Ateinančių metų kovą vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Buvo nerimo, kad gali nelikti galimybės merus rinkti tiesiogiai, kaip buvo kelerius metus iki šiol, tačiau Seimas tarė tvirtą žodį ir paliko rinkėjams galimybę merus rinkti tiesiogiai. Tačiau buvę ir dabar dirbantys merai nelabai patenkinti naujovėmis.
Šį birželį Seimas palaimino naują tvarką, pagal kurią kitąmet rinksime merus. Tai reiškia, kad nuo 2023-ųjų meras nebebus savivaldybės tarybos narys ir negalės balsuoti tarybos posėdžiuose, tačiau šauks ir pirmininkaus tarybos posėdžiams bei turės veto teisę. Taip pat yra numatytas trijų kadencijų skaičius, tai reiškia, kad politikas meru nebegalės būti renkamas ketvirtai kadencijai. Viena kadencija – 4 metai. Kitaip sakant, meras galės vadovauti savivaldybei ne daugiau kaip 12 metų iš eilės.
Tiesiogiai išrinktas meras bus vykdomoji valdžia, taryba – atstovaujamoji institucija.
Kai meras atostogaus ar turės nedarbingumą, jį pavaduos vicemeras, o kai pastarasis negalės to daryti, merą pavaduos paskirtas tarybos narys.
Taip pat atsiranda dar viena naujovė, kad meras pats skirs vicemerą ar vicemerus, kurių galės turėti daugiau, taip pat administracijos direktorių. Visi jie bus politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Nors administracijos direktoriaus kandidatūrai tarybos pritarimo nereikės, tačiau vicemerų pasirinkimui dar turės pritarti ir taryba. Tačiau jeigu savivaldybės taryba ir nepritars mero siūlomai vicemero kandidatūrai, meras vis tiek turės teisę savo sprendimu paskirti jį vicemeru. Kartu bus naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė.
Meras gauna ir daugiau atsakomybių, nes rengs ir formuos savivaldybės biudžetą ir bus atsakingas už jo vykdymą.
Pagal dabar galiojančią tvarką meras yra savivaldybės tarybos narys, gali balsuoti tarybos posėdžiuose, šaukia ir pirmininkauja tarybos posėdžiams bei neturi veto teisės. Iki šiol mero kadencijų skaičius nebuvo ribojamas. Merą atostogų ar ligos metu pavadavo tik vicemeras.
Vicemero, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų kandidatūras tvirtindavo taryba.
Savivaldybės biudžetą rengė savivaldybės administracija, vadovaujama administracijos direktoriaus, kuris ir buvo atsakingas už jo įgyvendinimą.
Pasidomėjome, kaip šias naujoves vertina buvęs Lazdijų rajono savivaldybės meras, o dabar opozicijos lyderis Artūras Margelis.
Jo nuomone, naujoji tvarka nėra tobula, jam labiau priimtinas iki šiol galiojęs merų funkcijų ir atsakomybių modelis.
„Dabar susimaišo vykdomosios ir atstovaujamosios valdžios funkcijos, nors turėtų būti valdžių padalijimo principai. Dabar padidės merų darbo krūvis, bus didesnis jų užimtumas. Iki šiol merai daugiau dirbdavo politiniais, strateginiais klausimais, o dabar meras taps ūkininku, jis turės įgyvendinti tarybos sprendimus. Lyg ir esi meras, pirmininkauji tarybos posėdžiui, pats neturėdamas balso bei tarybos nario įgaliojimų. Keistai atrodo“, – kalbėjo A. Margelis.
Paklaustas apie merams įvestas ribotas kadencijas, A. Margelis sakė, jog jam tai keistai atrodo.
„Žinoma, kadencijas turi ir Prezidentas, ir valstybinių įstaigų vadovai, tačiau kodėl Seimo nariai sau neįsivedė kadencijų“, – retoriškai klausė opozicijos lyderis.
„Dzūkų žinių“ informacija