Nuo šių metų pradžios – nemažai naujovių šalyje: štai kas keisis ir ką svarbiausia žinoti. Gyventojai turi nusiteikti pokyčiams, mat nuo 2023 m. sausio 1 d. jų bus ne vienas. Augs ir atlyginimai, ir pensijos, ir kitos išmokos. Naujovių sulauks ir tėvai bei socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai.
Didės dirbančiųjų pajamos. Minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 840 eurų, t. y. paaugs 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų. Paskutinį kartą MMA daugiausia kilo šių metų pradžioje, kada padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“, arba 13,7 proc.
Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) augs iki 625 eurų, t. y. didės 15,7 proc. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais. Atitinkamai didės ir NPD, taikomas riboto
darbingumo žmonėms. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.
Didės atlyginimai biudžetinėse įstaigose. 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, tai per 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais. A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus numatoma padidinti nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98–158 eurais.
Didės pensininkų pajamos. Vidutinė senatvės pensija didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo šių metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais. 2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai pensijų augimas 2022 m. siekia 16–17 proc. Pareigūnų, karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.
Vienišo asmens išmoka šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Nuo 2023 metų pradžios beveik 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.
Pensijų priemokos. Atsižvelgiant į prognozuojamą 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, šiemet didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 euro. Didesnės socialinės išmokos. Šalpos pensijų bazės dydis nuo kitų metų sausio bus didinamas iki 184 eurų. Tiek pat didės ir šalpos pensijos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims. Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 5,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 24,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus). Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Tikslinių kompensacijų bazė bus didinama nuo 138 eurų iki 147 eurų.
Valstybės remiamų pajamų dydis bus didinamas 10 eurų ir nuo 2023 m. sausio sieks 157 eurus. Vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui per mėn. padidės nuo 124,4 iki 133 eurų. Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. Bazinė socialinė išmoka nuo 2023 m. sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didės nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didės iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro.
Tėvams aktualūs pokyčiai. Nuo naujų metų bus suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų darbuotojams, t. y. valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma bus taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laiko trumpinimas bus taikomas ne tik tiems, kurie dirba visą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę, bet ir darbuotojams, kurių darbo laiko norma mažesnė, bei darbuotojams, kurie dirba ilgiau pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Įprasta darbo laiko norma (40 val. per savaitę) dirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams trumpinima iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę.
Tėvystės atostogos. Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos tėvystės atostogos galės būti skaidomos į dvi dalis. Dabar jos suteikiamos visos iš karto, nepertraukiamos trukmės (DK 133 straipsnio pakeitimas). Bendra tėvystės atostogų trukmė nesikeis ir išliks ta pati – 30 kalendorinių dienų. Be to, kaip ir dabar, šiomis atostogomis tėčiai galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol jam sukaks vieneri metai.
Vaiko priežiūros atostogos. Randasi naujovė, susijusi su neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi (DK 134 straipsnio pakeitimas). Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas vaiko priežiūros atostogas, bet kuriuo metu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai, pirmiausia turės teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalimi, kuri niekam negalės būti perleista. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką bus galima dalytis pagal šeimos poreikį. Šią neperleidžiamą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) galės imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Vaiko tėtis (įtėvis, globėjas) savo neperleidžiama dalimi galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai. Tai priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo alternatyvos, pavyzdžiui, jis tą galėtų padaryti 17 ir 18 mėnesiais arba 23 ir 24 mėnesiais.
Keičiasi vaiko priežiūros išmokų skaičiavimas. Jeigu pasirenkama vaiką prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tai atitinka 77,34 proc. buvusio darbo užmokesčio „į rankas“. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“). Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Jeigu gimė du ir daugiau vaikų ar asmuo įvaikino, arba globoja du ir daugiau vaikų, mokama bendra vaiko priežiūros išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. (100,54 proc. „į rankas“) išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jei jau gaunama vaiko priežiūros išmoka ir dar įgyjama teisė gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, bus mokamos abi šios išmokos. Tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. (100,54 proc. „į rankas“) išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka. Be to, vietoje šiuo metu reikalaujamo 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažo užteks 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, kad būtų skirta tėvystės išmoka (30 k. d. išmoka nuo vaiko gimimo iki kol vaikui sueis vieneri metai). Vaiko priežiūros išmokai ir motinystės išmokai lieka galioti toks pat motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimas, koks yra iki šiol – 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. Dirbantys savarankiškai ir toliau tiek per pirmus, tiek per antrus vaiko auginimo metus galės turėti savarankiškos veiklos pajamų ir tai nemažins vaiko priežiūros išmokos.
Bus įrengti vaikų kambariai. Pagal Seimo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, nuo 2023 metų sausio valstybės ir kitos įstaigos, kuriose yra patvirtinta 100 ir daugiau valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių ir tie valstybės tarnautojai ar darbuotojai dirba viename ar šalia esančiuose pastatuose, turės įrengti vaikų kambarius trumpalaikei priežiūrai.
Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, prie Darbo kodekse numatytos vienos papildomos poilsio dienos per 3 mėnesius arba sutrumpinamo darbo laiko 8 valandomis per 3 mėnesius pagal pasirašytą sutartį bus suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Skirtos papildomos poilsio dienos nesumuojamos ir neperkeliamos į kitą laikotarpį.
Keisis pensijų išmokų ribos. Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją. Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 metais pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima atsiimti taip: jums bus išmokėta vienkartinė išmoka, jei sukaupėte iki 5 403 eurų; jums bus mokamos periodinės išmokos, jei sukaupėte daugiau nei 5 403 eurus, bet mažiau nei 10 807 eurus; privalėsite įsigyti pensijų anuitetą, jei sukaupėte 10 807 eurus ar daugiau; sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64 841 eurą, galėsite gauti vienkartine pensijų išmoka. Už lėšas iki 64 841 euro turės būti įsigyjamas pasirinktos rūšies pensijų anuitetas. Kol lėšos yra pensijų fonde (kaupiant ar gaunant periodines išmokas), jos yra paveldimos. Gaunant anuiteto išmokas, didžioji dalis antroje pakopoje sukauptų lėšų gali būti paveldimos – tai priklauso nuo pasirinkto anuiteto rūšies.