Du jauni žmonės iš sostinės atvyko į Etnografinę Prano Dzūko sodybą bent trumpam nusikelti į senus laikus – patirti tai, ko niekada nebuvo patyrę, sužinoti tai, ko nežinojo, pajausti tai, ko niekada nejautė, ir paragauti to, ko dar neteko ragauti.
Ne tik išgirsti apie senovę, bet ir paliesti
Prano Dzūko sodyboje jauni smalsuoliai ne tik išgirdo apie senąją dzūkų buitį, bet ir patys ją išbandė. Jie apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją, rišo vainiką, kepė šiuškes (bandelės iš virtų bulvių ir miltų – red. past.), mokėsi senųjų buities darbų – skalbė, lygino, plakė dalgį. O dienos pabaigoje jų laukė ypatinga patirtis – miegas ant šieno, leidęs pajusti, kaip kadaise ilsėdavosi mūsų senoliai. Ir tai ne tik edukacija – tai gyvas prisilietimas prie Dzūkijos praeities.
Sodybos muziejininkas ir iškalbus pasakorius Rolandas Čėpla džiaugiasi, kad Etnografinė Prano Dzūko sodyba vis labiau traukia lankytojus, o ypač smagu matyti daugiau jaunų žmonių.
„Su kolege dirbame ir rezultatas po truputėlį matomas“, – sako Rolandas.
Anot jo, jauniems žmonėms šiandien ypač įdomu ne tik išgirsti apie praeitį, bet ir patiems ją patirti. Būtent tam ir skirtos sodyboje rengiamos edukacijos.
„Mes tam ir esame, kad jaunimas galėtų „pačiupinėti“ senovę. Šįkart jie dalyvavo trijose edukacijose. Net maisto pasigamino – kepė šiuškes. Pabandė tokių dalykų, kurių nebuvo matę, sužinojo tai, ko nežinojo. Kaina pas mus – nedidelė, kai kitur bilietas į muziejų kainuoja ir 20 pinigų“, – dėsto muziejininkas.
Dviejų jaunuolių iš sostinės viešnagė kainavo 100 eurų. Jie pasirinko didįjį paketą, kainuojantį 50 eurų žmogui. Į jį įėjo trys edukacijos ir nakvynė ant šieno.
Ar jaunimui patiko ši patirtis? Rolandas šypsosi – tiesaus atsakymo, matyt, teks dar palaukti.
„Kiek girdėjau, tai buvo gimtadienio dovana. Niekas tiesiai nepasako, ar patiko. Visi šypsosi ir sako, kad patiko, o kaip iš tikro yra – nežinia“, – juokiasi jis.
Vis dėlto muziejininkas mano, kad nakvynė ant šieno dviese, autentiškoje senosios Dzūkijos aplinkoje, turėjo būti išties įsimintina.
Sodyba tampa ir švenčių vieta
Prano Dzūko sodyba pamažu atrandama ne tik kaip edukacinė erdvė, bet ir kaip vieta asmeninėms šventėms. Neseniai čia vyko krikštynos, o jau šį šeštadienį sodyboje bus švenčiamas gimtadienis.
Šventės kaltininkė – Kirsnelėje gimusi moteris, dabar gyvenanti Kaune. Į gimtinę ji sugrįš kartu su visa šeima ir gimtadienį švęs būtent Prano Dzūko sodyboje.
„Tampame vis populiaresni ir žinomesni“, – džiaugiasi Rolandas.
Žmonės vis dažniau ieško neįprastų, prasmingų vietų savo šventėms, o etnografinė sodyba tokioms progoms suteikia išskirtinę atmosferą – čia galima ne tik pabūti kartu, bet ir prisiliesti prie krašto istorijos.
Muziejai užsienyje ir Dzūkijoje
Pats Rolandas darbuojasi muziejuje, domisi ir kitais muziejais – ir ne tik Lietuvoje. Šiemet per atostogas jis aplankė net 12 muziejų Lenkijoje, Estijoje ir Švedijoje.
Pasak jo, kai kur vien bilietas į muziejų kainuoja nuo 20 iki 50 eurų.
„Tai čia pas mus beveik veltui“, – šypsosi muziejininkas, kalbėdamas apie lankytojams teikiamas galimybes Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje.
Jo manymu, Lietuvos muziejai ir edukacinės erdvės tikrai gali pasiūlyti ne prastesnę patirtį nei užsienyje.
„O lyginant su užsienio muziejais, kokybė pas mus tikrai gera“, – sako Rolandas.
Etnografinė Prano Dzūko sodyba po truputį tampa vieta, kurioje praeitis nėra tik eksponatai. Čia ją galima paliesti, išbandyti, paragauti ir net ant miegoti ant kvepiančio šieno, kaip kadaise ilsėdavosi mūsų senoliai.
