Praėjusį šeštadienį Lazdijų hipodromas priminė ne įprastą renginių vietą, o nedidelį laikiną miestą – su dešimtimis palapinių, registracijos punktais, medikais, pasieniečiais, policijos pareigūnais, humanitarinės pagalbos organizacijomis ir šimtais žmonių. Čia buvo imituojama situacija, kurios realybėje niekas nenorėtų patirti: dėl karinės agresijos iš Baltijos valstybių per Lietuvą Lenkijos link juda didelis evakuojamų žmonių srautas. Taip Lazdijuose baigėsi nacionalinės mobilizacinės sistemos pratybos „Vyčio skliautas 2026“.
Šįkart pratybos vyko labai tikroviškai. Ne prie stalų ir ne vien dokumentuose buvo tikrinama, kas ką turėtų daryti nelaimės atveju – Lazdijų hipodrome iš valstybės rezervo priemonių iškilo tikras palapinių miestelis, kuriame vienu metu buvo išbandoma visa pagalbos grandinė.
Pagal pratybų scenarijų, humanitarinė stovykla turėjo priimti žmones, dėl tariamos karinės agresijos iš Estijos ir Latvijos per Lietuvą judančius Lenkijos link, taip pat Lietuvos gyventojus. Simuliacijoje dalyvavo apie 500 žmonių.
Hipodrome iškilo 90 palapinių miestelis
Stovyklą sudarė apie 90 palapinių. Maždaug 60 jų buvo skirtos žmonėms apgyvendinti, 20 – medicinos pagalbai, dar dešimt – administracinėms reikmėms. Pratybose dirbo apie dešimt nevyriausybinių organizacijų, maždaug 70 jų atstovų, taip pat apie 50 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei policijos pareigūnų.
Atvykę žmonės pirmiausia patekdavo pas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorius – buvo registruojami, vėliau dalį jų apklausdavo Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos ir pasieniečių atstovai.
Čia ir prasidėdavo procesas, labai panašus į tą, kuris vyktų realios krizės atveju: reikėtų išsiaiškinti, iš kur žmogus atvyko, kur ketina vykti, ar jam reikia medicininės, socialinės ar kitokios skubios pagalbos, ar jis turi galimybę saugiai tęsti kelionę.
Pasieniečiams tektų dar viena svarbi užduotis – tikrinti, ar tarp atvykusiųjų nėra ieškomų asmenų, vengiančių tarnybos ar galinčių kelti grėsmę. Pratybose veikė ir kriminalinės žvalgybos pareigūnai, buvo numatyta galimų diversantų patikros procedūra.
Maistas, nakvynė ir medikų pagalba
„Maisto bankas“ stovyklos gyventojus maitino pagal registracijos metu išduodamus talonus. Pagal numatytą tvarką realios krizės metu atskirose palapinių zonose būtų apgyvendinami vyrai ir moterys, atskiros vietos skirtos šeimoms bei žmonėms su negalia. Valstybė turėtų pasirūpinti ir būtiniausiais daiktais – drabužiais, avalyne bei higienos priemonėmis.
Hipodrome veikė ir lauko medicinos punktas. Čia buvo modeliuojama situacija, kai dalį sveikatos problemų medikai išsprendžia vietoje ir tik sunkesnės būklės pacientai siunčiami į gydymo įstaigas.
Tai ypač sudomino Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro direktorių Vladimirą Jelisejevą ir centro darbuotojus.
Pasak V. Jelisejevo, pratybose buvo galima praktiškai pamatyti, kokią dalį pagalbos krizės atveju galėtų perimti tokioje stovykloje dirbanti medicinos komanda.
„Labai gerai, jog būtini medikamentai žmonėms būtų išduodami trims dienoms, kai neveikia vaistinės. Tai labai rimta pagalba“, – sakė V. Jelisejevas.
Jis dėmesį atkreipė į tai, kad pratybose dirbę medikai turėjo echoskopą bei galėjo suteikti gana plataus masto ambulatorinę pagalbą. Sveikatos centro vadovo teigimu, realios krizės metu tai reikštų, jog vietos gydymo įstaigai nereikėtų rūpintis visais atvykėliais – ligoninės medikai galėtų koncentruotis į tuos pacientus, kuriems būtina stacionarinė pagalba.
„Labai naudingos pratybos, puiki proga pasitikrinti savo galimybes ir nepasimesti realios grėsmės sąlygomis“, – sakė V. Jelisejevas.
Lazdijai atsidūrė tarptautinio dėmesio centre
Lazdijų rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas mobilizacijai Rimas Jarmala sakė, kad pratybos sulaukė ne tik Lietuvos institucijų dėmesio.
Stebėti, kaip Lietuva organizuoja humanitarinės stovyklos darbą ir rengiasi galimoms krizėms, į Lazdijus buvo atvykę užsienio valstybių atstovai. Pasak R. Jarmalos, pratybomis domėjosi JAV kariškiai, taip pat civilinės saugos specialistai iš Korėjos ir Singapūro.
Užsienio ekspertams buvo įdomu, kaip praktiškai veiktų Lietuvos pasirengimo krizėms sistema – nuo stovyklos įrengimo iki žmonių registravimo, aprūpinimo ir pagalbos organizavimo.
R. Jarmalos teigimu, Lazdijų institucijų pasirengimui rimtų priekaištų neišsakyta. Jis pabrėžė ir vietos įstaigų indėlį – pavyzdžiui, bendrovė „Lazdijų vanduo“ užtikrino geriamojo vandens tiekimą, prisidėjo Sporto centras ir kitos savivaldybės įstaigos.
„Manome, kad pratybos pavyko“, – sakė R. Jarmala.
Tiesa, jis neslėpė tikėjęsis didesnio pačių Lazdijų rajono gyventojų susidomėjimo. Nors renginys buvo plačiai viešintas ir žmonės galėjo iš arti pamatyti, kaip būtų organizuojama pagalba krizės metu, aktyviau pratybomis domėjosi saugumo srityje dirbantys specialistai bei svečiai iš kitų savivaldybių.
Svarbu ne tai, kas parašyta popieriuje
Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė pabrėžė, jog tokios pratybos svarbios todėl, kad leidžia išbandyti planus realiomis sąlygomis.
„Man labai rūpi gyventojų ir šalies saugumas, todėl ypač svarbūs realūs ir išbandyti, o ne tik popieriuje gražiai aprašyti planai“, – sakė merė.
Pasak jos, žingsnis po žingsnio buvo tikrinama visa pagalbos grandinė: kaip žmonės būtų registruojami, kur apsistotų, kaip būtų organizuojamas maitinimas ir suteikiama pirmoji medicininė pagalba.
A. Miškinienės teigimu, tokios pratybos leidžia pamatyti ne tik tai, kas jau veikia gerai, bet ir silpnąsias vietas, kurias būtina ištaisyti dar iki įvykstant tikrai nelaimei.
„Jos atveria akis, suteikia praktinių žinių ir geriau nei bet kokie teoriniai mokymai parodo, kurios grandys jau dabar veikia sklandžiai, o kur dar turime pasitempti ir ištaisyti klaidas“, – pažymėjo merė.
Tikrino ne vien Lazdijus
Lazdijuose surengta humanitarinės stovyklos simuliacija tapo baigiamąja rugsėjo 25 dieną prasidėjusių didžiausių kasmetinių mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalimi.
Per pratybas pirmą kartą buvo aktyvuotas valstybės maisto rezervas, treniruotasi evakuoti žmones iš Vilniaus ir pasienio savivaldybių, modeliuota karinio įsiveržimo iš Baltarusijos grėsmė, tikrintas pasirengimas energetikos infrastruktūros bei povandeninių kabelių incidentams, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, buvo skelbiama mobilizacija.
PAGD vadovo Renato Požėlos teigimu, Lazdijų etapas leido įvertinti ir tai, kaip veiktų valstybės rezervo bei civilinės saugos priemonių tiekimo grandinė ir kaip gebėtų kartu dirbti skirtingos institucijos, savivaldybė bei nevyriausybinės organizacijos.
Palapinių miestelis pradėtas įrengti ketvirtadienį ir iš esmės buvo parengtas šeštadienį. Galutinius pratybų rezultatus institucijos dar turės įvertinti – svarbu nustatyti ne tik tai, kas pavyko, bet ir klaidas, kurių realios krizės metu kartoti nebūtų galima.
Lazdijams tokios pratybos turi ir dar vieną prasmę. Pasienio rajonas, esantis prie kelio Lenkijos link, rimtos regioninės krizės atveju galėtų tapti viena svarbiausių žmonių judėjimo ir pagalbos organizavimo teritorijų. Todėl šeštadienį hipodrome pastatytas palapinių miestelis buvo ne vien įspūdingas reginys.
Tai buvo repeticija situacijos, kurios – visi tikisi – niekada neprireiks.
Tačiau, kaip po pratybų priminė A. Miškinienė, „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“.
Užs.
Parengta bendradarbiaujant su Lazdijų rajono savivaldybe
