi „buldozerio“ principu.
Pašnekovui ši istorija – ne vien apie piniginę kompensaciją. Jo šeimos žemės šiame krašte siejamos su kelių kartų istorija. T. Ramanausko teigimu, giminės žemės valdymą dokumentais galima atsekti nuo XIX amžiaus, o istoriniai žemėlapiai, pasak jo, rodo sodybos egzistavimą dar XVII amžiuje.
Todėl jo pozicija kategoriška. „Aš tai tikrai nedėsiu jokio parašo. Aš daviau savo protėviams, savo tėčiui, kuris miręs, pažadą ir aš jo atsiimti negaliu. Ir aš tikrai nei parduosiu, nei keisiu, nei kitaip kaip nors atiduosiu. Juk žemę galima išnuomoti. Ir tai padaryčiau už litą. Ne už eurą, o už litą“, – sako T. Ramanauskas.
Jo sodyba yra maždaug 1–1,5 kilometro nuo planuojamos šaudymo zonos.
Prieš poligoną – nebūtinai prieš gynybą
T. Ramanauskas pabrėžia, kad bendruomenės pozicija, jo žodžiais, nėra nukreipta prieš Lietuvos kariuomenę ar NATO. Jo šeimos istorijoje taip pat yra ryšys su Lietuvos kariuomene – senelis ir senelio brolis 1932–1934 metais tarnavo Lietuvos kariuomenės Alytaus batalione.
Tačiau bendruomenė kelia klausimą, ar pasirinkta poligono vieta yra tinkamiausia. T. Ramanauskas pasakoja apie siūlymą stiprinti natūralią pasienio gynybos liniją, išsaugant miškus, pelkes, upes ir kitus gamtinius barjerus.
Gyventojams taip pat kyla klausimų dėl būsimo poligono artumo Baltarusijos sienai ir jo naudojimo intensyvumo. Šiuos argumentus bendruomenė, pasak pašnekovo, jau yra kėlusi valstybės vadovams. Bendruomenė taip pat neatmeta galimybės savo poziciją ginti teisinėmis priemonėmis.
13 šeimų teks atsisveikinti su sodybomis
Dar kitaip karinio poligono atsiradimas palies Vyganto Vaišnoro šeimą. Jiems dėl būsimo poligono teks atsisveikinti su ilgus metus kurta ir puoselėta sodyba Stalų kaime, vadinama „Stalų trikampiu“.
Pasak V. Vaišnoro, šioje vietoje šeima daug metų kūrė savo namus ir leisdavo savaitgalius. Tai nebuvo kaimo turizmo verslas – tiesiog šeimos puoselėta vieta miško apsuptyje.
Jo teigimu, žmonės supranta, kad jeigu teritorijoje vyks tikras kovinis šaudymas, gyventi joje nebebus galima. Todėl valstybės sprendimą teks vykdyti. „Kad neteksime sodybos – bus didelis mūsų indėlis į valstybės saugumą“, – savo šeimos situaciją apibūdina V. Vaišnoras.
Vis dėlto priimti šį sprendimą jam būtų lengviau, jeigu pats procesas būtų buvęs kitoks. V. Vaišnoras pasakoja, kad sprendimas dėl poligono priimtas gruodžio 15 dieną, o gyventojai apie jį sužinojo tik gruodžio 22-ąją vykusiame bendruomenės susitikime – prieš pat didžiąsias metų šventes.
Tuomet, jo teigimu, paaiškėjo, kad 13 šeimų turės visiškai išsikelti, o dar 77 sodybų gyventojams suteikta galimybė pasilikti ir apsispręsti per kelerius metus. „Galėjo susitikti su kiekviena šeima, išklausyti, suprasti jų situaciją, duoti laiko“, – apie, jo manymu, dialogo trūkumą kalba V. Vaišnoras.
Jis taip pat sako Krašto apsaugos ministerijos atstovui pateikęs raštu parengtus klausimus, tačiau, jo teigimu, atsakymai buvo vienodi ir šabloniški.
„Pinigai neatstos to, ką kūrėme“
V. Vaišnoro atveju valstybė numato kompensaciją, tačiau žmogus pabrėžia, kad ne viską galima įvertinti pinigais. Šioje vietoje, pasak jo, šeima sukūrė ne tik namus. Čia yra istorija, tradicijos, saugotinas 600 metų ąžuolas, Šv. Huberto koplytėlė, į kurią kasmet susirenka medžiotojų ir gamtos mylėtojų bendruomenė.
Todėl piniginė kompensacija, jo manymu, negali visiškai atlyginti prarandamos vietos vertės. „Turiu sukūręs net sodybos herbą. O Šv. Huberto koplytėlė nuo 2010 metų, kai buvo pašventinta, nuolat apšviesta žaliai. Sodyboje daug skulptūrų, stovi mano pastatytas ryšio bokštas, kur plevėsuoja Lietuvos vėliava. Mes čia praleidome daug laiko vasarą, dar net negalvojame, kur reiktų dėti visus daiktus. Noriu akcentuoti, kad valstybės gynyba yra būtina, tačiau pasigedome žmogiškos komunikacijos ir teisingumo“, – pasakoja pašnekovas.
Ką į šiuos klausimus atsako Krašto apsaugos ministerija?
Apie tai, kas šiandien vyksta Kapčiamiesčio krašte ir kokie pokyčiai laukia gyventojų, „Dzūkų žinios“ kalbėjosi su Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento direktoriumi pulkininku Auriu Daškevičiumi.
– Kokiame etape šiandien yra Kapčiamiesčio poligono projektas? Kas jau padaryta po Seimo sprendimo ir kokie konkretūs darbai laukia artimiausiais mėnesiais?
– Po Seimo balandžio 23 d. sprendimo projektas perėjo į praktinio įgyvendinimo etapą. Nuo gegužės pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, apie jų pradžią registruotais laiškais informuoti turto savininkai.
Toliau vyksta pasirengimas individualiam turto vertinimui ir kompensavimui. Šiuo metu vykdoma nepriklausomo turto vertinimo paslaugos įsigijimo procedūra dėl visuomenės poreikiams paimamų privačios žemės sklypų ir juose esančio kito nekilnojamojo turto vertės nustatymo.
Valstybinės žemės sklypai, patenkantys į karinio poligono teritoriją, turto patikėjimo teise jau valdomi Krašto apsaugos ministerijos.
Lygiagrečiai vyksta ir kiti darbai: planuojama poligono bei jam reikalinga susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra. Kartu su Lazdijų rajono savivaldybe ir kitomis ministerijomis koordinuojamos papildomos investicijos į regiono infrastruktūrą bei viešąsias paslaugas.
Liepos pabaigoje Vyriausybė taip pat priėmė sprendimus dėl institucijų, atsakingų už poligonui reikalingų inžinerinių projektų ir gamtosauginių kompensacinių priemonių įgyvendinimą.
– Kada realiai prasidės žemės ir kito turto vertinimas bei kompensacijų siūlymas savininkams?
– Žemės paėmimo procedūros jau pradėtos. Šiuo metu vyksta individualaus turto vertinimo paslaugų įsigijimo procedūros. Vertinimą atlieka nepriklausomi turto vertintojai, jų paslaugas apmoka Krašto apsaugos ministerija.
Sėkmingai įvykus viešajam pirkimui dėl turto vertinimo, planuojama iš karto pradėti turto vertinimą. 2027 metų pirmąjį ketvirtį planuojama pradėti teikti turto vertinimo ataskaitas.
Jomis remiantis, savininkams bus pateikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai ir kompensaciniai pasiūlymai. Po akto pasirašymo pinigai savininkui bus išmokėti per 10 darbo dienų.
– Kiek šiuo metu yra turto savininkų, su kuriais vyksta arba netrukus prasidės procesas?
– Poligono teritorijoje esančios nuosavybės savininkams buvo parengti 643 pranešimai, iš jų tuo metu išsiųsti 584.
Su užsienyje gyvenančiais savininkais susisiekiama per Lietuvos atstovybes ir užsienio institucijas, o mirusių savininkų atvejais – per notarus ir paveldėtojus.
Į karinio poligono teritoriją patenka 13 sodybų, o į karinio mokymo teritoriją – 77 sodybos. Į poligono teritoriją taip pat patenka 600 miškų ūkio paskirties sklypų, karinio mokymo teritorijoje jų yra apie 1000.
Bendras privačių sklypų skaičius nėra tapatus savininkų skaičiui, nes vienas žmogus gali turėti kelis sklypus, o vienas sklypas – kelis bendraturčius.
– Ką šiandien turėtų žinoti žmonės, kurių turtas patenka į poligono ar karinio mokymo teritoriją?
– Karinio poligono teritorijoje esantis privatus turtas bus paimamas visuomenės poreikiams ir už jį atlyginama. Savininkui šiuo metu nereikia pačiam organizuoti turto vertinimo – jį atliks nepriklausomas vertintojas, o apie tolesnę eigą savininkas bus informuojamas individualiai.
Karinio mokymo teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkai savo turtą gali išsaugoti. Jie taip pat turi teisę per 120 mėnesių nuspręsti jį parduoti valstybei specialiajame įstatyme nustatytomis sąlygomis.
Aktuali informacija nekilnojamojo turto savininkams taip pat buvo išplatinta specialiame leidinyje, kuris gyventojus pasiekė pašto dėžutėse.
Kilus individualių klausimų dėl konkretaus sklypo ar turto, gyventojai gali kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją.
– Kaip praktiškai vyks turto vertinimas ir kompensacijų apskaičiavimas? Ar gyventojai galės ginčyti pasiūlytą sumą?
– Kiekvienas objektas bus vertinamas individualiai nepriklausomų vertintojų. Bus vertinama ne vien žemė ar pastatas – turto atlyginimas apims medynus, sodinius, prarastą derlių, investuotas lėšas, išsikėlimo išlaidas ir kitus dėl turto paėmimo patiriamus nuostolius.
Gyvenamiesiems pastatams taikomi vertinimo metodai, leidžiantys pasirinkti savininkui palankesnę vertę.
Be nustatytos turto vertės, įstatyme numatytos ir papildomos išmokos už neturtinio pobūdžio praradimus.
Karinio poligono teritorijoje už gyvenamosios paskirties statinį numatyta papildoma 51 885 eurų (45 MMA), o už miško ir žemės sklypą ar komercinės paskirties pastatą – 5 765 eurų (5 MMA) išmoka.
Karinio mokymo teritorijoje savininkui pasirinkus parduoti gyvenamosios, viešosios rekreacijos ir asmeninės rekreacijos paskirties pastatus valstybei, papildomai numatyta 25 366 eurų (22 MMA) išmoka.
– Kada Kapčiamiestyje ir aplinkinėse teritorijose žmonės pajus realų kariuomenės veiklos pokytį?
– Karines pratybas poligone planuojama pradėti nuo 2028 metų, o pagrindines šaudyklas numatoma įrengti iki 2030 metų.
– Kaip dažnai bus vykdomos pratybos ir kiek jos truks?
– Planuojama, kad didesnio masto pratybos vyks maždaug penkis kartus per metus ir truks iki dešimties dienų. Kartu tai nereiškia, kad visas šis didesnio masto pratybų laikotarpis bus vienodai intensyvus – aktyviausi pratybų epizodai bus trumpesni.
Mažesnės apimties mokymai vyks dažniau.
Kovinis šaudymas bus koncentruotas vakarinėje poligono dalyje. Karinio mokymo teritorijoje šaudyklų nebus – ten vyks manevravimo, taktinio judėjimo ir kitos pratybos.
Naktinės pratybos taip pat galimos, tačiau jos sudarytų gerokai mažesnę bendro mokymų laiko dalį.
Remiantis gerąja kitų poligonų praktika, gyventojai apie artėjančias pratybas bus informuojami iš anksto.
– Kokie sprendimai numatyti dėl triukšmo ir kaip bus informuojami gyventojai?
– Triukšmo pratybų metu visiškai išvengti neįmanoma, tačiau aktyvūs veiksmai truks ganėtinai trumpai.
Taip pat numatytos techninės ir gamtinės triukšmo mažinimo priemonės – garso slopinimo sprendimai, medžių atsodinimas ir kitos priemonės.
Kovinio šaudymo zona bus įrengta vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, toliau nuo gyvenamųjų vietovių.
Pratybų grafikai bus skelbiami iš anksto – informaciniuose stenduose prie poligono ir Lazdijų rajono savivaldybės interneto svetainėje.
Apie intensyvesnę karinę veiklą, karinės technikos judėjimą, sraigtasparnių ar dronų naudojimą gyventojai taip pat bus informuojami iš anksto.
– Kaip bus organizuojamas vietinių kelių naudojimas karinei technikai?
– Siekiant užtikrinti sklandų kariuomenės ir vietos gyventojų susisiekimą, planuojama tiesti naują aplinkkelį, asfaltuoti privažiavimus į poligoną ir atnaujinti kelių infrastruktūrą.
Pratybų metu atskiruose ruožuose eismas galės būti laikinai ribojamas, tačiau kartu bus užtikrinami alternatyvūs susisiekimo maršrutai.
Apie organizuotą sunkiosios karinės technikos judėjimą iš anksto bus informuojama savivaldybė ir vietos bendruomenė.
Kartu numatytas platesnis regiono kelių gerinimas. Steigiant Kapčiamiesčio karinį poligoną ir karinio mokymo teritoriją Susisiekimo ministerijai pavesta kartu su savivaldybe koordinuoti prioritetinių kelių projektavimą, remontą ir tiesimą, kad infrastruktūra tarnautų tiek kariniam mobilumui, tiek vietos gyventojams.
– Kokią konkrečią naudą Kapčiamiesčio kraštui numatoma sukurti kartu su poligonu?
– Lazdijų rajonui numatytas atskiras ilgalaikis finansavimo mechanizmas.
2026 metais skiriama apie 1,35 mln. eurų, o nuo 2027 metų – apie 2,7 mln. eurų kasmet socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai.
Savivaldybė tarp svarbiausių prioritetų yra įvardijusi kelių infrastruktūrą, sveikatos sektoriaus stiprinimą ir investicijų pritraukimą.
Papildomai valstybės institucijos kartu su Lazdijų rajono savivaldybe rengia platų investicijų regione paketą. Į jį įsitraukusios Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Sveikatos apsaugos bei kitos ministerijos.
Numatomos reikšmingos investicijos į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei susisiekimą, elektros tinklų kabeliavimą, Lazdijų ligoninės infrastruktūrą ir greitosios medicinos pagalbos pajėgumus.
Taip pat planuojamos priemonės naujoms investicijoms ir verslui į regioną pritraukti.
Gegužę šiems ir kitiems projektams koordinuoti pradėjo veikti speciali tarpinstitucinė darbo grupė.
– Kiek karių nuolat bus Kapčiamiesčio teritorijoje?
– Planuojama, kad poligono ir karinio mokymo teritorijoje nuolat tarnybą vykdys apie 60 karių, daugiausia atsakingų už teritorijos administravimą ir priežiūrą.
Brigados dydžio pratybų metu vienu metu čia galėtų treniruotis apie 3500–4000 karių.
Kapčiamiestyje neplanuojamas toks karinis miestelis, kuriame kariai su šeimomis gyventų nuolat. Pagrindinis karių srautas bus susijęs su konkrečiomis pratybomis ir mokymais.
– Kaip bus sprendžiami gamtosaugos klausimai?
– Kariniuose poligonuose galioja tie patys Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimai kaip civilinėse teritorijose.
Visuose poligonuose esantys draustiniai yra saugomi, o bet kokia žala kompensuojama lygiavertėmis saugomomis teritorijomis.
Lietuvos kariuomenė poligonuose taiko griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir laikosi NATO standartų, kurie įpareigoja minimizuoti poveikį aplinkai ir nuolat stebėti teritorijų būklę.
Net ir mažiausių pratybų metu surenkamos tūtos ir pirotechnikos liekanos, neardoma miško paklotė, laikomasi aplinkosaugos taisyklių.
Didelio masto pratybose aplinkosaugai skiriamas atskiras personalas, kuris kontroliuoja karinius vienetus, reaguoja į galimus pažeidimus ir organizuoja pažeistų vietų sutvarkymą.
Saugomose teritorijose karinė veikla nevykdoma. Jei dėl poligono įsteigimo ar naudojimo neigiamas poveikis saugomoms gamtos vertybėms būtų neišvengiamas, jis turėtų būti kompensuojamas.
Kompensacinės priemonės gali apimti naujų saugomų teritorijų steigimą už poligono ribų, esamų saugomų teritorijų ribų ar apsaugos režimo keitimą, taip pat saugomų rūšių ir jų buveinių atkūrimą.
Aplinkos ministerijos institucijos jau yra pradėjusios rengti tokias priemones, įskaitant vakarinių kurtinių ir kitų saugomų rūšių apsaugą.
– Kas laukia Kapčiamiesčio per artimiausius 6–12 mėnesių?
– Pasak Krašto apsaugos ministerijos atstovo, artimiausi metai pirmiausia bus sprendimų įgyvendinimo ir pasirengimo laikotarpis.
Žmonėms, kurių turtas patenka į poligono teritoriją, svarbiausi procesai bus individualus turto vertinimas, kompensacinių pasiūlymų pateikimas ir atsiskaitymas.
Tuo pat metu bus pradedamos bei tęsiamos investicijos visame Lazdijų rajone. Taip pat bus toliau projektuojama poligonui reikalinga infrastruktūra, sprendžiami kelių, aplinkosaugos ir kiti techniniai klausimai.
Pratybas Kapčiamiesčio poligone planuojama pradėti nuo 2028 metų, o šaudyklų infrastruktūrą išvystyti iki 2030 metų.
Iki tol, Krašto apsaugos ministerijos teigimu, gyventojai apie kiekvieną jiems aktualų proceso etapą bus informuojami nuosekliai ir individualiai.
Kapčiamiesčio žmonėms belieka laukti konkrečių sprendimų. Vieniems svarbiausias klausimas – kaip bus įvertintas jų turtas ir kompensuoti praradimai, kitiems – kaip pasikeis gyvenimas šalia būsimo poligono, dar kiti aiškiai sako: valstybės gynyba būtina, tačiau kartu būtina ir pagarba žmogui, jo namams bei jo klausimams.
Poligono projektas jau perėjo iš sprendimų priėmimo į įgyvendinimo etapą. O tai reiškia, kad diskusija Kapčiamiesčio krašte dar nesibaigia – ji pereina į konkrečių darbų, kompensacijų, infrastruktūros ir kasdienio gyvenimo klausimus.
– Ačiū Jums už pokalbį.
