Dineta Babarskienė
„Fraktalai yra puikus atpalaiduojantis būdas kiekvienai, norinčiai pažvelgti į savo vidų, geriau pažinti save, savo sugebėjimus, lavinti intuiciją, skatinti vidinį kūrybingumą, atskleisti savyje polinkius ir talentus, apie kuriuos dažna nė nepagalvojate turinti“, – šypsodamasi sakė fraktalinio piešimo propaguotoja Neringa Vabalienė. Tad nenuostabu, kad susirinkusios į Rudaminos biblioteką moterys atidžiai dairėsi, stebėjo, vertino, diskutavo ir vis apžiūrinėjo ponios Neringos fraktalinių piešinių parodą.
Klausėsi ir kraipė galvas moterys. Juk žinome apie daugybę įvairių terapijų, savęs pažinimo metodų, o kas gi tas fraktalinis piešimas, taip ir neaišku. Pasirodo, kad fraktalinis piešimas – tai viena iš terapijų, leidžiančių pažvelgti į giliausias mūsų pasąmonės gelmes, pažinti savo vidinį „aš“ ir ištraukti į dienos šviesą mūsų žinomas ir net neįvardintas emocines problemas ir traumas tam, kad galėtumėme jas efektyviai spręsti. Štai kas yra tas magiškasis fraktalų piešimas. „Esu keturių vaikų mama. Augindama vaikus buvau namuose ir man lyg kažko pradėjo trūkti, kažko norėjosi. Nutariau išbandyti fraktalinį piešimą. Važiavau į kursus Kaune. Žinoma, jie buvo mokami ir kainavo nemenkus pinigus, tad su vyru tarėmės, ar tikrai man to reikia, ar galiu sau tai leisti. Tačiau pradėjus abejonių nekilo, viskas pasiteisino su kaupu“, – tikino ponia Neringa.
Šią metodiką dar devyniasdešimtųjų pradžioje atrado rusų mokslininkė ir psichoterapeutė Tanzilija Polujachtova. Sistema gyvuoja ir džiugina savo efektingumu, nepraranda susidomėjimo ir šiandien. „Žodis „fraktalas“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „fractus“, reiškiančio „sudarytas iš dalių“ ir dažniausiai naudojamas matematikoje. Fraktalinės formos – chaotiškai besikartojančios formos, sudarančios tam tikrą tvarką. Pagrindinis fraktalų piešimo tikslas – piešiant ir spalvinant elementarų, kiekvienam prieinamą piešinį, susijungti su savo pasąmone, per intuityviai atėjusių spalvų ir formų prizmę, ištraukti iš jos informaciją iš praeities, dabarties ir net ateities tam, kad jas galima būtų įvardinti, pripažinti“, – pasakojo fraktalinio piešimo propaguotoja. Tačiau kas tai yra iš tikrųjų, renginio dalyvės geriausiai suprato, kai pačios pabandė. Ant stalų tuoj „išdygo“ smailai nudrožti spalvoti pieštukai dėžutėse ir balti popieriaus lapai. Viskas ne taip paprasta – tai užėmė nemažai laiko, ko moterys visai nesitikėjo. Prieš akis A4 formato baltas lapas ir juodas tušinukas rankoje, tuomet užsimerkus braižytos linijos. Paskui jau spalvinimas. Dėžutėse kuo daugiau spalvotų pieštukų, tuo geriau, tačiau traukti spalvas reikia užsimerkus. Spalvinti langelius leista, žinoma, atsimerkus. Ir dar: kaimyninių langelių negalima spalvinti viena ir ta pačia, spalva. Ponia Neringa įspėjo, kad vienu pieštuku galima spalvinti nuo 1 iki 12 plotelių. Užsimiršti ir svarbiausias dalykas gyvenime tą valandą pasidaro tik piešinys, esantis prieš akis, kuris iš pradžių atrodęs tik raizgalynė, paskui tampa visai padoriu piešiniu.
Įdomiausia dalis, kai darbai buvo baigti ir ponia Neringa pradėjo pasakoti iš fraktalinių piešinių apie kiekvieną moterį, jos vidinį pasaulį, dvasinę būseną visiškai jos nepažinodama, matydama pirmą kartą. Ir kiek daug tiesos pasakė! Tačiau fraktalinio piešimo meistrė Neringa Vabalienė vis tik tikino, kad ji tikrai ne šamanė ir ateities neišburs, bet ką mato piešinyje, tą galinti pasakyti. „Svarbiausia, jei jau ėmeisi piešti šiuo būdu, tai reikia daryti drąsiai ir iš visos širdies ir, žinoma, su tikru noru save pažinti“, – šypsodamasi sakė ji. Moterys liko patenkintos – joms patiko tas ramus spalvinimas, kai pamiršti viską ir susikoncentruoji tik į savąjį piešinį. „Aš tai jau šiandien važiuosiu pieštukų pirkti“, – išgirdau ne iš vienos tądien apsilankiusios Rudaminos bibliotekoje fraktalinio piešimo pamokoje. Juk taip žavi galimybė nusipiešti gyvenimą, kokio nori. Ar ne tiesa?